Nusipirkusi sofą moteris atsidūrė ligoninėje

Į redakciją kreipėsi vieno Klaipėdos rajono kaimo gyventoja, tvirtinanti, kad jai buvo parduota sofa su blakėmis. Dėl šios priežasties jai prasidėjo baisi alergija, teko važiuoti į ligoninę. Pardavėjas gražiuoju susitarti ir grąžinti pinigų nesutinka, iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gautas atsakymas netenkina. Nukentėjusioji nebežino, kur kreiptis toliau. Anot jos, Lietuvoje nėra institucijos, kuri užsiimtų blakėmis. Siūlymas teisybės ieškoti teisme skamba paradoksaliai: negi vienintelis teismas turi galimybę nustatyti, buvo blakių ar ne.

Ponia Janina (vardas pakeistas), nenorėjusi, kad jos pavardė būtų viešinama (tyčiosis kaimynai dėl jai nutikusios istorijos), rugpjūčio 2 d. Arno Bieliausko individualioje įmonėje, t. y. komiso parduotuvėje, nusipirko sofą (miegamąjį kampą), kainavusią 135 eurus, žurnalų staliuką, šviestuvą. Iš viso sumokėjo 189 eurus. Po kurio laiko paaiškėjo, kad toje nusipirktoje sofoje buvo blakių lizdas.

Blakes moteris pastebėjo ne iš karto. Pasistačiusi naują sofą, ją dezinfekavo - valė ir actu, ir purškė specialiai įvairiems gyviams naikinti skirtu purškalu "Kobra". Taip sakant, ėmėsi atsarginių priemonių, nes pirko baldą iš komiso. Paskui kurį laiką dar buvo išvykusi pasisvečiuoti pas dukrą.

Grįžus į namus po kurio laiko jai prasidėjo baisi alergija - išbėrė visą kūną, ištino veidas. 62 metų moteris sako iš pradžių net nesupratusi, kas darosi. Ji gyvenime blakių nebuvo mačiusi. Rugpjūčio 18 d. teko vykti į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Joje moteriai nustatyta diagnozė - kontaktinis alerginis dermatitas.

Supratusi, kas įvyko, moteris bandė išsikvieti kokią nors tarnybą, kad atvažiuotų ir konstatuotų, jog baldas su blakėmis. Tokios tarnybos ji nerado. O baldo atsikratyti reikėjo kuo greičiau. Baisioji sofa buvo utilizuota, padaryta procesą įamžinanti nuotrauka. Kelias blakes, surinktas į stiklainuką, moteris laiko kaip įrodymą.

Serganti moteris, turinti invalidumą, besigydanti nuo depresijos, nuėjo pas vyrą, jai pardavusį tokią baisią sofą, norėdama susitarti gražiuoju: tegu grąžina tuos 135 eurus už sofą, sumokėtus 30 eurų už jos transportavimą į utilizavimo vietą ir apie 15 eurų už pirktus vaistus alergijai gydyti. Susitarti nepavyko.

Pardavėjas pats pataręs kreiptis į žiniasklaidą, į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą, netgi davęs jos telefono numerį. Duoti asmens, atgabenusio jam tokią sofą, kontaktus atsisakė, motyvuodamas tuo, kad neturįs tokios teisės. Grąžinti pinigų nesutiko, nes nebūsią jokių įrodymų, kad jis pinigus grąžinęs. Siūlomas pasirašyti tokį raštą nesutiko. Kai moteris kalbėdamasi su juo "Vėtrungės" prekybos pasaže ir verslo centre rugpjūčio 30 d. pasijuto blogai, jis iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą.

"Vyrą palaidojau prieš dvejus metus. Dvejus metus sirgo vėžiu, slaugiau jį, buvo tikras košmaras. Dabar pati esu ligonė, gydausi depresiją. Man tie 135 eurai labai dideli pinigai, nes mano invalidumas - tik 99 eurai", - kalbėjo moteris ir apsiverkė.

Gina vartotojų interesą

Rugpjūčio 24 d. sofą pirkusioji gavo atsakymą iš Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus. Jame aiškinama, koks Vartotojų teisių apsaugos įstatymo straipsnis įtvirtina minėtos tarnybos funkcijas. Tarnyba "užtikrina vartotojų teisių apsaugą, prižiūri, ar tinkamai teikiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinamą nustatančių teisės aktų reikalavimus, ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų tiekėjų ginčus, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones, taip pat Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą ir kt.".

Skamba gražiai, tačiau kaip iš tikrųjų ginamos vartotojo teisės? Ar sofa su blakėmis atitinka prekės kokybei keliamus reikalavimus?

Būtina kreiptis raštu

Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnyba informavo, kad pirmiausia moteris turėjo kreiptis raštu į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimus dėl galimai perduotos prekės su blakėmis arba iš karto į teismą. Jei pardavėjas nesutinka su reikalavimais, jis privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo kreipimosi gavimo pateikti išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.

Bėda ta, kad ligota moteris, pirmą kartą gyvenime susidūrusi su blakėmis, raštu į pardavėją nesikreipė. Ji tiesiog nuėjo pas jį ir paprašė grąžinti pinigus. Todėl tarnybos požiūriu atsiųstame moters prašyme yra trūkumų.

Tarnyba paprašė, kad ponia Janina iki šių metų rugsėjo 14 d. pašalintų trūkumus, t. y. gautų iš pardavėjo rašytinį atsakymą ir pristatytų tarnybai jo kopiją.

Tarnyba paprašė pasiaiškinti

Moters gautame atsakyme iš valstybinės institucijos rašoma, kad tarnyba turi teisę atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, jei kreipimasis neatitinka Vartotojų teisių apsaugos įstatymo bei taisyklių reikalavimo ir trūkumai nepašalinami ne per trumpesnį nei 7 dienų terminą, nustatytą vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos.

Tarnyba žada nagrinėti Vartotojų teisės apsaugos įstatymo bei taisyklių reikalavimus atitinkantį moters prašymą. Kas galėtų paneigti, kad pardavėjas, žinodamas visą tą biurokratinį kelią, patarė moteriai kreiptis į šią tarnybą.

Vis dėlto optimizmo šioje istorijoje teikia tai, kad tarnyba jau kreipėsi į pardavėją, pardavusį moteriai sofą su blakėmis, prašydama pateikti paaiškinimą, be to, prašymą nustatyti baldo atitiktį higienos reikalavimams perdavė Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Moteris informuota turinti teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą tiek dabar, tiek po to, kai savo sprendimą pateiks ginčą nagrinėjanti institucija.

Komise daiktai dezinfekuojami

A. Bieliauskas teigė, kad per trejus jo darbo metus toks dalykas nutiko pirmą kartą. Atėjo moteris, ir pirmi jos žodžiai buvo: "Aš sergu depresija, grąžink man pinigus." Pasak jo, su tokiu žmogumi labai sunku kalbėtis. Be to, ji kreipėsi tik praėjus maždaug mėnesiui po pirkimo.

Ponas Arnas sako, kad visus senus daiktus komisas dezinfekuoja, veterinarijos klinikoje pagaminta priemone, kad tokių dalykų nebūtų.

"Šiuo metu vyksta susirašinėjimas su Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Turiu pateikti visus dokumentus, viską įrodyti. Manau, kad blakės ir kiti parazitai gali būti ir pervežami, ir iš lauko ateiti, ir t. t. Man tikrai sunku pasakyti, iš kur jos atsirado. Pats daiktas utilizuotas, tai vargu ar dabar ką nors galima nustatyti. Nežinau tos ponios motyvų, vyksta puolimas, ir viskas. Net nežinau ką daryti, per trejus mano darbo metus pirmas toks atvejis. Jeigu tai būtų ne vienas atvejis, man reikėtų dezinfekuoti visą prekybos vietą. Buvo atėję tarnybos atstovai ir matė, kaip mes valėme kitą daiktą. Tikrai taip nėra, kad parduodame bet ką. Pasitaiko nemažai žmonių, kurie nori labai daug pinigų už daiktą, kuris tinkamas tik išmesti. Tokių daiktų nepriimame", - teigė pokalbininkas.

Kas jam pristatė tą sofą, A. Bieliauskas nepasakė ir dienraščiui vadovaudamasis Duomenų apsaugos įstatymu. "Tai vienas iš mano klientų. Mūsų bendravimas toks - atnešamas daiktas, o mes jį parduodame. Čia komisas, mes teikiame paslaugą - neperkame daiktų, tik padedame juos parduoti", - aiškino A. Bieliauskas.

Kur moteriai reikia kreiptis, jis sako nurodęs todėl, kad ji vis tiek būtų kažkur kreipusis, tik klausimas, kiek laiko tam sugaišusi.

ĮRODYMAS. Kelias blakes moteris surinko į indelį, kad turėtų daiktinį įrodymą.

A. Bieliauskas teigė, kad pats vykti ir pasižiūrėti, ar tikrai ta sofa užkrėsta blakėmis, negalėjo, nes nėra kompetentingas šiuo klausimu. Jis neskiria blakių nuo blusų. "Yra kenkėjai, parazitai, kuriuos reikia naikinti. Mes tai ir darome. Mūsų daiktai yra dezinfekuojami. Be to, žmogus turi suprasti, kad perka iš naudotų daiktų rinkos. Čia kitokios taisyklės nei perkant naujus, panašios kaip lombarde. Problema ta, kad nesąžiningas ne visada būna tik pardavėjas. Daugeliu atveju būna nesąžiningų ir pirkėjų. Apsisaugoti nuo nesąžiningumo man gana sunku", - aiškino padėjęs sofą parduoti verslininkas.

Veterinarijos tarnyba niekuo dėta

Galbūt moteriai reikėjo kreiptis į veterinarijos tarybą, gal ji galėjo jai kuo nors padėti šiuo klausimu? Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas-valstybinis inspektorius Virgilijus Valantinas paaiškino, kad žmonių gyvenimo kokybe rūpinasi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Žmonės turėtų išsikviesti jo atstovus, kad nustatytų, ar gyvenimo sąlygos atitinka higienos normas. Jo manymu, ir dėl blakių reikia kreiptis į jį. Pasak jo, tai nėra veterinarijos tarnybos kompetencija. Jeigu blakės būtų aptiktos maisto parduotuvėje, tada priemonių imtųsi veterinarijos tarnyba. Pats žmogus, aptikęs blakių, turėtų kreiptis į sertifikuotas dezinfekavimo įmones. Be to, yra Ne maisto produktų vartotojų teisių inspekcija, jai reikėtų pristatyti dokumentus, ji gali patikrinti ir pardavėją. Jeigu iš tikrųjų toje sofoje buvo blakių, jis platina kenkėjus. Be abejo, to jis negali daryti.

"Paslaugos teikiamos už tam tikrą mokestį"

Daiva KARALIENĖ, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja
Dėl tos sofos su blakėmis mes irgi buvome gavę skundą, tačiau pagal kompetenciją jį nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Ir Lietuvoje, ir Klaipėdoje yra įstaigų, turinčių licencijas teikti kenkėjų kontrolės paslaugas. Gyventojai turi kreiptis į jas. Jų specialistai pažįsta tuos gyvius, atvykę pažiūri, kokių kenkėjų yra, ir tada atlieka dezinfekciją arba deratizaciją. Tiesa, tokios paslaugos teikiamos už tam tikrą užmokestį. Valstybinės įmonės tokios paslaugos neteikia. Tokio poreikio nebuvo.
Žmonių gyvenimo sąlygomis rūpinasi Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus sanitarinė inspektorė. Ji nagrinėja skundus, susijusius su apsileidusiais, netvarkingais gyventojais, pas kuriuos gali atsirasti įvairiausių vabzdžių. Mūsų specialistai į gyventojų butus neina. Tai nėra mūsų funkcija. Mes tikriname tik ūkio subjektus, kurie vykdo ūkinę komercinę veiklą. Mums tokio atvejo, kad kokiame nors objekte rastume kokių nors kenkėjų, nepasitaikė.

Tik dviejų rūšių blakės minta žmonių krauju

BRIGITA KAIRIENĖ, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja
Blakės yra augalų vabzdžiai, bet dvi rūšys - Reduviva ir Cimicida maitinasi žmonių krauju.
Pirmosios rūšies atstovai (Reduviva) perneša Čagaso ligą. Ši liga priskiriama retų tropinių parazitozių grupei ir išplitusi Lotynų Amerikos šalyse. Turimais duomenimis, Lietuvoje minėtos ligos atvejų registruota nebuvo. Asmens sveikatos priežiūros specialistas, įtaręs arba nustatęs įvežtinį minėtos ligos atvejį, informaciją teisės aktų nustatyta tvarka turi perduoti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Antrieji (Cimicida) gyvena kartu su žmonėmis ir žmogaus kūną kanda naktį. Jų įkandimas yra neskausmingas, po įkandimo gali nesmarkiai patinti ir atsirasti niežulys. Kai kuriais atvejais žmonėms sukeliama alerginė reakcija. Informacija apie nustatytus blakių sukeltus odos pažeidimus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijai neperduodama.
Mes su blakėmis nedirbame, tik su erkėmis ir uodais.