Nuvertinta Klaipėdos vertybė

Nuvertinta Klaipėdos vertybė

Kauniečiai jau pasiekė, kad unikaliems tarpukario modernizmo architektūros pastatams Kaune būtų suteiktas Europos paveldo ženklas. Manoma, kad jis padės išsaugoti šio stiliaus pastatus ir pritrauks šiuo reiškiniu besidominčius turistus. Negana to, Kauno modernizmo architektūrai siekiama ir pasaulinės UNESCO paveldo apsaugos. O Klaipėdoje greta pavienių vokiškojo modernizmo-bauhauzo stiliaus pastatų yra išlikusi vienintelė šalyje unikali bauhauzo stiliaus urbanistinė struktūra - visas gyvenamųjų namų kvartalas su vidiniu sodu. Šią istorinę, architektūrinę ir urbanistinę vertybę būtų galima atkurti, tačiau įsibėgėja priešingas procesas - naujos statybos kvartalo viduje.

Tokia tendencija liūdina ne tik čia gyvenančius klaipėdiečius, bet ir miesto istorikus - Klaipėdos bauhauzui ir kvartalo su sodu tarp Pievų Tako, Gintaro ir Kanto gatvių unikumui šiandien bus skirta ir jų diskusija - ciklo "Vakarai su senąja Klaipėda" dalis.

Gyventojai priešinasi

"Vakarų ekspresas" jau rašė apie susikirtusius Klaipėdos savivaldybės, verslininkų, architektų ir gyventojų interesus dėl istorinio bauhauzo stiliaus kvartalo tarp Pievų Tako, Gintaro ir I. Kanto gatvių bei jo viduje buvusio sodo.

Savivaldybė prieš septynerius metus norėjo atkurti minėtą sodą ir pasisakė prieš bet kokias naujas statybas šioje teritorijoje, tačiau vėliau pati inicijavo detaliojo plano keitimą ir pritarė UAB "Vitės valdos" siekiams gamybinių patalpų vietoje pastatyti daugiabutį namą. "Vitės valdos" šioje teritorijoje valdo 61 kv. m ploto sandėlį, 35 kv. m džiovyklą ir 257 kv. m ploto dirbtuves.

Nors 2008 m. detaliajame plane nuspręsta paimti šiuos menkaverčius statinius visuomenės poreikiams, iki 2012 m. ši procedūra nebuvo pradėta, teismai baigėsi taikos sutartimi.

Šiuo metu vyksta naujo teritorijos detaliojo plano, kuriuo bus keičiami 2008 m. patvirtinti sprendiniai, rengimo procesas, darbus finansuoja "Vitės valdos", planą rengia UAB "Sunsolis". Projektas numato, jog vietoje gamybinių dirbtuvių Pievų Tako g. 3A iškils 8 butų dviejų aukštų gyvenamasis namas su mansarda. Statybos darbai buvo pradėti 2014 m. rudenį, tačiau sustojo aplinkinių namų gyventojams pradėjus kreiptis į įvairias instancijas.

Gyventojai kategoriškai laikosi pozicijos, kad 2008 m. Savivaldybės patvirtinto plano keisti negalima. Jie neprieštarauja, kad liktų gamybinės dirbtuvės, tačiau nesutinka su naujomis statybomis, kurios esą atvers kelius ir kitų menkaverčių pastatų transformacijoms, suardys istorinio sodo struktūrą ir sunaikins jo vertę.

Diskusija apie Klaipėdos bauhauzą

Pagrindinį pranešimą šio vakaro istorikų diskusijai rengiantis istorikas Vasilijus Safronovas pabrėžė, jog parką, esantį kvartale tarp I. Kanto, Gintaro ir Pievų Tako gatvių turime žiūrėti ne kaip į atskirą objektą ar minėtojo kvartalo elementą, o vertinti visų tarpukariu Klaipėdoje suprojektuotų kvartalų kontekste.

"Laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų mieste iškilo keliolika tokių kvartalų, suplanuotų vietinių architektų. Jų paskirtis pirmiausia buvo patenkinti ikikarinėje Klaipėdoje nepaprastai ryškų gyvenamojo ploto deficitą. Tačiau visi kvartalai buvo projektuojami tuo laikotarpiu, kai Europos architektūroje plito bauhauzo mokyklos, konstruktyvizmo ir funkcionalizmo principai. Šiais principais paženklinta ir minėtųjų kvartalų Klaipėdoje visuma. Visuose juose projektuoti 2-4 aukštų gyvenamieji namai, išdėstyti griežtai prie gatvių raudonųjų linijų, erdvius kvartalų kiemus paliekant gyventojų poreikiams. Kvartalas prie I. Kanto gatvės pradėtas projektuoti apie 1923 metus ir galutinai užbaigtas apie 1940-uosius. Jis išskirtinis tuo, kad tai vienintelis iš visų minėtų keliolikos tarpukariu Klaipėdoje suprojektuotų kvartalų, kuriame atskirų pastatų kiemų struktūra buvo papildyta specialiai suformuotu parku. Jį įrengti tuometinė Klaipėdos taryba nutarė 1927 metais", - pasakojo V. Safronovas.

"Vakarų su senąja Klaipėda" iniciatorius, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (International Council on Monuments and Sites - ICOMOS) narys istorikas Vacys Vaivada mano, jog naujos statybos istorinės miesto dalies statusą turinčiame Naujamiestyje yra problema.

"Autentiško bauhauzo stiliaus namo sklype vietoje sandėliuko kyla nauja statyba. Atsiranda architektūrinė konkurencija tarp istorinę vertę, tarptautinį pripažinimą turinčio bauhauzo stiliaus pastato ir šiuolaikinės architektūros. Labai gaila, kad Klaipėdoje, per kurią į Lietuvą atėjo architektūros modernizmas, sulaukęs tarptautinio pripažinimo Kaune, unikalus bauhauzo kvartalo su sodu pavyzdys sunaikinamas ir nuvertinamas. Nauja statyba minėtame kvartale tankina užsatymą ir ardo urbanistinę struktūrą, kurią galima atkurti", - įsitikinęs V. Vaivada.

Reprezentacinė vieta

Istorikas Dainius Elertas priminė, jog didelė erdvė šalia Pievų Tako g. tankiai apstatytame Naujamiestyje išliko todėl, kad ten buvo virvininkų įmonė ir pievose buvo pinamos virvės.

"Po Pirmojo pasaulinio karo žmonėms išgyvenant sunkmetį ir depresiją architektai šioje teritorijoje, Pievų Tako gatvėje, suplanavo kuklų užstatymą dviaukščiais namais, skirtais šeimoms. Toliau bauhauzo stiliumi buvo statoma sujungtų pastatų linija Kanto gatvėje. Juos statant jau buvo projektuojamas vidinis kvartalo sodas. Tai matyti iš to, jog Kanto gatvės pastatai turi du puošnius fasadus. Vienas - atsuktas į gatvę, prieš jį palikta paaukštinta erdvė gėlynui, kurią juosia tvorelė, kiekvienas butas turi savo įėjimą. Iš vidinio kiemo pusės namai taip pat turi puošnias laiptines, terasas, balkonus, kad gyventojai pro juos galėtų grožėtis sodu. Pagal sodo brėžinius matyti, jog į jį buvo du įėjimai iš Pievų Tako gatvės pusės ir iš dabartinės Janonio gatvės pusės. Parkas buvo aptvertas gelžbetonine tvorele, kurios fragmentai yra išlikę. Tuometinė valdžia sodą vertino kaip visuomeninės paskirties erdvę šiai miesto daliai. Tai buvo reprezentacinė vieta tuometinėje Klaipėdoje", - sodo vertybes vardino D. Elertas.

Kvartalo struktūra išliko ir po Antrojo pasaulinio karo, tačiau sunki pokario realybė prioritetu padarė gyventojų išlikimą, o ne estetines architektų idėjas.

"Tarpukariu buvusiame prašmatniame sode pokariu pradėti statyti sandėliukai malkoms, laikomi gyvuliai, sodinami daržai. Žmonėms reikėjo išgyventi. Vėliau parko dalis atiduota kariškiams ir parko idėja buvo primiršta", - pasakojo pašnekovas.

Istorikas akcentavo, jog gyvenamųjų pastatų kvartalo viduje niekada nebuvo ir jie nebuvo planuojami.

"Kadastro planuose 1949 metais registruoti statiniai buvo ūkinės paskirties priklausiniai, - teigė D. Elertas, kuriam nerimą kelia šiuo metu planuojamos naujos statybos. - Labai gaila, kad dabar siekiama kuo greičiau užstatyti šią istorinę teritoriją, dėl kurios įdėta tiek pastangų, kurios dalį pasieniečiai atidavė miestui, patikėję Savivaldybės nuostata atkurti istorinį sodą. Atkurti jį iš tiesų galima ir tai būtų pavyzdinis bauhauzo stiliaus kvartalas su vidiniu sodu."

Teritorijos tarp Pievų Tako, I. Kanto ir Gintaro gatvių su sodu detaliojo plano, kurį 2008 m. patvirtino Savivaldybė, rengėja architektė Margarita Ramanauskienė neslepia apmaudo dėl miesto valdžios pozicijos pasikeitimo. Ne tik detalusis planas, bet ir Kultūros paveldo departamento dokumentas - Naujamiesčio vertingųjų savybių aprašas - numato, kad senasis sodas turi būti saugomas.

"Suprantu, jog yra teismo sprendimas dėl nuosavybės, tačiau yra ir moraliniai dalykai. Gyventojų tankumas šioje teritorijoje ir taip yra labai didelis. Gyvenamojo namo statyba dar labiau pablogins jų gyvenimo kokybę. Žinoma, ir paties sodo šiandien nėra, jo būklė - apgailėtina. Yra tik pagrindas sodui sukurti, tačiau tą padaryti galima, reikia tik noro ir pastangų", - įsitikinusi architektė.

Kelio atgal nėra?

Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška įsitikinęs, kad naujos statybos planuojamoje teritorijoje sodo nesunaikins.

"Kilus gyventojų pasipriešinimui buvo organizuojamas Savivaldybės, "Vitės valdų", pastatą projektuojančios UAB "Sunsolis" ir gyventojų susitikimas. Po to dar vienas projekto gyventojams pristatymas. Savivaldybėje sudarytai darbo grupei pristatytas projektas, jam pateiktos pastabos. bendros koncepcijos kol kas dėl šios teritorijos nepasiekta, vyksta projektavimo ir derinimo darbai. Po vienos dviejų savaičių turėtų būti dar vienas darbo grupės ir projektuotojų susitikimas", - aiškino pašnekovas.

Skyriaus vedėjo teigimu, nauja statyba planuojama už sodo ribos, ji taip pat esą nepaneigia ir 2008 m. detaliojo plano, kuriame planuojamo daugiabučio namo vietoje buvo numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Dar vienas specialisto argumentas, jog planuojamoje teritorijoje 1939-1940 m. buvo pažymėtas užstatymas ir paskutinis koziris - detaliojo plano keitimui ir naujoms statyboms pritaria Kultūros paveldo departamentas.

"Dabar mūsų svarbiausias uždavinys - kad nauja statyba, architektūra būtų suderinta su aplinka ir nebūtų pažeisti aplinkinių namų gyventojų interesai", - sakė V. Juška.

Istorija

Vokietijos architekto Valterio Gropiuso (Walter Gropius) XX a. pr. sukurtas bauhauzo stilius suvienijo taikomąjį meną, dizainą ir architektūrą. Vienas svarbiausių bauhauzo principų - urbanizuoto miesto ir gamtos, kaip žmogaus gyvenimo terpės, sandora.
Klaipėdoje pirmasis bauhauzo idėjas pradėjo propaguoti 1923 metais čia pasirodęs architektas, Drezdeno aukštosios technikos mokyklos auklėtinis Herbertas Reismanas (Herbert Reissmann). Klaipėda ėmė keistis, įgavo naujų moderniosios architektūros bruožų.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder