Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras iš miesto svečių neretai sulaukia pylos ir dėl neįgaliųjų pliažo pavadinimo - esą koks tai neįgaliųjų pliažas, jeigu jis negalią turintiems žmonėms pritaikytas tik iš dalies.
"Sulaukiame atsiliepimų, kad, išskyrus pasižiūrėjimą nuo kalniuko į jūrą, neįgalus žmogus daugiau nieko negali ten padaryti. Be to, yra ir įstaigų, į kurias negalima neįgaliajam įvažiuoti", - sakė centro vadovė Romena Savickienė.
Pasak jos, paplūdimys turi atitikti savo pavadinimą ir būti visiškai pritaikytas neįgaliesiems. Priešingu atveju reikėtų pakeisti pavadinimą - "kad niekas neturėtų kokių nors iliuzijų apie pritaikymą judėjimo negalią turintiems žmonėms".
"Klaipėdos paplūdimių" direktorius Virginijus Urbonas pažymėjo, kad šiemet įstaiga planuoja baigti projektą dėl neįgaliųjų paplūdimio ir Smiltynės paplūdimio pritaikymo negalią turintiems žmonėms.
IR SMILTYNĖJE. Šiemet planuojama baigti projektą ne tik dėl neįgaliųjų, bet ir dėl Smiltynės paplūdimio pritaikymo negalią turintiems žmonėms. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
"Projektas plačios apimties - bus ir medinė dalis, ir truputis naujovių. Bus ir elektronikos, ir plaukiojantys neįgaliųjų vežimėliai. Šis projektas, jeigu neužkliūsime su viešaisiais pirkimais, turi būti antrame metų ketvirtyje išpildytas. Vieną projekto dalį jau turime. Manome, kad jei viskas susidėlios, kaip esame numatę, iki sezono pradžios, neįgaliųjų paplūdimys ir Smiltynė turės visiškai kitą vaizdą kalbant apie neįgaliųjų privažiavimą", - žadėjo V. Urbonas.
Jo teigimu, kadangi dėl nenuspėjamo jūros bangavimo negalima įrengti įvažiavimo neįgaliesiems tiesiai į vandenį, planuojama įrengti specialias saulės energija maitinamas stoteles-pultus, prie kurių privažiavęs neįgalus asmuo ar jį lydintis asmuo paspaustų mygtuką ir taip išsikviestų specialiai apmokytą gelbėtoją-asistentą. Planuojama, kad stotelės bus naudingos ir regos negalią turintiems žmonėms - jie esą galės gauti garsinę informaciją apie tai, kokia jūra, kokia aplinka ir t. t.
"Finansavimas yra numatytas, projekto viena dalis padaryta. Viskas aptarta, tereikia įgyvendinti. Yra numatytas projektas ir Antrojoje Melnragėje įrengti panašius įrenginius, tačiau tai būtų kitą sezoną. Privažiavimai Pirmojoje ir Antrojoje Melnragėje, Giruliuose yra bent jau dalini, yra tualetai, pritaikyti neįgaliesiems. Nėra taip, kad nekreiptume dėmesio į negalią turinčius poilsiautojus", - sakė V. Urbonas.
R. Savickienės teigimu, Baltijos šalyse klausimai dėl aplinkos pritaikymo neįgaliesiems yra labai plėtojami. Esą puikus pavyzdys yra Liepoja, iš kurios mokosi ir skandinavai. Vieną idėją, parsivežtą iš Liepojos, ketinama įgyvendinti ir Klaipėdoje - Teatro aikštėje įrengti specialų miesto planą neregiams, mieste - rodykles Brailio raštu.
Taip pat, pasak R. Savickienės, norėtųsi suženklinti gatves, kuriomis laisvai galėtų judėti negalią turintys žmonės, senamiestyje jiems pritaikyti dangą. Tačiau esą šie pasiūlymai taip kažkur ir užstrigo.
Šios problemos buvo pristatytos ir miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetui. Jo nariai nusprendė, kad reikia paraginti Savivaldybės administraciją nestabdyti procesų ir stengtis pagreitinti darbus, kad senamiestyje greičiau atsirastų judėjimo negalią turintiems žmonėms patogi danga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą