Pajūrio švyturiams suteikia šansą atgimti

Pajūrio švyturiams suteikia šansą atgimti

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) artimiausiu metu planuoja pasiūlyti savivaldybėms perimti švyturius, esančius Klaipėdoje ir Šventojoje. Taip siekiama šiuos navigacinius objektus atverti lankytojams, edukacijai.

Pirmoji perimti Nidos ir Juodkrantės švyturius planuoja Neringos savivaldybė ir jau pradėjo biurokratines procedūras. Lietuvos jūriniai švyturiai ištisus dešimtmečius buvo uždari ir tik kartkartėmis įsileisdavo lankytojus, o šiuos objektus perdavus vietos valdžiai jie galėtų tapti naujais traukos centrais.

Įkurtų ir muziejų Pagal galiojančius teisės aktus LTSA valdomi švyturiai negali būti eksploatuojami kaip smalsuolių lankomi objektai, nereglamentuojama ir galimybė gauti pajamų už jų lankymą ar nuomą. Ši padėtis pasikeistų, jeigu švyturiai turėtų naujus šeimininkus.

Neseniai LTSA oficialiai pasiūlė perimti Nidos ir Juodkrantės švyturius su jiems priklausančiais žemės sklypais, priklausiniais Neringos miesto savivaldybei, jos taryba spręs šį klausimą.

Artimiausioje ateityje tokio pat žingsnio galima tikėtis ir kitose pajūrio savivaldybėse. „Tokių planų yra, tačiau kol kas norima galutinai užbaigti švyturio perdavimą Neringos savivaldybei. Tuomet žiūrėsime, ką daryti su kitais dviem švyturiais.

Šiuos objektus norime perduoti tiems, kas galėtų juos atverti visuomenei, bet privalome neužmiršti, kad juose sumontuota ypač svarbi navigacinė įranga, ji turi būti apsaugota ir nebūti viešai prieinama. Tačiau principinė pozicija – perduoti švyturius savivaldybėms“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LTSA Strateginio skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Kuzas.

"Daugiausia potencialo turi puikioje strateginėje vietoje esantis uostamiesčio švyturys, o Šventojoje gali kilti keblumų dėl žmonių saugumo užtikrinimo".

Susisiekimo ministerijai pavaldi LTSA rūpintųsi švyturiuose įmontuota navigacine įranga, o pačiais statiniais – savivaldybės.

Anot uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko, klapėdiečiai turėtų būti kaip niekas kitas suinteresuoti prie uosto vartų, Pirmojoje Melnragėje stūksančio švyturio likimu.

„Tai – vienas ryškiausių mūsų miesto simbolių, todėl neabejoju, kad vietos politikai pritartų pasiūlymui. Toks unikalus objektas turi būti išnaudojamas turizmui, nes tai susiję su mūsų identitetu, jūrinės valstybės ir uostamiesčio statusu. Jo išlaikymo klausimas net neturėtų būti keliamas“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino jis.

Dabartinis Klaipėdos švyturys pastatytas 1952 metais ir yra 42 metrų aukščio. Jo pirmtakas (1796-ųjų statybos) šachmatinis švyturys susprogdintas per Antrąjį pasaulinį karą 1945 metais.

Knygą apie Lietuvos švyturių istoriją parašęs farologas Aidas Jurkštas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Klaipėdos švyturys turi visas galimybes tapti vienu lankomiausių pajūrio objektų.

„Šis navigacinis statinys yra puikioje vietoje: labai geras susisiekimas viešuoju transportu, atsiveria nuostabi panorama į miestą, uostą, Kuršių neriją. Be to, švyturininko name būtų galima įrengti ir marinistikos, švyturių istorijos muziejų“, – teigė jis.

Šventosios klausimas Šventojoje už 780 metrų nuo jūros esantis metalinių konstrukcijų 39 metrų aukščio švyturys pastatytas 1957 metais. Jis yra kitoks nei Nidos ar Klaipėdos švyturiai.

„Jis – neuždaras, todėl tenka tiesiog atvirame lauke kopti gana stačiais laipteliais. Ne visi išdrįsta tai padaryti. Bent du kartus Šventosios švyturys buvo dienai atvertas visuomenei, ir žmonės į jį kopė labai noriai, per dieną būdavo po tūkstantį lankytojų“, – pasakojo A. Jurkštas.

Užlipus į Šventosios švyturio viršų, nuo apžvalgos aikštelės atsiveria kvapą gniaužianti pajūrio panorama. Paklaustas apie švyturio perėmimą ir pritaikymą turizmui, Palangos meras Šarūnas Vaitkus įvardijo esminę aplinkybę. „Esu už naujus turizmo traukos taškus, tačiau turime būti realistai.

Pirmiausia reikėtų labai gerai išanalizuoti, ar pagal galiojančius teisės aktus galėsime tą švyturį eksploatuoti kaip lankytiną objektą. Juk svarbiausia – užtikrinti žmonių saugumą.

Žinoma, gavę iš LTSA pasiūlymą perimti švyturį tokį klausimą svarstytume taryboje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. Mero teigimu, tik įvertinus lankytojų saugumo užtikrinimo klausimą būtų galima diskutuoti apie turto išlaikymą ir panaudojimą.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder