2019 m. gegužės 25 d. 22:58 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Paaiškėjo dar du nauji kultūros magistrai

(12)

2016-06-21, 19:12

Rūta KAZLAUSKAITĖ, Rūta ŽUKĖ

Paaiškėjo dar du nauji kultūros magistrai nuotrauka, foto

ŽIEDAI. Kristinai Jokubavičienei ir Rolandui Rastauskui rugpjūčio 1 d. bus įteikti auksiniai žiedai, pagaminti renesansinio žiedo pavyzdžiu.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Antradienį slaptai balsuodama speciali komisija nusprendė, kurioms dviem Klaipėdos kultūrai nusipelniusioms asmenybėms šiemet skirti kultūros magistro vardą. Šis garbingas titulas netrukus bus suteiktas Prano Domšaičio galerijos vedėjai Kristinai Jokubavičienei ir rašytojui, eseistui, poetui Rolandui Rastauskui.

Iš viso šiemet buvo pasiūlytos keturios asmenybės. Tarp jų dar buvo "Vakarų ekspreso" žurnalistė, keturių knygų ciklo "Klaipėdos akvarelės" autorė Gražina Juodytė bei šokėjas, treneris, ilgametis kolektyvo "Žuvėdra" vadovas Romaldas Idzelevičius.

K. Jokubavičienė buvo įvertinta už Klaipėdos miesto kūrėjų ir jų darbų įamžinimą menotyros leidiniuose bei projektuose ir jaunosios Lietuvos menininkų kartos auginimą. Ji neslėpė susijaudinimo ir tikino besidžiaugianti už muziejų, muziejininkus, tyrinėtojus bei Mažosios Lietuvos dailės paveldą, kuris ir yra jos sritis, bei šiuolaikinę dailę.

"Manau, kad šis apdovanojimas skirtas ne vienam asmeniui, bet visam jo kasdienių darbų ir interesų ratui. Šis apdovanojimas mane įkvėps ir tolesniems darbams", - sakė moteris.

R. Rastauskas buvo įvertintas už aktyvią ir intriguojančią naujomis meninėmis formomis literatūrinę veiklą. Jis sakė, kad šis apdovanojimas tarsi įprasmina abipusę miesto ir menininko pagarbą.

Pretendentus vertino speciali komisija, kurią sudarė pirmininkas - Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis, menininkai Gintaras Grajauskas, Benas Šarka, Darius Vaičekauskas, Neringa Poškutė, kultūros srities atstovės Nijolė Sliužinskienė ir Goda Giedraitytė, visuomeninkė Kristina Buslajeva ir miesto Tarybos narys Arvydas Cesiulis. Posėdyje dalyvauti negalėjo istorikas Jonas Genys, Tomas Ambrozaitis ir Nemira Trakumienė. Tam, kad būtų išrinktas kultūros magistras, pretendentai turėjo surinkti ne mažiau kaip du trečdalius balsų. Šiuo atveju - ne mažiau kaip 7 balsus.

"Diskusija ilgai neužtruko, kadangi vieni kitų darbus puikiai pažįstame, visų veikla visiems gerai matoma. Komisija apsisprendė greitai, operatyviai, be karštų diskusijų ir debatų", - kalbėjo meras.

Klaipėdos kultūros magistro regalija bus įteikiama specialios ceremonijos metu rugpjūčio 1 d. per miesto gimtadienį. Pilies muziejuje magistras bus apdovanotas auksiniu žiedu, pagamintu renesansinio žiedo, saugomo šiame muziejuje, pavyzdžiu, jam bus įteiktas vardą patvirtinantis dokumentas, pasirašytas mero.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Mėmelis t.y. mėnulis

2018-01-10   16:38

IP: 195.14.182.157

Mėnulio miestas Klaipėda,
Saulės miestas Šiauliai.
Atstatysim kryžiuočių sugriautą tvirtovę,
Ir sugrįš į Tėvynę Lietuvos vaikai...

Popiežius Lenkijoje prašovė pro šalį

 

Penkias dienas trukusio vizito Lenkijoje metu popiežius Pranciškus ne kartą prabilo pabėgėlių tema. Tačiau patiems lenkams jo kreipimaisi atsiverti imigrantams pasirodė labiau grįsti utopine nei krikščioniškąja morale. Taip popiežiaus intencijas įvertino populiaraus Lenkijos savaitraščio „Do Rzeczy“ vyriausiasis redaktorius Pavelas Lisickis.


- „Reikia atvirumo priimant bėgančius nuo karo ir alkio“, - jau pirmąją savo vizito dieną, kalbėdamas Vavelio pilies kieme susirinkusiems tikintiesiems, ragino popiežius. Kaip šiuos žodžius sutiko Lenkijos visuomenė?


- Įvairiai, priklausomai nuo ankstesnio požiūrio į imigrantų problemą. Tie, kurie anksčiau pasisakė už jų priėmimą - kairiosioms, liberalioms jėgoms atstovaujanti spauda, - šiuos popiežiaus žodžius interpretuoja kaip Lenkijos valdžios kritiką, kaip jai adresuotą kvietimą atsiverti pabėgėlių iš Artimųjų Rytų priėmimui.


O tie, kurie nuo pat pradžių priešinosi imigrantų priėmimo politikai, popiežiaus žodžius vertina kaip bendro, abstraktaus pobūdžio, mat nebuvo paminėta, apie kokius imigrantus konkrečiai jis kalba. Šio požiūrio šalininkai laikosi nuomonės, kad Lenkija, atsiverdama atvykėliams iš tokių kraštų kaip Ukraina, faktiškai realizuoja šį kvietimą. Ir manau, kad būtent šis požiūris yra teisingas.


Na, dar yra vadinamasis paprastų žmonių balsas. Nesu atlikęs specialių tyrimų, bet nuojauta man sako, kad ši popiežiaus pasisakymo dalis nesulaukė kokio nors ypatingo susižavėjimo.


- Bet galbūt į popiežiaus raginimus įsiklausys ministrė pirmininkė Beata Šydlo, dar kovą, po išpuolių Briuselyje, pareiškusi, kad Varšuva nepriims jai pagal Europos Sąjungos planą numatytų pabėgėlių?


- Kadangi nebuvo suformuluota, apie ką tiksliai kalbama ir į ką konkrečiai kreipiamasi, popiežiaus raginimas jokios realios įtakos Lenkijos politikai neturės. Ir tai yra svarbiausias dalykas.


- Prieš metus išleidote knygą „Džihadas ir Vakarų susinaikinimas“. Kaip Europoje šiuo metu vykstančius procesus galėtų paveikti popiežiaus Pranciškaus išsakoma pozicija pabėgėlių atžvilgiu?


- Nuo pat pradžių buvau kritiškai nusiteikęs popiežiaus Pranciškaus pasisakymų atžvilgiu, ir vizitas Lenkijoje mano nuomonės nepakeitė. Manau, kad šiandienėje situacijoje atsiverti musulmoniškiems imigrantams iš Artimųjų Rytų ar Šiaurės Afrikos ir priimti juos Lenkijoje ar kitose Vidurio Europos šalyse būtų išimtinai pragaištinga.


Planai, kuriuos bandoma realizuoti Europoje, yra absoliučiai utopiniai. Esu įsitikinęs, kad pirmas ir svarbiausias politikų uždavinys yra užtikrinti saugumą savoje šalyje. Ir tik tada, kai yra pasirūpinta savais žmonėmis, galima pagalba kitiems.


- Anksčiau popiežius Pranciškus yra kreipęsis į katalikiškas parapijas, kviesdamas jas priimti pabėgėlius. Ar Lenkijos katalikai į šį kvietimą atsiliepė?


- Jei kalbėtume skaičiais, nežinau nė vienos parapijos šalyje, kuri būtų realizavusi šį popiežiaus kvietimą. Tai net neįmanoma. Juk ne parapijos klebonas ar Bažnyčia sprendžia, priimti pabėgėlį ar ne. Tai valdžios reikalas. Tai man atrodo, kad popiežius su šiuo savo kreipimusi apskritai šiek tiek prašovė pro šalį.


Kita vertus, Lenkija turi pavyzdžių, kai pabėgėlių iš Sirijos, beje, krikščionių tikėjimo, šeimos buvo priimtos vietos parapijose, bet, praėjus vos kelioms dienoms ar net dienai, jų ten nebeliko - išvažiavo į Vokietiją. Tai labai gerai iliustruoja pagrindinį pabėgėlių, bent jau tų, kurie čia pasirodo, motyvą. Jie čia ieško ne saugumo bėgdami nuo karo, o yra genami pragmatiško siekio pagerinti savo gyvenimus. Be abejo, kiekvienas turi teisę kovoti dėl geresnio likimo, bet nesu įsitikinęs, kad kita pusė turėtų jausti pareigą jiems tą geresnį likimą užtikrinti.


- Galbūt tą moralinę pareigą turėtų jausti šalys, kurios yra atsakingos už šimtmečiais vykdytą kolonijinę politiką?


- Esu parašęs tekstą, kurį pavadinau „Nemylėk savo artimo labiau nei save patį“. Krikščionys, be abejo, turi pareigą ištiesti pagalbos ranką savo artimui. Bet reikia atsiminti, kad krikščionybėje yra ir toks dalykas kaip meilės tvarka. Galime ir privalome padėti savo artimui, bet tą darydami neturime teisės skriausti savęs. Meilės tvarka skelbia, kad žmogus pirma turi pasirūpinti savimi, tada savo šeima, savo artimiausiu ratu, vėliau - savo tauta ir galiausiai - visu pasauliu.


Bet tuose modeliuose, kurie buvo pristatomi popiežiaus Pranciškaus pasisakymuose, meilės tvarką pamačiau išverstą į kitą pusę. Iš lenkų, vengrų, kitų Vidurio ir Vidurio Rytų Europos šalių pradėta reikalauti, kad jos, užuot gaubusios rūpesčiu savas tautas, staiga atsivertų pabėgėliams, atvykėliams iš išorės. Tai atrodo dar pavojingiau žinant, kad po to eina visa virtinė labai pavojingų ir rizikingų padarinių, kuriuos matome Vokietijoje, Prancūzijoje, kitose Vakarų šalyse.


Jei kalbėtume apie moralinę jo žodžių reikšmę, vertinčiau juos labiau kaip utopinės nei krikščioniškosios moralės išraišką.


Dosjė


Pavelas Lisickis


Lenkų žurnalistas, publicistas, eseistas


2006-2011 m. - dienraščio „Rzeczpospolita“ vyriausiasis redaktorius


Savaitraščio „Uważam Rze“ įkūrėjas, 2011-2012 m. jo vyriausiasis redaktorius


Nuo 2013 m. - savaitraščio „Do Rzeczy“ vyriausiasis redaktorius


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

2016-06-22   10:30

IP: 188.69.208.88

Nuoširdžiai sveikinu. Esat šaunuoliai

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Kaip praėjusiais, taip ir šiais metais Klaipėda nusidažė įvairiomis spalvomis. Šeštadienį Klaipėdoje...

Klaipėdą nuspalvino nuotaikingas spalvų bėgimas nuotrauka, foto

Tikėtina, kad 2019-uosius Klaipėdoje paskelbus Didžiojo elingo metais, pagaliau klaipėdiečiai atkreips dėmesį...

Odė laivų statytojams ir metalo meistrams nuotrauka, foto

Atnaujinti senamiesčio grindinį siekianti Klaipėdos savivaldybė nesusikalba su projektuotojais. Nors penktadienį buvo...

Senamiesčio grindinio atnaujinimas stringa nuotrauka, foto

Klaipėdos universiteto Botanikos sode eksponuojamos jautrios fotografijos, kuriose užfiksuotos negalią turinčių žmonių...

Botanikos sode - jautri paroda nuotrauka, foto

Sekmadienį klaipėdiečiai "Riedės į vasarą" nuotrauka, foto

Sportas, Gegužės 26 dieną (sekmadienį) Klaipėdoje organizuojamas didžiulis dviračių, riedučių, paspirtukų, riedlenčių ir...

Klaipėdietis Žygimantas Stanulis – absoliutus Lietuvos čempionas nuotrauka, foto

Sportas, Šeštadienio vakarą Klaipėdoje baigėsi dvi dienas vykę Lietuvos sunkiosios atletikos vyrų ir...

Jurgis Plonaitis niekada nebuvo tapęs "išverstaskūriu" nuotrauka, foto

Mažoji Lietuva, Per ilgus dešimtmečius, nugyventus Klaipėdos krašte, Mažosios Lietuvos tyrinėtojui Bernardui Aleknavičiui Klaipėdos...

Drevernos lobiai nuotrauka, foto

Mažoji Lietuva, 1253 metais balandžio 4 dieną pirmą kartą sutartyje su Kuršo vyskupu...

Sportas, Paskelbta prieš 46 min.

Mažoji Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Mažoji Lietuva, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...