"Anksčiau Klaipėdos apskrityje buvo 7 didžiuliai sąvartynai, kuriuos, vaizdžiai tariant, KRATC "užkonservavo" - nulygino šlaitus, uždengė juos geotekstilės audiniu ir storu grunto sluoksniu, užsodino žole, aplink kalnus įrengė nuotekų surinkimo sistemas, kad į aplinką nebepatektų teršalai", - pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.
Žaliais kalnais paverstuose Vakarų Lietuvos sąvartynuose atliekų irimo procesai vyks dar kelis dešimtmečius. Todėl aplinkosaugininkai ir uždarytus sąvartynus prižiūrintys KRATC specialistai nuolat stebi, kas vyksta sąvartyne - vykdo aplinkos monitoringą: tiria paviršinį, požeminį vandenį, matuoja išsiskiriančių dujų koncentraciją ore, tiria susikaupusį filtratą. Pasak ekologų, šiame iš pūvančių atliekų susidariusiame skystyje galima rasti visą Mendelejevo lentelę su daugybe gyviems organizmams pavojingų medžiagų. Kad jos nepatektų į aplinką, visas filtratas per drenažo sistemą surenkamas į rezervuarus ir, kai yra poreikis, išvežamas į nuotekų valyklą.
Atliekos pūva, tad sąvartynų kalnai pamažu smenga, mažėja ir būtina stebėti, kad nebūtų pažeistas jų sandarumas. Šienavimas taip pat padeda apsaugoti sąvartynus nuo nepageidaujamos aplinkos taršos.
"Jei nešienautume, po metų kitų ant sąvartyno kalno pradėtų augti krūmai, medžiai, kurie savo šaknimis pažeistų kaupo sandarumą. Tuomet lietus gali išplauti apsauginį juodžemio sluoksnį, o nešvarios nuotekos su paviršiniais lietaus vandenimis užterštų aplinkines teritorijas ir vandens telkinius", - aiškino R. Šličienė.
Visus 7 rekultyvuotus Klaipėdos regiono sąvartynus tenka šienauti du kartus per metus, o tai kainuoja apie 19 tūkst. eurų. Šiam darbui samdomos specialią kalnuotoms vietovėms pritaikytą techniką turinčios firmos.
Vienintelis kalnas Klaipėdos regione, kur nereikia šienavimo darbų - naujasis Dumpių sąvartynas. Jo šlaitai formuojami ne iš augalams tinkančio grunto,o iš po atliekų sudeginimo likusio apdoroto šlako.
"Ko gero, dauguma klaipėdiečių mano, kad KRATC yra mokesčių už atliekas administratorius. Iš tikro pagrindinis mūsų darbas - rūpintis viso regiono atliekų sutvarkymu naujajame sąvartyne bei atliekų priėmimo aikštelėse. Senų uždarytų sąvartynų priežiūra - tik nedidelė bendro ekologinio proceso dalis rūpinantis švaria ir saugia aplinka", - sakė R. Šličienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą