2018 m. lapkričio 21 d. 14:03 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Nemuno gatvės gyventojai vėl žada gultis ant bėgių

(5)

Nemuno gatvės gyventojai vėl žada gultis ant bėgių nuotrauka, foto

SITUACIJA. Pernai birželį namų Nemuno g. 113 ir 133 gyventojai ketino blokuoti geležinkelį. To padaryti jiems neleido gausus policininkų būrys. Greičiausiai tokia pati situacija pasikartos ir šiemet.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Šį kartą Nemuno g. 133 namo, kuriame gyventi žmonės negali dėl per didelio geležinkelio triukšmo ir vibracijos, gyventojų kantrybę perpildė namų valdų UAB "Jūros būstas" atstovo kalbos apie namo remontą ir tam reikalingas lėšas. Kadangi gyventojų iškeldinimo iš triukšmo zonos klausimas jau keliolika metų sprendžiamas tik kalbomis, jie mano, kad šiuo atveju iš jų paprasčiausiai tyčiojamasi. Kitos išeities, norėdami atkreipti dėmesį į savo problemą, jie nemato kaip tik blokuoti geležinkelį. Pernai tokia akcija nepavyko, šiemet žadama ją pakartoti.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistų manymu, dėl nuolatinio ir per didelio geležinkelio triukšmo bei vibracijos žmonės namuose Nemuno g. 133 ir 113, esančiuose tik per keliolika metrų nuo geležinkelio bėgių, gyventi negali. 2012-2013 metais KVSC 6 kartus organizavo triukšmo ir vibracijos matavimus. Paskutinį kartą jie patalpose Nemuno g. 133-8 buvo atlikti 2013 metų spalį.

KVSC direktoriaus Rimanto Jono Pilipavičiaus teigimu, iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos gauta informacija, kad pritaikytos prieštriukšminės priemonės, tad šiemet vėl reikia atlikti triukšmo matavimus.

KVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Karalienės teigimu, triukšmo matavimas Nemuno g. 133-8 pradėtas šiemet balandžio pradžioje, bet dar nebaigtas. Jis matuojamas būtent šiame bute todėl, kad jis Savivaldybės, o gyventojai nenori įsileisti į savo butus. "Tam, kad triukšmo tyrimai būtų atlikti pagal visus standartinius reikalavimus, nakties metu turi pravažiuoti 20 traukinių. Jau kelis kartus važiavome naktį. Procesas pradėtas, tačiau jam dar reikia laiko. Vieną naktį daugiau traukinių važiuoja, kitą - mažiau. Laboratorijos darbuotojai gali dirbti naktimis tik tam tikrą valandų skaičių. Be to, dar reikia ir atitinkamų oro sąlygų - turi nelyti, negali būti vėjo. Mes patys norime kuo greičiau baigti tyrimus, bet yra ne nuo mūsų priklausančių dalykų", - sakė D. Karalienė.

Egidijaus Stupuro, gyvenančio name Nemuno g. 113 ir neretai atstovaujančio abiejų minėtų namų gyventojų interesams, manymu, situacija iš esmės nėra pasikeitusi ir sumažėjusio triukšmo tie matavimai neparodys, tik be reikalo gaištamas laikas.

Turėjo priprasti prie vibracijos

Minėtų namų gyventojai, negalintys naktimis normaliai miegoti, problemą aktyviai bando spręsti nuo 2008-ųjų. Jie jau kreipėsi į visas įmanomas institucijas, neišskiriant nei Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės, nei Europos Sąjungos institucijų. Tačiau iki šiol girdi tik pažadus ir toliau gyvena, vaizdžiai tariant, ant geležinkelio bėgių. 133 name yra 18 butų, iš kurių 6 priklauso Savivaldybei, 113 - 9 butai ir 3 negyvenamosios patalpos.

Pirmieji straipsniai spaudoje apie gyventojų iškeldinimą iš minėtų namų pasirodė 1999 metais. 2011 m. Savivaldybės patvirtintame detaliajame teritorijos plane tie namai nurodomi kaip griautini. Žmonėms sakyta, kad jie būsią iškeldinti 2012-aisiais. Jau 2015-ieji, o dar nėra jokio sprendimo, kada ir kaip jie bus iškeldinti. Tebevyksta nesibaigiančios diskusijos.

Netekę kantrybės, pernai vasaros pradžioje tų namų gyventojai ketino stabdyti 201 geležinkelio kelio traukinių eismą, prisirakinti prie bėgių. Tąkart atvyko gausus policininkų būrys. Žmonės buvo gąsdinami baudomis ir geležinkelis nebuvo blokuotas. Tąkart gyventojai svarstė galimybę kreiptis į teismą.

Po incidento institucijos vis dėlto šiek tiek pajudėjo, vėl vyko pasitarimai. Po to įvykio praėjo beveik metai, bet niekas iš esmės nepasikeitė.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiemet balandį "Vakarų ekspresui" sakė, kad Nemuno gatvės 113 ir 133 namų gyventojus turėtų iškeldinti Klaipėdos savivaldybė. Jos patirtos sąnaudos turėtų būti kompensuojamos investuojant į miesto infrastruktūrą. Šiemet tuojau po Velykų prie vieno stalo susėdę visų trijų institucijų - Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teisininkai turėjo pradėti rengti sutartį, kuri turėtų būti pasirašyta dar iki vasaros.

Beje, kai kurie verslininkai, dėl kurių veiklos į uostą dunda geležinkelio sąstatai, patys gyvenantys vilose užmiestyje, yra pareiškę, kad tiek metų žmonės, gyvenantys prie geležinkelio, turėjo priprasti prie vibracijos. Esą jie tuose namuose yra priregistravę ir "mirusių sielų" ir tik nori pasipelnyti iš uosto.

Net kaliniai prisiteisia

Pasak E. Stupuro, jeigu kaimynai garsiai triukšmauja, gali iškviesti policiją, o šiuo atveju nieko negali. Nusikalstamo pasaulio šulas Henrikas Daktaras pasiskundė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime yra laikomas per ankštoje ir menkai apšviestoje kameroje ir paprašė priteisti jam 100 000 eurų. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nors ir gerokai mažiau, bet vis dėlto priteisė jam 1000 eurų. "Mes juk ne kaliniai. Kauno IX forte yra tokia kamera, kurioje žmonės buvo laikomi po geležiniais laiptais, kuriais vaikščiojant su klumpėmis kildavo toks triukšmas, kad jie išprotėdavo. Matyt, nėra tokios Europos Sąjungos direktyvos, kad negalima kankinti žmonių verčiant gyventi ten, kur viršijamos leistinos triukšmo normos. Mes gyvename laisvėje, iš mūsų tyčiojamasi ir niekas nėra nubaustas", - kalbėjo gyventojų atstovas.

Anot jo, kai susiduri su valstybės įmonėmis, pamatai akivaizdų nebaudžiamumą. Jeigu triukšmautų koks nors paprastas eilinis verslininkas, tuojau jį suraitytų. Juk ateina patikrinti baro, jeigu tik randa prie ko prikibti, tuojau skiriamos didžiulės baudos. O čia valstybinės institucijos laiko žmones įkalintus triukšmo zonoje kaip kokius kankinius ir niekas nėra baudžiamas, niekas neprisiima atsakomybės. Viską anuliuoja kolektyvinė atsakomybė, kai vieni į kitus rodo pirštais, ir teismai šiuo atveju yra bejėgiai.

Mano, kad tyčiojasi

Šiemet gegužės 6 d. 18 val. Nemuno g. 133 gyventojų susirinkime "Jūros būsto" atstovas aiškino, kad reikia perdaryti seną šiluminį mazgą ir t. t. "Jeigu norima rinkti iš gyventojų pinigus, jie nesutiks mokėti. Namas statytas prieš 80 metų. Tada tas geležinkelis buvo rezervinis ir tokio judėjimo juo nebuvo. Juk būtent nuo vibracijos skilinėja sienos. Ar mes už savo pinigus turėtume daryti remontą? Norisi suplėšyti savo pasą ir išvažiuoti visam laikui iš šalies, kurioje taip tyčiojamasi iš žmonių. Tegu Savivaldybė skiria pinigų ir remontuoja", - piktinosi pokalbininkas.

Reikia manyti, esant tokiai situacijai, tie namai gali būti avariniai. Jeigu namas nugriūtų, neduok Dieve, būtų aukų, kuri iš minėtų institucijų prisiimtų atsakomybę?

PLAKATAS. Priversti gyventi prie pat geležinkelio, kuriuo į uostą intensyviai gabenami kroviniai.

Pasak "Jūros būsto" direktorės Birutės Jevdokimenko, namai Nemuno g.113 ir 133 yra statyti 1930 metais. Abu jie yra prastos būklės, tačiau ne avariniai. Šiemet 133 name buvo tvarkomas stogo liukas, kurį sugadino audros. 113 name pernai buvo sutvarkytos nuslinkusios stogo čerpės.

"Mūsų vadybininkas dalyvavo gyventojų susirinkime, kurį inicijavo patys gyventojai, kad sužinotų, kokia padėtis yra dėl iškeldinimo. Apie jokių pinigų rinkimą nebuvo kalbos, tik buvo pasakyta, kad šilumos punktas yra prastos būklės ir, esant galimybei, reikėtų jį tvarkyti. Tačiau "Jūros būstas" nesiims jokių darbų, kol Savivaldybė nepateiks oficialios informacijos apie 133 namo likimą", - sakė B. Jevdokimenko.

Vėl žada blokuoti

Minėtų namų gyventojai suprato, kad jų problema nebus sprendžiama dar ilgai, tad šiemet birželio viduryje vėl žada blokuoti 201 geležinkelio kelią. Diena dar nėra paskirta. Šį kartą Nemuno g. 113 ir 133 gyventojai ketina kviesti prie jų prisidėti blokuojant geležinkelį ir kitus Klaipėdos gyventojus, kurie kenčia nuo triukšmo. Ketina paprašyti ateiti ir Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, kuris esą žadėjęs, kad traukinių eismas būsiąs uždraustas naktį, t. y. nuo 23 val. iki 6 val. Jie nori matyti ir vicemerą Artūrą Šulcą, kuris pernai kartu su jais žadėjo gultis ant bėgių. "Taip, mero akyse mes gulsimės ant bėgių. Tai kam tada kalbėjo, žadėjo, jeigu nieko negali padaryti. Turi arba uždrausti eismą, arba mus iškeldinti", - piktinosi minėtų namų gyventojų atstovas.

Beje, gyventojai siūlo prie jų namų pastatyti stacionarius triukšmo matavimo prietaisus. Tada bus aišku, kas viršija triukšmą ir kas turi mokėti baudą. Gyventojai atsidarytų sąskaitą ir piniginės baudos už viršytas leistinas triukšmo normas turėtų būti pervedamos į ją.

Informuotas ir premjeras

V. Grubliauskas teigia nieko panašaus gyventojams nežadėjęs, nes neturi juridinės galios stabdyti traukinių eismą. Tai daryti gali tik Susisiekimo ministerija. Praeitą kadenciją Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, bet ministerija atsiuntė atsakymą, kad eismas stabdomas nebus.

Pasak mero, kai problemos sprendimo kamuolys persirito į Susisiekimo ministerijos pusę, jis pakibo ore. Kol kas jokių naujų žinių nėra. Visai neseniai jis kalbėjo su susisiekimo ministru, kuris sakė atsimenąs tą problemą, bet neturįs jai spręsti paruošto būdo. "Vieną būdą ministras bandė siūlyti, bet jis dar visai žalias ir vargu ar būtų priimtinas Savivaldybei. Apie šią problemą pranešiau ir šalies premjerui Algirdui Butkevičiui. Mes kalbame apie tokius grandiozinius projektus kaip pietinis aplinkkelis, Baltijos prospekto sankryžos, Muzikinis teatras, tačiau daugybę metų nesugebame išspręsti elementaraus dviejų Nemuno gatvės namų gyventojų klausimo. Premjeras pasižymėjo problemą. Susisiekimo ministrui, Vyriausybės kancleriui duoti pavedimai bandyti ją spręsti toliau. Modelių yra ne vienas. Vienu atveju kalbama apie tai, kad Savivaldybė turėtų iškeldinti gyventojus, o pinigų surastų kiti. Kad tai tikrai Savivaldybės funkcija, nedrįsčiau sakyti, bet mes buvome ir esame pirmiausia gyventojų pusėje", - kalbėjo V. Grubliauskas.

"2013 metais, kai Uosto direkcijoje vyko posėdis, asmeniškai išdėsčiau mūsų problemą premjerui Algirdui Butkevičiui. Tai, kad jis apie ją sužinojo, absoliučiai nieko nepakeitė", - sakė E. Stupuras.

Meras nesiėmė vertinti gyventojų ketinimo prisirakinti prie geležinkelio bėgių. Anot jo, vargu ar tokie veiksmai neprieštarauja įstatymams.

Vadovus "gaudys" Kazachstane

Klaipėdos miesto vicemerės Juditos Simonavičiūtės teigimu, šiuo metu rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl gyventojų iš pastatų Strėvos gatvėje iškeldinimo. "Mes pamatėme problemą. Uosto direkcija kalba, kad duos mums pinigų gyventojams iškeldinti, tačiau Vyriausybės nutarimas neleidžia jų duoti. Tai susiję ir su tokiais objektais kaip namai Nemuno g. 113 ir 133. Visais atvejais pirma pradedamas įgyvendinti koks nors projektas, o tada, jeigu reikia ką nors nugriauti, duodama pinigų. Norėtume, kad iš principo keistųsi požiūris. Reikėtų pirma atlaisvinti namus, kurie kažkam trukdo, o tada įgyvendinti projektą.

Vyriausybė šiuo metu keičia tą savo nutarimą. Gali būti, kad turint omenyje Strėvos gatvės pastatus ir Baltijos pr. sankryžos įrengimą ji leis kitaip pažiūrėti ir į namus Nemuno g. 113 ir 133. Šiuo metu tas Vyriausybės nutarimas dar derinamas. "Mes žengiame žingsnius siekdami, kad ir sanitarinėse zonose atsidūrę pastatai būtų atlaisvinti greičiau, nei bus pradėtas įgyvendinti projektas", - sakė J. Simonavičiūtė.

"Manyčiau, tikrai dalį kaltės dėl mūsų situacijos šiandien turi prisiimti Savivaldybė, nes atidavė uostui rezervines teritorijas kartu su visais "baudžiauninkais". Pirma turėtų būti išspręsti gyventojų iškeldinimo klausimai, o paskui priimami sprendimai dėl teritorijų", - sakė E. Stupuras.

"Miestas daro viską, kad ta problema būtų išspręsta, bet peršokti per Vyriausybės nutarimus mes negalime", - aiškino V. Grubliauskas.

Kitą savaitę jis skris į Kazachstaną su Vyriausybės delegacija. Ten bus ir premjeras, ir susisiekimo ministras, ir Uosto direkcijos vadovas. Klaipėdos meras žada vežtis visą uostamiesčiui svarbiausių problemų klausimyną, tarp kurių yra ir Nemuno g. 113 ir 133 gyventojų klausimas.

Teismais nepasitiki

Paklaustas, kodėl gyventojai šitiek metų kenčia ir iki šiol vis dar nesikreipė į teismą, pokalbininkas tik nusijuokė. Mat tiek Uosto direkcija, tiek AB "Lietuvos geležinkeliai", tiek Susisiekimo ministerija - valstybės įstaigos. Kad ir skirtų kokią nors baudą kuriai nors iš jų, tai būtų pinigų perdėjimas iš vienos kišenės į kitą. "Sveikatos centras padavė geležinkelininkus į teismą dėl triukšmo. Ir ką? Juk net nenubaudė. Kaliniai gali skųstis, o mes, pasirodo, ne", - aiškino E. Stupuras.

AB "Lietuvos geležinkeliai" vadovui Stasiui Dailydkai Klaipėdos miesto apylinkės teismas buvo skyręs 500 litų baudą, Klaipėdos apygardos teismas taip pat. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet kovą jų nutartis panaikino. Jis išaiškino, kad triukšmo problema gali būti išspręsta bendromis įvairių institucijų pastangomis, kad atsakomybė nepriklauso išimtinai AB "Lietuvos geležinkeliai".

"Argi esant tokiai situacijai gali paprastas žmogus tikėti, kad jis ką nors laimės teisme?" - klausė E. Stupuras.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

113 nemuno

2017-12-15   05:03

IP: 176.249.242.43

Givenau tenai daugiau nei 10metu. Jiems patiems ten pamiegoti reiktu pasiuliti ir paziuretu ar labai iprantamas garsas, o seni traukiniai kai buvo tai net grindis drebedavo. Vo taip ir nemiegodavom naktim.biski padedavo langai uzdaryti vasara ir langu tarpus apkamsiti su vata.o i kiema isejus mazuto kvapas.dabar esu issikraustes netoli i strevos gatve traukiniu gal nelabai girdziu bet uosta tai labai gerai girdziu kaip jie dirba ipac kai laivas atplaukia.

Daina

2015-05-14   20:15

IP: 78.61.55.88

Tai, kad Lietuvoje, o ypac Klaipedoje, yra (specialiai ?) ignoruojama triuksmo problema - nieko naujo. Linkiu zmonems nepasiduoti ir prisiteisti dideles kompensacijas uz sveikatos suzalojima.

...

2015-05-14   17:07

IP: 85.232.129.123

Dirbu netoli, tai labai dažnai juntama vibracija, matosi netgi kaip monitoriai juda. Gyventojams manau ten tikrai nekažkas, kadangi apsupti uostos ir pramonės, o ir namai tokie pavargę atrodo. Su jais manau net neverta kažką daryti, griauti arba modernizuoti ir atiduoti uostui administracinėms patalpoms ar pan. o žmones iškeldinti.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Klaipėdos senamiesčio ir centrinės dalies apšvietimas nuo ateinančių metų bus projektuojamas vadovaujantis...

Galas apšvietimo džiazui nuotrauka, foto

Klaipėdoje užvirė kova dėl istorinių pastatų, kuriuose buvo įsikūrusi policija. Susirūpinę, kad...

Užvirusios kovos įkarštyje istoriniai pastatai gali virsti griuvėsių krūva nuotrauka, foto

Klaipėdos universiteto taryba vėl skelbia viešą konkursą rektoriaus pareigoms užimti.

Klaipėdos universitetas vėl ieško rektoriaus nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto savivaldybė kviečia išsakyti nuomonę apie Klaipėdos pilies didžiojo bokšto atkūrimo...

Klausia nuomonės dėl bokšto nuotrauka, foto

19-mečio verslininko nepalaužė nei konkurentai, nei baimė nuotrauka, foto

Žmonės, 19-metis Rokas Galvonas nuo vaikystės mėgo gaminti maistą. Toks jo hobis išaugo...

Kontrabandą gabenęs klaipėdietis turės nemalonumų nuotrauka, foto

Kriminalai, Klaipėdos rajone Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams su kontrabandinėmis cigaretėmis įkliuvęs...

Lietuvis skulptorius Andrius Petkus vėl triumfavo JAV nuotrauka, foto

Žmonės, Lietuvis skulptorius Andrius Petkus ir vėl susižėrė visus įmanomus apdovanojimus JAV.

Galas apšvietimo džiazui nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos senamiesčio ir centrinės dalies apšvietimas nuo ateinančių metų bus projektuojamas vadovaujantis...

Kriminalai, Paskelbta prieš 34 min.

Žmonės, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...