"Per Lietuvą, pažįstant ją ir jos kūrybos darbus"

"Per Lietuvą, pažįstant ją ir jos kūrybos darbus"

"Už tautos laisvę stojo visi jos ištikimi sūnūs, Kas galėjo pakelti ginklą, vyko į kariuomenės dalis, o namie likę padėjo aprūpinti kariuomenę maistu ir drabužiais, ūkininkai savo arkliais pervežinėjo kariuomenę iš vienos vietos į kitą, o moterys organizuodavo kariuomenei maitinimo punktus ir rinkdavo po kaimus ir miestus reikalingus kariuomenei daiktus", - pradedamas straipsnis apie nepriklausomybės kovas 1938 m. Kaune išleistame leidinyje, skirtame Lietuvos Respublikos nepriklausomybės 20 metų jubiliejui paminėti. 

Rinkinyje, kurį redagavo žurnalistas ir publicistas Vincas Kemežys (1899-1947), buvo surinkti straipsniai, skirti įvairioms šalies gyvenimo sritims. Nuo Nepriklausomybės kovų ir diplomatijos iki socialinės apsaugos, nuo ekonomikos iki kultūros ir architektūros. Jame galima rasti įdomios informacijos ir apie Klaipėdą.

Kukli apžvalga

 "Šis leidinys - tik kukli Nepriklausomos Lietuvos per dvidešimt metų atliktų darbų apžvalga. Ji nėra pilna jau vien dėl to, kad visapusiškai ir išsamiai tiems darbams nušviesti reiktų kiekvienai sričiai gal ne po vieną tomą: tiek daug yra nuveikta, tiek žymiai yra pažengta į priekį. 

Kurią tik sritį paimame, galime ja visai pagrįstai didžiuotis, nes tai, ką turėjome, ir tai, ką turime, yra du griežtai priešingi poliai. Krašto viduje esame pasiekę tvarką ir vienybę, esame daug sunkių savo pozicijų apgynę tarptautiniame forume, esame sukūrę savo stiprią karo pajėgą, esame stiprūs ūkio ir finansų srityje, esame sutvarkę susisiekimą, pastatę daug kelių, daug laimėję dvasinės kultūros srityje - visur, kur tik pažvelgiame, ten esame laimėtojai.

Šito leidinio tikslas ir buvo bent suglaustai atvaizduoti svarbiausius mūsų pažangos bruožus ir duomenis", -  pratarmėje rašė redaktorius Vincas Kemežys.Skaitant leidinyje surinktus straipsnius, ypač - paskutinę apybraižą, kurią šmaikščiu stiliumi parašė žurnalistas Augustinas Gricius, įdomu įvertinti, kokią pažangą padarė Lietuva per 20 metų.

Nuo atsilikusios Rusijos imperijos provincijos iki modernios europinės šalies.Tačiau nepriklausomybės niekas nepadovanojo. Ją reikėjo iškovoti.

Kovos dėl nepriklausomybės

Skirsnį "Nepriklausomybės karas" parašė atsargos leitenantas dr. Antanas Vasiliauskas."Vokiečiams iš Vilniaus išsikrausčius ir nuėmus savo vėliavą nuo Gedimino pilies bokšto, mūsų savanoriai skubiai iškabino savo trispalvę tautinę vėliavą, kuri plevėsavo iki sausio 5 d.

Tą dieną bolševikai užėmė Vilnių, sudraskė mūsų vėliavą, palikdami tik raudoną spalvą.Atsispyrę prieš bolševikų pavojų lietuviai pradėjo skubiai organizuoti savo kariuomenę. Lietuviai, tiek amžių vergavę ir kentėję, išgirdę laisvės trimitą, būriais plaukė į organizuojamus Lietuvos pulkus.

Savanoriai rinkosi, bet nebuvo kuo juos nei apginkluoti, nei aprengti, nei maitinti. Mūsų kariuomenei šioje sunkioje valandoje padėjo visa Lietuvos visuomenė. Už tautos laisvę stojo visi jos ištikimi sūnūs.

Kas galėjo pakelti ginklą, vyko į kariuomenės dalis, o namie likę padėjo aprūpinti kariuomenę maistu ir drabužiais, ūkininkai savo arkliais pervežinėjo kariuomenę iš vienos vietos į kitą, o moterys organizuodavo kariuomenei maitinimo punktus ir rinkdavo po kaimus ir miestus reikalingus kariuomenei daiktus.

Kautynių metu kaimo moterys pristatydavo kariams maistą net į frontą.

Ten, kur įžengdavo mūsų kariai, vietos gyventojai su džiaugsmu pasitikdavo savo išlaisvintojus. Aktyvi vietos gyventojų parama kėlė karių nuotaiką, žadino juose drąsą išlaisvinti tėvų žemę.

Tėvynės meilės vedami, Lietuvos sūnūs, nebodami mirties, ryžosi stoti į kovą su daug galingesniu priešu", - rašoma straipsnyje.

Pirmosios aukos

Autorius toliau rašo, kad bolševikai puolė Lietuvos teritoriją dviejų armijų grupėmis."Vakarų armija savo dešiniuoju sparnu (Pskovo divizija), o vadinamoji bolševikų latvių armija - kairiuoju sparnu (internacionalinė divizija).

Lietuvoje bolševikų kariuomenė buvo performuojama ir papildoma vietiniais savanoriais...

Kadangi bolševikai neturėjo tikslių žinių apie mūsų jėgas ir tų jėgų išdėstymą, o jų pačių plačiai išsklaidytos jėgos neturėjo bendros vadovybės, tai mūsų savanorių užuomazgos jautėsi pajėgios priešintis keleriopai didesnio skaičiaus bolševikų veržimuisi į Lietuvą.

Vasario pradžioje bolševikai buvo užėmę liniją Šiauliai - Panevėžys - Ukmergė ir veržėsi gilyn į  Lietuvą.

Visą straipsnį rasite savaitraštyje "Savaitės Ekspresas", kurį galite įsigyti spaudos kioskuose ir visuose prekybos centruose.

Reklama
Naujasis „Savaitės ekspreso“ numeris dedikuotas Vasario 16-ajai - Valstybės atkūrimo dienai. Savaitraštyje sužinosite, ką Lietuvos žurnalistai ir rašytojai apie šią svarbią mūsų šaliai datą rašė 1938-aisiais metais, kai buvo minimas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės 20 metų jubiliejus.
„Savaitės eksprese“ rasite ir daugiau istorinių temų.
„Apie batus iš Meksikos, riterių seges ir kitas Klaipėdos pilies įdomybes iš pirmų lūpų“ - tai tik vienas įdomių priede „Kultūros uostas“ publikuojamų straipsnių pavadinimų. Priede tradiciškai rasite ir senųjų Klaipėdos kapinių istorijas, ir skaitytojų pamėgtų žurnalistės Gražinos Juodytės „Akvarelių“ naują pasakojimą.
„Mažosios Lietuvos“ puslapyje šį sykį pristatome dailininko Arvydo Každailio siūlomas Mažosios Lietuvos herbo versijas. Lietuvos heraldikos srityje dirbantis A. Každailis įsitikinęs, kad Mažosios Lietuvos heraldikoje privalo būti briedžio atvaizdas. Kodėl? Sužinosite „Savaitės eksprese“.
Neliko nepaliesta ir meilės tema. Garsūs uostamiesčio sporto pasaulio atstovai žurnalistui Pauliui Matulevičiui atvirai papasakojo apie pirmuosius bučinius, vaikystės simpatijas ir mylimųjų staigmenas. Sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas atskleidė ir savo pirmosios meilės vardą...
Taip pat savaitraštyje rasite ne vieno žinomo klaipėdiečio nuomonę, ar tikrai renginiuose reikėtų atsisakyti plastiko, kartu su žurnaliste Jurga Petronyte pakeliausite po frankincensu kvepiantį Omaną, sužinosite, kaip atsikratyti įtampos, galėsite išbandyti ne vieną maisto tinklaraštininkų siūlomą receptą.
Kartu su savaitraščiu gausite ir specialų priedą „TV publika“ su TV programa visai savaitei.
Naujo savaitraščio „Savaitės ekspresas“ ieškokite visose spaudos platinimo vietose.

„Savaitės eksprese“ rasite ir daugiau istorinių temų.

„Apie batus iš Meksikos, riterių seges ir kitas Klaipėdos pilies įdomybes iš pirmų lūpų“ - tai tik vienas įdomių priede „Kultūros uostas“ publikuojamų straipsnių pavadinimų. Priede tradiciškai rasite ir senųjų Klaipėdos kapinių istorijas, ir skaitytojų pamėgtų žurnalistės Gražinos Juodytės „Akvarelių“ naują pasakojimą.

„Mažosios Lietuvos“ puslapyje šį sykį pristatome dailininko Arvydo Každailio siūlomas Mažosios Lietuvos herbo versijas. Lietuvos heraldikos srityje dirbantis A. Každailis įsitikinęs, kad Mažosios Lietuvos heraldikoje privalo būti briedžio atvaizdas. Kodėl? Sužinosite „Savaitės eksprese“.

Neliko nepaliesta ir meilės tema. Garsūs uostamiesčio sporto pasaulio atstovai žurnalistui Pauliui Matulevičiui atvirai papasakojo apie pirmuosius bučinius, vaikystės simpatijas ir mylimųjų staigmenas. Sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas atskleidė ir savo pirmosios meilės vardą...

Taip pat savaitraštyje rasite ne vieno žinomo klaipėdiečio nuomonę, ar tikrai renginiuose reikėtų atsisakyti plastiko, kartu su žurnaliste Jurga Petronyte pakeliausite po frankincensu kvepiantį Omaną, sužinosite, kaip atsikratyti įtampos, galėsite išbandyti ne vieną maisto tinklaraštininkų siūlomą receptą.

Kartu su savaitraščiu gausite ir specialų priedą „TV publika“ su TV programa visai savaitei.

Naujo savaitraščio „Savaitės ekspresas“ ieškokite visose spaudos platinimo vietose visą savaitę - nuo šeštadienio iki penktadienio.


Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder