Rektoriaus rinkimai patyrė fiasko. Kas toliau?

Rektoriaus rinkimai patyrė fiasko. Kas toliau?

Pirmadienį taip ir nepavykus išrinkti Klaipėdos universiteto rektoriaus, pasigirdo įvairių nuomonių - esą taip viskas ir buvo numatyta, dabar antruosiuose rinkimuose belieka laukti "gelbėtojo", kuriam ši kėdė ir buvo suplanuota.

Klaipėdos meras ir Klaipėdos universiteto tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas neslėpė girdėjęs tokių sąmokslo teorijų, kad rektoriaus postas neva ruošiamas jam. "Tikrai nedėliojau tokių planų. Būtų keistoka, dabar, neįvykus rinkimams, išnirti tarsi Pilypui iš kanapių ir sakyti, kad noriu dalyvauti. Kita vertus, jei taip žmonės kalba, gal ir gerai, vadinasi, dar mane vertina", - šitaip gandus vertina V. Grubliauskas.

Nesurinko reikiamo skaičiaus balsų

Spalio 15 d. uždarame posėdyje Klaipėdos universiteto taryba slaptu balsavimu rinko universiteto vadovą. Deja, po dviejų balsavimų rektoriaus išrinkti nepavyko.

Tam, kad būtų išrinktas rektorius, už vieną kandidatą turėjo balsuoti bent 6 iš 9 Klaipėdos universiteto tarybos narių.

Pirmajame ture neišrinkus rektoriaus, į antrąjį pateko du kandidatai: laikinasis rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius prof. dr. Viktoras Senčila.

"Deja, rektorius šiandien nėra išrinktas. Nė vienas iš kandidatų nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Tad teks rengti dar vienus rinkimus", - po rinkimų situaciją komentavo V. Grubliauskas.

Pasak jo, gerbiant kandidatus, Taryboje buvo sutarta nekomentuoti, kiek kuris surinko balsų.

"Nebūtų korektiška komentuoti, kas kokius kieno lūkesčius atitiko ar ne. Manau, kad visi kandidatai prisistatydami turėjo galimybę atsiskleisti, išdėstyti savo požiūrį, strategijas bei taktinius žingsnius. Ir šiandien Tarybos nariai uždavė plataus spektro klausimų. Vis dėlto tie atsakymai, nekomentuojant konkrečiai kiekvieno kandidato, neįtikino Tarybos narių", - po rinkimų surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo meras.

Žadama, kad artimiausiu metu universiteto Taryba turėtų apsispręsti dėl naujos rektoriaus rinkimų datos. Pasak V. Grubliausko, jokių teisinių ar reglamentinių ribojimų dabartiniams pretendentams dar kartą dalyvauti rektoriaus rinkimuose nėra.

"Kitas aspektas - emocinė būsena", - svarstė Tarybos pirmininkas.

Žurnalistams pasiteiravus, ar yra šansų, kad Klaipėdos universitetas turės rektorių iki Kalėdų, V. Grubliauskas juokavo: "Bijau, kad nebūtų kaip su baseinu - atidarinėjom Kalėdoms, bet atidarėme tik Velykoms. Teoriškai laiko atžvilgiu viskas įmanoma, o praktiškai - nežinau."

Meras pripažino, kad dabar galimos įvairios interpretacijos.

"Suprantama, kad universitetui, kaip ir bet kuriai kitai institucijai, paprasčiau dirbti turint nuolatinį vadovą. Tačiau norisi tikėti, kad ši situacija nesukels kokių nors dramatiškų ar ekonominių pasekmių. Dabar esanti laikinoji komanda pakankamai efektyviai ir sklandžiai atlieka savo funkcijas", - kalbėjo V. Grubliauskas.

Vienas pasitraukė

Priminsime, kad dėl Klaipėdos universiteto rektoriaus posto varžėsi šeši kandidatai, tačiau rinkimų dieną su Taryba susitiko tik keturi. Kandidatas iš Laplandijos universiteto doc. dr. Stefan Kirchner buvo perspėjęs, kad negalės atvykti, bet jo pavardė buvo įrašyta balsavimo biuleteniuose.

Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vadybos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stašys prieš rinkimus savo kandidatūrą atsiėmė.

"Paprašiau, kad mane išbrauktų iš kandidatų sąrašų. Priežastis labai paprasta - tiesiog gerbiu Klaipėdos universiteto Senato nuomonę", - paaiškino R. Stašys.

Priminsime, kad Senato dauguma palaikė A. Razbadausko kandidatūrą.

R. Stašys svarstė, kad būtų kur kas logiškiau, jei universiteto vadovą rinktų Senatas, kaip būdavo anksčiau, o ne Taryba.

"Mano nuomone, rektoriaus rinkimų tvarka yra pažeista ir sugadinta. Senatą renka universiteto bendruomenė, tad šis organas ir turėtų priimti svarbiausius sprendimus. O Tarybos nariai, sakykim tiesiai šviesiai, ne visada iki galo suvokia, kas iš tiesų vyksta universitete. Tad jiems priimti teisingus sprendimus yra sunku. Mano nuomone, jei Taryboje esantis verslininkas įneštų į universiteto sąskaitą milijoną, gal jis ir galėtų priimti tokius svarbius sprendimus", - svarstė profesorius.

Be to, jo nuomone, šiuose rinkimuose kandidatams buvo suteikta per mažai laiko ir galimybių prisistatyti Senatui.

"Kalbame apie organizaciją, kuri pastaruoju metu susiduria su problemomis. Ieškome žmogaus, kuris tas problemas išspręstų. Manau, kad reikėtų skirti dar daugiau dėmesio, nes jau vieną kartą išsirinkę rektorių vos išlikome gyvi. Tikrai reikia labai rimtai apsvarstyti, ar kandidatas ir jo siūlomi sprendimai tinkami universitetui", - kalbėjo R. Stašys.

Jis pripažino, kad rinkimų rezultatai jį nustebino.

"Tačiau neįžvelgčiau čia jokio sąmokslo. Manau, Taryba tiesiog buvo atsargi", - svarstė R. Stašys.

Visgi, jo nuomone, šių rinkimų rezultatai universiteto įvaizdžio nesustiprino. Greičiau - atvirkščiai.

"Klausimas, kiek dabar jėgų ir noro dirbti turės laikinasis vadovas, ypač jei nebesitiki, kad jį išrinks rektoriumi?" - klausė profesorius.

Nenustebo

Į antrąjį balsavimo turą patekęs, bet reikiamo balsų skaičiaus nesurinkęs laikinasis universiteto rektorius A. Razbadauskas sakė kažko panašaus ir tikėjęsis.

"Rezultatai manęs nenustebino. Kol kas sudėtinga būtų komentuoti, ar dar kartą dalyvaučiau rinkimuose. Nesinori remtis emocijomis. Anksti apie tai kalbėti", - vakar sakė A. Razbadauskas.[CITATA]

Pasak jo, jam svarbiausia, kad per rinkimus sulaukė ryškaus universiteto bendruomenės palaikymo.

"Žmonių, su kuriais dirbu, nuomonė man žymiai svarbesnė nei Tarybos, kurią sudaro iš pašalies atėję žmonės. Neslėpkime, kai kurie Tarybos nariai net nesupranta universiteto gyvenimo", - sakė profesorius.

Jo nuomone, dabartinė situacija universitetui nėra palanki.

"Tai universiteto reputacijos tikrai negerina. Juk žinome, kad yra įvairios išorinės ir vidinės grėsmės", - svarstė laikinasis rektorius.

Jis taip pat palaikė nuomonę, kad rektorių turėtų rinkti Senatas, o ne Taryba.

"Jau ne vienas universitetas vargsta dėl šios tvarkos. Panaši situacija buvo ir KTU. Kai įsipina verslo interesai, taip ir būna. Tiesiog yra suformuota ydinga praktika", - nuomonę išsakė A. Razbadauskas.

KANDIDATAI. Rektoriaus rinkimuose iš pradžių dalyvavo šeši kandidatai, tačiau prieš pat rinkimus Rimantas Stašys atsiėmė savo kandidatūrą. Laplandijos universiteto doc. dr. Stefan Kirchner į rinkimus neatvyko, bet jo pavardė balsavimo biuleteniuose buvo įrašyta (nuotraukoje iš kairės į dešinę - Sigitas Vaitkevičius, Rimantas Stašys, Viktoras Senčila, Marius Lanskoronskis, Artūras Razbadauskas).

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Eilinė situacija"

Ar dalyvautų dar kartą rektoriaus rinkimuose, kol kas nenorėjo komentuoti ir prof. dr. V. Senčila. Tačiau, jo nuomone, neįvyko nieko dramatiško.

"Tiesiog taip pasidalino balsai ir viskas. Eilinė situacija", - vakar ramiai situaciją vertino V. Senčila.

Po šių rektoriaus rinkimų imta diskutuoti, kad esant tokiai tvarkai išrinkti alma mater vadovą gali būti labai sunku. Esą būtų logiškiau, jei pakaktų surinkti daugumą Tarybos balsų, bet nebūtų tiksliai įvardinta, kad reikia sulaukti ne mažiau 6 jų palankumo.

"Taip jau paprastai yra - reikia užtikrinti daugumą. Daug kur taip yra. Jeigu Klaipėdos universitetas supaprastintų tvarką, jis tiesiog išsiskirtų iš kitų ir jo "bilietas" būtų pigesnis. Jei yra tokie reikalavimai, vadinasi, tokia yra norma", - svarstė V. Senčila.

Jam antrino ir V. Grubliauskas.

"Suprantu, kad dabar atrodo, jog reikia turėti dviejų trečdalių Tarybos narių palankumą. Tačiau juk logiška, kad ilgalaikiame veiklos maratone rektorius turi turėti maksimalų Tarybos palaikymą. Tad nemanau, kad ši tvarka ydinga. Sutikite - rektorių išrinkti ir neturi būti paprasta", - sakė V. Grubliauskas.

Universiteto Tarybos narys, buvęs Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus pritarė, kad universiteto prestižo šie rinkimai nepakėlė. Tačiau esą nieko nepadarysi - tiesiog universiteto Taryboje esantys žmonės skirtingai mato ir mąsto.

"Kiekvienas apsisprendė, kuris kandidatas jam atrodo tinkamesnis. Bet nuomonės nesutapo, tad taip ir atsitiko. Neretai universitetuose tokios situacijos pasitaiko. Deja, pastaraisiais metais tai tikrai neišskirtinis atvejis. Žinoma, universitetui tokia situacija ne į gera, ypač žinant papildomas aplinkybes, kurios aukštąją mokyklą lydi pastaruosius metus", - svarstė V. Žulkus.

Priminsime, kad dėl rektoriaus posto varžėsi doc. dr. Stefan Kirchner (Laplandijos universitetas, Arkties centras), doc. dr. Marius Lanskoronskis (Mykolo Romerio universitetas, Ekonomikos ir verslo fakultetas), prof. dr. Artūras Razbadauskas (laikinai einantis Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas), prof. dr. Viktoras Senčila (Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius), prof. dr. Rimantas Stašys (Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vadybos katedros vedėjas), prof. Sigitas Vaitkevičius (Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas, Ekonomikos, verslo ir vadybos akademinis centras).

Buvęs rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas iš pareigų pasitraukė šiemet gegužę.

Kas rinko?

Klaipėdos universiteto Tarybą sudaro 9 nariai: Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, prof. dr. Darius Daunys, prof. dr. Vytautas Juščius, Klaipėdos savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė, Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė Vaiva Makarauskaitė, prof. dr. Arvydas Martinkėnas, AB "Klaipėdos baldai" direktorius Vidas Mišeikis (jis pirmadienį posėdyje nedalyvavo, balsavo tik nuotoliniu būdu pirmajame ture), AB "Klaipėdos nafta" SGD paslaugų skyriaus vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė ir prof. habil. dr. Vladas Žulkus.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder