Tiesa, šie siūlymai dar labai preliminarūs, todėl galimus investuotojus kol kas vengiama įvardinti.
Tačiau tai leidžia iš naujo atgaivinti prieš keletą metų į stalčių nukištą 2011-aisiais gimusią Muzikinio teatro statybos prie marių idėją. Juolab kad buvusi "Laivitės" teritorija tinkamiausia vieta naujam teatrui atrodo ir kultūros ministrui Šarūnui Biručiui. Bent toks įspūdis po pokalbio su ministru susidarė tiek Muzikinio teatro vadovui Ramūnui Kaubriui, tiek vyriausiajam Klaipėdos architektui Almantui Mureikai.
Pademonstravo preliminarius projektus
"Iki šiol su Kultūros ministerija vyko tik toks dialogas: jie reikalaudavo, kad mes duotume sklypą teatrui statyti, o mes atkirsdavome, kad jie pirmiau turi numatyti lėšas", - sakė A. Mureika.
Procesą stabdė nežinia, iš kur paimti lėšų naujo teatro statyboms, nes iš pradžių kalbėta apie didžiulį pastatą ir sunkiai įkandamas investicijas - 150 mln. litų. Tad dabar atsiradę potencialūs investuotojai įžiebė šiek tiek vilties, kad buvusi "Laivitės" teritorija prie marių gali tapti visuomenine ne tik uostamiesčio valdžios vizijose.
Preliminarų projektą, kaip galėtų atrodyti ši teritorija, jei ten būtų pastatytas ne tik muzikinis teatras, bet ir kiti viešojo administravimo objektai, miesto valdžiai investuotojų atstovai parodė sausio pradžioje.
"Kol kas viskas labai šviežia ir niekas dar nenuspręsta. Džiugina tik viena - kad apie tą teritoriją kalbame kaip apie visuomeninę ir daugiafunkcę, o ne apie pramoninę. Norisi, kad ji būtų prieinama žmonėms, judri", - nieko daugiau apie pristatytą viziją nenorėjo pasakoti A. Mureika.
"Sutarėme imtis ryžtingų veiksmų"
Jau nuo 2006-ųjų kalbama apie naujo teatro pastato statybas, tačiau kas porą metų siūlomos vis naujos vietos. Danės krantinė šalia "Teo LT" pastato, vasaros estrada, buvusios "Laivitės" teritorija - potencialių vietų, kur jau galėjo kilti teatro pastatas, būta įvairių. Pernai grįžta prie minties apie seno pastato rekonstrukciją, nes šią mintį palaikė ir ankstesnis kultūros ministras, teatrui net buvo skirtos lėšos reikiamai rekonstrukcijos dokumentacijai pradėti rengti.
Panašu, kad dabartinis kultūros ministras Klaipėdoje visgi norėtų matyti naują muzikinio teatro pastatą. Pasak A. Mureikos, gruodį jis kartu su teatro vadovybe lankėsi pas Š. Birutį. Vizito tikslas buvo prašyti lėšų senojo pastato rekonstrukcijai.
"Tačiau tuomet supratome, kad ministras atmeta rekonstrukcijos variantą ir palaiko ankstesnę idėją, kuri buvo priimtina ir klaipėdiečiams, ir uostamiesčio kultūros atstovams - statyti teatrą prie vandens, buvusioje "Laivitės" teritorijoje. Susitikimo metu sutarėme, kad imsimės ryžtingų veiksmų. Klaipėdos savivaldybė turėtų tokį planą derinti su Uosto direkcija, o Kultūros ministerija - su Susisiekimo ministerija", - situaciją pasakojo A. Mureika.
Anot jo, oficialių susitarimų su Uosto direkcija ir Susisiekimo ministerija dar nėra, tačiau iniciatyvos ėmėsi potencialūs investuotojai.
"Jie sakė, kad preliminarų projektą pristatė ir Uosto direkcijai, esą ji žiūri palankiai. Galbūt viskas juda teigiama linkme?" - viltingai kalbėjo A. Mureika.
PAVYKS? "Memelio miesto" vizijai baigusis bankrotu nauji neįvardijami investuotojai svajoja, kad šioje vietoje galima sukurti naują miesto centrą su savivaldybės, muzikinio teatro ir kitais visuomeniniais pastatais.
Jo žiniomis, raštiškus sprendimus iš Uosto direkcijos bei Susisiekimo ministerijos planuojama gauti vasarį. Jei bus nuspręsta palankiai, tuomet prasidėtų planavimo dokumentų, koncepcijos rengimas.
"Tuomet, kai buvo vykdomas muzikinio teatro vietos parinkimo konkursas, pastatas buvo numatytas gerokai per didelis. Dabar ir teatralai sutinka, kad pastatas galėtų būti mažesnis, tad ir reikiama suma, ko gero, taip pat", - pažymėjo A. Mureika.
"Turime atitikti europinius standartus"
Muzikinio teatro vadovas R. Kaubrys taip pat akcentavo, kad tuo metu, kai buvo skelbiamas konkursas vietai parinkti, buvo kalbama apie kur kas didesnio tūrio pastatą nei reikia šiuo metu.
"Tuomet Klaipėdoje dar nebuvo "Švyturio" arenos. Dabar situacija kita, tad ir poreikiai kiti. Kiek reikėtų investicijų naujo pastato statybai šiandien, negaliu pasakyti. Mes tik esame suskaičiavę, kiek kainuotų dabartinio pastato rekonstrukcija - maždaug 50 milijonų litų. Pusę šios sumos reikėtų išleisti vien įrangai", - pasakojo R. Kaubrys.
Pasak Muzikinio teatro vadovo, ateinančią savaitę numatytas dar vienas susitikimas su Š. Biručiu, tad viliamasi, kad tuomet galutinai paaiškės teatro perspektyvos.
"Neišvengiamai kurį nors vieną iš trijų variantų artimiausiu metu reikėtų įgyvendinti - arba statyti naują teatrą, arba rekonstruoti senąjį, arba bent jau atlikti dabartiniame pastate kapitalinį remontą. Gyvename Europoje, tad turėtume atitikti ir europinius standartus", - sakė R. Kaubrys.
"Judėjimas vandens link - racionalus visais aspektais"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Yra sakoma: "Kol perkūnas netrenkė - valstietis nepuola žegnotis". Džiugu, kad praėjusių metų pabaigoje aiškiai išsakytos miesto ambicijos ir pozicija, ką mes norėtume matyti buvusioje "Laivitės" teritorijoje, matyt, ir buvo tas perkūnas, sužadinęs idėjas, kaip būtų galima tokius miesto lūkesčius įgyvendinti. Turiu prisipažinti, kad ir man teko matyti vaizdinę medžiagą, kaip vieni iš galimų investuotojų įsivaizduoja šios teritorijos plėtrą.
Būdamas atsargus šiandien nenorėčiau konkretizuoti institucijų, kurios ten turėtų būti. Juo labiau įvardinti galimų investuotojų, nes viskas dar tebėra idėjų pristatymo lygmens. Kol kas tik bandoma apčiuopti bei pajausti vieniems kitų ambicijas ir galimybes. Dar nėra pasirašyta jokių ketinimo protokolų.
Miestas palaikytų, kad naujas muzikinio teatro pastatas būtų statomas buvusioje "Laivitės" teritorijoje. Žinoma, miestui procedūrine prasme lengviausias modelis būtų dabartinio pastato rekonstrukcija, bet kultūros ministras nėra tokios idėjos šalininkas. Taigi judėjimas marių link yra visai realus.
Jeigu toje teritorijoje atlikus visas privalomas procedūras atsirastų ir dar keletas viešojo administravimo objektų - toks modelis būtų patrauklus ir naudingas miestui. Judėjimas vandens link - racionalus visais aspektais.
"Prie marių - taip, akvatorijoje - ne"
Arvydas VAITKUS, Uosto direkcijos vadovas
Minima teritorijos dalis, kažkada priklausiusi Uosto direkcijai, dabar yra miesto teritorija. Taigi jos plėtros klausimas yra ne mūsų kompetencija. Galiu tik išsakyti savo asmeninę nuomonę, kaip prigimtinis klaipėdietis - žmogiškai būtų logiška, kad klaipėdiečiai turėtų tą prieigą prie vandens, apie kurią dažnai diskutuojama viešoje erdvėje. Tuomet tiek vienas, tiek kitas Danės krantas būtų tinkamai urbanistiškai išvystytas. Tačiau jei dabar kalbėtume apie invaziją į uosto akvatoriją, pasisakyčiau kategoriškai prieš. Kitose šalyse yra tekę matyti gražių projektų, kai teatrai statomi prie vandens ir net užima dalį akvatorijos, netrukdydami laivybai nei uosto veiklai. Tačiau tokie projektai turi būti gerai išanalizuoti ir išdiskutuoti.
Mačiau minimą vizualizaciją, kur siūloma prie marių statyti ne tik muzikinį teatrą, bet ir savivaldybės administracijos bei Uosto direkcijos pastatus. Jei tie paveiksliukai kada nors taptų kūnu, tikrai būtų labai gražu. Tačiau kalbant apie Uosto direkcijos pastatą - tai tik teorinė galimybė. Ji praktiškai artimiausiu metu negali būti įgyvendinta dėl elementarios priežasties - mes dabar turime pastatą, kuris šiuo metu nebevertas tos kainos, už kurią buvo nupirktas. Dabartinio pastato rekonstrukcija būtų labiau brangi, tad ieškome galimybių turėti alternatyvų, bet jos gana blankios.
Kalbant teoriškai, žinoma, kad įsikurti Uosto direkcijai buvusioje "Laivitės" teritorijoje būtų patrauklu, nes būtume šalia vandens, būtų galimybė matyti beveik visą uostą, taigi būtų labai patogu. Gaila, bet, matyt, šios galimybės ir dėl turimo pastato, ir dėl egzistuojančių teisės aktų nei šiandien, nei artimiausiu metu negali būti svarstomos.
"Palaikau tą pačią statybų ant vandens idėją"
Edmundas ANDRIJAUSKAS, architektas, 2011 m. Muzikinio teatro vietos parinkimo konkursą laimėjusį projektą parengusios grupės narys
Aš ir šiandien palaikau tą pačią idėją, kad naują muzikinio teatro pastatas turi būti statomas ant vandens. Skeptikus, kurie galvoja, jog tokios statybos kainuotų trigubai, galiu patikinti - nieko panašaus. Tame gylyje, iki kurio reikia kasti pamatus, gruntas yra lygiai toks pat tvirti tiek akvatorijoje, tiek ant kranto. Galų gale juk ne marių viduryje buvo pasiūlyta statyti. Gal tik dalis pastato būtų virš vandens. Tačiau tuomet turėtume įspūdingą vaizdą - teatro pastatas atsispindėtų vandenyje. Neabejotinai tai būtų išskirtinis ir miestą reprezentuojantis pastatas, be to - traukos objektas miestiečiams ir svečiams.
"Duotų impulsą šią teritoriją plėtoti"
Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė
Kalbant apie vietą naujam muzikinio teatro pastatui vienareikšmiškai sutinku, kad tai turėtų būti buvusi "Laivitės" teritorija. Ar vandeny, ar ant krante - šiuo atveju jau ne taip svarbu. Svarbu tai, kad tokio pastato atsiradimas duotų impulsą šiai teritorijai vystytis. Svarbiausia, kad ji taptų visuomenine erdve.
Kodėl gi negalvojus, kad toje vietoje galėtų iškilti ir Klaipėdos savivaldybės administracijos pastatas? Tačiau lygiai taip pat jį galima statyti ir kitur - prie "Akropolio", Atgimimo aikštėje. Daugelis sako, kodėl jis turi būti naujas ir kam tiems biurokratams jo reikia. Aš manau, kad naujo pastato reikia ne biurokratams, o Klaipėdos gyventojams. Kad jie turėtų geras sąlygas ir būtų tinkamai aptarnaujami. Dabartiniame pastate nieko daugiau neišspausi - taškas. Naujas pastatas turi būti reprezentacinis objektas, miesto širdis. Bet nebūtina tai įgyvendinti skubiai. Tai gali būti ir 10-25 metų programa.
Žinoma, trečias banginis "Laivitės" teritorijoje galėtų būti Uosto direkcijos pastatas, jei jie mano, kad jiems reikia tokio statinio. Žinoma, pirmiausia turėtų būti atliktos studijos, paanalizuota, įvertinta. Tačiau labai norėčiau, kad atsirastų postūmis plėtoti tą teritoriją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą