Rajonas mėgins vilioti Klaipėdos „emigrantus“

Rajonas mėgins vilioti Klaipėdos „emigrantus“

Klaipėdos rajono valdžia sugalvojo, kaip paskatinti čia realiai įsikūrusius, tačiau gyvenamąją vietą uostamiestyje deklaravusius žmones registruotis rajono savivaldybėje.

Kitą savaitę Klaipėdos rajono taryba tvirtins naują tvarką, pagal kurią gyventojai galės siūlyti savivaldybei perimti jiems priklausančius kelius ir inžinerinę infrastruktūrą.

„Aplink Klaipėdą išdygo daug gyvenamųjų kvartalų, kadaise vyko chaotiška plėtra. Susiklostė situacija, kai žemės savininkai netvarko privačių kelių, tad kenčia gyventojai, jie siūlo savivaldybei perimti tokią privačią infrastruktūrą. Parengėme bendrą tvarką, pagal kurią tokie procesai vyktų. Vienas pagrindinių reikalavimų – besikreipiantieji turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone ir mokėti gyventojų pajamų mokestį į mūsų biudžetą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Vietos valdininkų manymu, taip žmonės bus suinteresuoti keisti deklaruotą gyvenamąją vietą mainais į tikimybę, kad savivaldybė pasirūpins jų gyvenamąja aplinka.

Tikisi mokesčių

Šių metų oficialiais duomenimis, Klaipėdos rajone – per 54,5 tūkst. gyventojų. Realiai jų yra kur kas daugiau, nes šioje savivaldybėje yra įsikūrę nemažai klaipėdiečių, deklaravusių savo gyvenamąją vietą uostamiestyje ir mokančių mokesčius į jo biudžetą.

„Kadaise buvo šovusi idėja steigti savotiškas premijas tiems naujiems gyvenamiesiems kvartalams Klaipėdos rajone, kur 90 proc. gyventojų moka mokesčius rajonui. Tarkime, už savivaldybės lėšas nutiesti kelią. Bet merija negali tvarkyti, asfaltuoti privačių kelių, tvarkyti privačių inžinerinių tinklų. Nauji kvartalai dygsta kaip ant mielių, todėl vis dažniau susiduriama su tam tikra problema. Sklypų savininkai, statybos firmos išparduoda nekilnojamąjį turtą, tačiau ne visada pasirūpina infrastruktūra, pavyzdžiui, keliais“, – pasakojo S. Karbauskas.

Pasitaiko, kad tas pats kelio ruožas priklauso skirtingiems savininkams: viena dalis – savivaldybei, kita – privačiam asmeniui, dar kita – vėl savivaldybei.

„Rajono taryba sulaukė ne vieno kreipimosi, kad savivaldybė perimtų tą nuosavybę iš privatininkų. Tačiau prašymus atmetėme, kad nebūtų piktnaudžiavimo, nes kiekvieno interesanto atveju atsiranda subjektyvių motyvų. Taryba pavedė parengti bendrąją tvarką, kuri galiotų visiems“, – teigė administracijos direktorius.

Pagal ją infrastruktūros objektus iš juridinių ar fizinių asmenų rajono savivaldybė perimtų tik neatlygintinai.

„Vieno kaimo žmonės norėjo savivaldybei parduoti kelią už 60 tūkst. eurų. Žinoma, nesutikome. Tai pavienis atvejis, mat daugiausia problemų kyla, kai susiduriama su nuo seno nesutvarkytais teritorijos juridiniais akcentais. Statomi nauji kvartalai šalia istorinių sodybviečių. Prieš keliolika metų ta plėtra apskritai vyko stichiškai: buvo išdalyti sklypai, išduoti leidimai visiškai nepaisant, kam priklauso keliai, infrastruktūra. Todėl atėjo metas pamėginti visa tai sutvarkyti“, – aiškino S. Karbauskas.

Numatė saugiklius

Pagal nustatytą, bet dar rajono tarybos nepatvirtintą tvarką privačią infrastruktūrą Klaipėdos rajono savivaldybei perduoti norintys fiziniai ir juridiniai asmenys privalės atitikti bent 5 iš 7 kriterijų.

Pavyzdžiui, naujai įrengtame gyvenamajame kvartale turės būti užstatyta ne mažiau kaip 75 proc. visų suplanuotų užstatyti teritorijų. „Taip siekiame išvengti piktnaudžiavimo, kai statytojas gali pateikti dokumentus, jog kvartale bus 200 namų, o realiai pastatyti tik kokie 50“, – dėstė administracijos direktorius.

Siūlomas perduoti infrastruktūros objektas turės būti kokybiškas, atitikti visus jam įrengti keliamus reikalavimus ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Įrašytas ir reikalavimas, kad perduodamo infrastruktūros objekto kiekvienu 100 metrų turėtų naudotis ne mažiau kaip 5 asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą namuose, kuriems prižiūrėti reikalinga perduodama infrastruktūra. Žmonės turės būti ir dirbantys.

Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjo Audriaus Kampo, taip norima sukurti saugiklius.

„Pavyzdžiui, jeigu kelias veda į akligatvį ir yra aktualus tik vienai ar dviem šeimoms, jis nebūtų perimamas. Kiekvieną atvejį svarstys speciali komisija, bus žiūrima, ar objektas atitinka kriterijus. Tada sprendimas bus teikiamas tvirtinti rajono tarybai. Žinoma, savivaldybė, perimdama savo žinion kelius, inžinerinių tinklų priežiūrą, rizikuoja užsikrauti papildomą naštą, tačiau dabar sunku prognozuoti, kiek tos infrastruktūros bus perduota. Dauguma naujųjų kvartalų labai gražiai tvarkomi, yra aiškūs teritorijų planavimo dokumentai, gyventojai patenkinti“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo A. Kampas.

Tikimasi, kad rajonas gaus daugiau naudos, nei patirs išlaidų.

„Jei nauja tvarka dėl galimybės perduoti kelius savivaldybei ir tikėtis geresnės jų priežiūros paskatins žmones deklaruoti gyvenamąją vietą rajone, bus daugiau surenkama lėšų į mūsų biudžetą. Tad tie, kurie mokės mokesčius į rajono iždą, irgi pajus naudą“, – svarstė S. Karbauskas.

Klaipėdos rajono merijos duomenimis, savivaldybėje yra apie 1000 kilometrų neasfaltuotų žvyrkelių. Pagal bendrą programą iki 2020 metų planuojama sutvarkyti apie 20–30 kilometrų tokių kelių. Esą neatlygintinai kvartalo duobėtą kelią perdavę savivaldybei gyventojai galės arba laukti savo eilės, arba pasinaudoti galimybe pusę darbų sumos padengti patys, kai kitą pusę finansuotų merija.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder