2017 m. spalio 23 d. 07:34 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Lygiadienis ant Klaipėdos piliakalnių

(2)

Lygiadienis ant Klaipėdos piliakalnių nuotrauka, foto

IDĖJA. "Formuodami miesto įvaizdį ant savo istorijos pagrindo galime išspausti ne ką mažiau naudos nei skandinavai, kurie didžiuojasi savo vikingų laikus menančia praeitimi", - įsitikinęs klubo "Pilsots" lyderis Benas Šimkus.

© Virginijos SAMULIONYTĖS nuotr.

Rudens lygiadienį Klaipėdoje pirmą kartą organizuojama šventė ant Žardės piliakalnio. Jos metu bus pristatoma kuršių genties buities, amatų ir karybos rekonstrukcija, skambės archajiškos dainos, vyks edukacinė programa. Ant kito uostamiesčio piliakalnio Purmaliuose, būtent per lygiadienį, galima stebėti, kaip veikia unikalus mūsų protėvių paleoastronominis paminklas - dangaus kūnų stebykla.

Renginį ant Žardės piliakalnio organizuoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Jo vadovas, archeologas Jonas Genys sakė, kad šventė skirta paminėti keletą progų: Piliakalnių metus, Lygiadienį, Baltų vienybės dieną. "Renginio tikslas - papasakoti klaipėdiečiams, pietinės miesto dalies gyventojams, kuo svarbus ir išskirtinis yra Žardės piliakalnis ir didžiulė teritorija aplink jį.

Daugelis nežino, kodėl aptverta nedidelė kalvelė tarp daugiabučių Bandužių gyvenamajame rajone, nežino, kad čia I-XIII a. buvo laidojami žmonės - tai Bandužių kapinyno vieta.

Miestiečiai nesupranta, kodėl aplink Žardės piliakalnį tiek daug draudimų. Renginio metu jie sužinos, kas slypi aplink piliakalnį plytinčiose pievose. Sužinos, koks čia buvęs Pilsoto žemės prekybos ir amatų centras, kurį sudarė ne viena, o trys Žardės, Laistų ir Gibišių pilys, veikė Europinės reikšmės metalo lydymo zona", - intrigavo J. Genys.

Archeologų dr. J. Genio, R. Bračiulienės, I. Masiulienės pasakojimus renginio dalyviai išgirs jau pakeliui link Žardės piliakalnio, važiuodami specialiu projekto "Muzė veža" autobusu. Žardės piliakalnio papėdėje klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės progos pamatyti, kaip iš tiesų atrodė ir kaip gyveno kuršiai.

Kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo "Pilsots" nariai ir iš visos Lietuvos suvažiavę rekonstruktoriai pristatys Žardės mieste klestėjusius amatus.

"Šventės dalyviams demonstruosime pagal konkrečius kapus rekonstruotus kuršių kostiumus, supažindinsime su archeologine eksperimentika, pristatysime, kaip atrodydavo žygio ekipuotė.

Rodysime, kaip buvo apdirbama tekstilė: kaip natūraliais augaliniais dažais dažomi siūlai, kaip audžiamos ir vejamos juostos, kas ir kaip siuvama, kaip išdirbamas kailis. Pademonstruosime, kaip buvo apdorojamas metalas, kaip atrodė balų rūdos, kokie ginklai ir kiti kalviški dirbiniai buvo gaminami.

Kuršių moterys puošdavosi stiklo karoliukais. Šventės stovykloje veiks stiklo apdirbimo, keramikos dirbtuvės. Šventės dalyvius vaišinsime autentišku patiekalu su aviena", - sakė klubo "Pilsots" vadovas Benas Šimkus.

Svajoja apie kuršių festivalį

Pašnekovas pasidžiaugė, kad miesto šventėje vis dažniau pasirodantys "kuršiai" pagaliau pakviesti ir į šventę ant Žardės piliakalnio.

"Žardė - sudėtinga zona, atiduota pramonei. Ją supa geležinkeliai, degalinės, sunkvežimių aikštelės. Prieš trejus metus Žardės piliakalnis buvo visai apleistas. Tada džiaugiamės jį tvarkydami, organizuodami talkas. Dabar pagaliau sulaukėme jame pirmojo renginio.

Tikimės, kad jis nebus paskutinis. Tikimės, kad atkreips ne tik eilinių miestiečių, bet ir valdžios dėmesį. Gal pagaliau piliakalnis pritrauks ir investicijų, kad taptų miestiečių laisvalaikio praleidimo vieta, o ne pramoninės zonos užkaboriu, kuriame reikia kovoti su vandalais.

Galbūt tokie renginiai net išaugtų į didelį festivalį, panašų į populiarius vikinginius festivalius. Žardę akcentuoti būtina, nes čia yra miesto ištakos, jos istorija senesnė nei Klaipėdos", - pasvajojo B. Šimkus.

OBSERVATORIJA. Šalia Purmalių piliakalnio aikštelėje išdėstyti akmenys rodo svarbiausias astronomines pozicijas: lygiadienius, saulėgrįžas, vidurdienį. Klubo "Pilsots" nuotr.

"Pilsots" klubo vadovas įsisitikinęs - Klaipėda privalo būti pristatoma miestelėnams ir svečiams ne tik kaip vokiškas miestas su gražiu Mėmelio senamiesčiu, bet ir kaip šio krašto autochtonų kuršių bastionas.

"Formuodami miesto įvaizdį ant savo istorijos pagrindo galime išspausti ne ką mažiau naudos nei skandinavai, kurie didžiuojasi savo vikingų laikus menančia praeitimi.

Kuršiai ne mažiau įdomi gentis. Sutvarkius Žardės, Purmalių ir šiais metais atrastą Kukuliškių piliakalnius, Klaipėdoje galima suformuoti labai įdomų ir unikalų kuršių istorijos maršrutą.

Pažymėtina, kad kuršiai - jūrinė gentis. Dabar gi uostamiestis įsivaizduojamas kaip vokiečių ir sovietmečio kūrinys, tačiau kuršių istorija primena, kad jūrinė tauta esame nuo senovės.

Man keista, kad žmonės nežino, kur yra Klaipėdos miesto piliakalniai. Apie Purmalius išvis retas kas girdėjęs, nors ten yra dangaus kūnų stebykla", - pažymėjo B. Šimkus.

Prie Purmalių piliakalnio - archajiška observatorija

Šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje esantis Purmalių piliakalnis taip pat priskiriamas archajiškai Pilsoto žemei, tačiau jokiame senovės dokumente nepaminėtas.

Šalia piliakalnio archeologai dar 1980 m. ir 1986 m. tyrinėjo kuršių senovės gyvenvietę. Jos kultūriniame sluoksnyje rasta geležies amžiaus laikus siekiančios lipdytos ir apžiestos keramikos, perdegusių akmenų, kuolo vieta.

Tyrinėjimų metu fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas prof. Libertas Klimka atkreipė dėmesį į rytų-vakarų kryptimi išdėstytus akmenis senovės gyvenvietės pakraštyje.

Etnokosmologo įsitikinimu, ši vieta - tai kuršių alkvietė, kur jie meldėsi bei aukojo dievams, ir dangaus kūnų stebykla, skirta nustatyti rudens, pavasario lygiadienius, Rasas, Kalėdas ir vidurdienį.

Aikštelės centre yra didelis, kerpėmis apaugęs akmuo. Jis yra atraminis. Kiti - azimutiniai. Nuo atraminio akmens tiesia linija į rytus guli du mažesni: jie ir žymi lygiadienius. Tiek pavasarį, kovo 20-21 d., tiek rudenį, rugsėjo 22-23 d., Saulė pateka tiesiai virš tų dviejų akmenų, žiūrint tiesia linija nuo atraminio.

Į dešinę, už keliolikos metrų nuo lygiadienių akmenų, riogso dar vienas: jis skirtas vidurdieniui nustatyti. Vidurdienis stoja tada, kai žvelgiant nuo atraminio akmens Saulė pakimba virš šio akmens.

Du akmenys, esantys į pietus nuo atraminio, pasak L. Klimkos, žymi Rasų šventę, vasaros saulėgrįžą. Taigi birželio 24-ąją Saulė turėtų tekėti, žvelgiant nuo atraminio akmens, virš Rasų akmenų.

Pasak prof. L. Klimkos, archajiška Purmalių observatorija gali būti dar senesnė nei stovėjusi ant Birutės kalno XV šimtmetyje. "Birutės kalno observatorija buvo sunaikinta, vėliau ją bandyta atkurti Šventojoje.

Purmalių gi observatorija yra autentiška. Dar viena akmenų observatorija išlikusi prie Merkinės, Dzūkijos nacionaliniame parke. Ten ji yra ir pažymėta. Taip pat pažymėti reikėtų ir Purmalių observatoriją. Būtinas informacinis stendas, kuris paaiškintų jos veikimą.

Bet prieš tai būtinai reikia iškirsti aplinkui prižėlusius krūmus ir medžius, kurie trukdo stebėti saulės judėjimą. Lygiadienių, saulėgrįžų, vidurdienio metu saulė turi būti tarsi karūna virš juos žyminčių akmenų", - aiškino profesorius.

Veikia netiksliai

Purmalių observatorijos veikimą patikrinęs klubo "Pilsots" narys, žurnalistas Denisas Nikitenka teigė, jog, deja, ne visi observatorijos akmenys veikia taip, kaip nurodo prof. L. Klimka.

"Tikrinau Purmalių observatorijos akmenis keletą kartų. Praėjus mėnesiui po lygiadienio nuvažiavau prie akmenų per saulėtekį ir tikrai saulė patekėjo akivaizdžiai šone. O per pavasario lygiadienį saulė tikrai patekėjo tiesiai virš lygiadienio akmenų.

Vidurdienio akmuo vidurdienį, deja, rodo ne 12 val. Taip gali būti dėl to, kad mes sukiojame laikrodžius ir gyvename pagal visuotinai sutartą, o ne tikrąjį astronominį laiką, kurį rodo akmuo", - spėjo D. Nikitenka.

Pašnekovas nusivylė, kad ne tiksliai virš saulėgrįžos akmens, o šiek tiek šalia, patekėjo saulė ir per Rasas. Norinčiuosius pamatyti, kaip veikia lygiadienio akmenys, D. Nikitenka ragino patiems tai išbandyti rugsėjo 23 d. 7 val. 03 min. "Svarbu, kad būtų dangus neapniukęs ir saulė matoma. Tačiau ir tai stebėti yra gana sudėtinga, nes saulę užstoja medžiai", - pabrėžė D. Nikitenka.

Lygiadienio apeigos

Humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Rimantas BALSYS

"Lygiadienis mūsų protėviams buvo svarbus ne dėl to, kad nuo šios dienos ilgėja naktys ir trumpėja dienos, o todėl, kad iki šio laiko turi būti nuimtas ir saugiai padėtas visas derlius.
Lygiadienio šventės svarbiausias ritualas - padėka už derlių ir aukos dievams, kai kur minimas dievas Žemininkas. Šventėje būtinai turėdavo dalyvauti visi bendruomenės nariai nuo pačių mažiausių iki vyriausių. Paprastai nuėmusi derlių bendruomenė rinkdavosi švęsti jaujoje.
Pagrindinė šventės apeiga būdavo ožio aukojimas. Ožį papjaudavo ir virdavo arba kepdavo. Dalelę mėsos sudegindavo kaip auką, sudeginami būdavo ir visi likučiai, kad niekas neprapultų.
Pagaminto ožio patiekalo turėdavo paragauti visi šventės dalyviai, taip būdavo sutvirtinama bendrystė. Sykiu būdavo meldžiamasi, dėkojama už gėrybes, prašoma, kad jos būtų apsaugotos (to prašydavo jaujos deivės Gabijos, kad ji apsaugotų javus nuo gaisro) ir taip pat būdavo maldaujama gero derliaus kitais metais."

Informacija

Renginio "Žinomas, bet nepažintas Žardės piliakalnis" programa

Rugsėjo 23 d. 15 val. ekskursija projekto "Muzė veža" autobusu, kurią ves archeologai J. Genys, R. Bračiulienė, I. Masiulienė.
Būtina išankstinė registracija tel. (8 46) 410527, el. p. info@mlimuziejus.lt. Vietų skaičius ribotas. Užsiregistravusieji 14.45 val. renkasi automobilių stovėjimo aikštelėje šalia prekybos centro "Maxima" (Šilutės pl. 40, Klaipėda).
Nuo 16 val. renginys "Žinomas, bet nepažintas Žardės piliakalnis" Žardės piliakalnyje (Žardupės g., Klaipėda). Jo metu bus pristatoma kuršių genties buities ir karybos rekonstrukcija, skambės archajiškos dainos, vyks edukacinė programa.
Norintiems dalyvauti renginyje Žardės piliakalnyje, bet neturintiems galimybių atvykti savo transportu, muziejus siūlo pasinaudoti projekto "Muzė veža" autobusu. 17 ir 18 valandomis pageidaujantys nemokamai bus vežami iš mašinų stovėjimo aikštelės, esančios prie prekybos centro "BIG". Tel. pasiteirauti (8 46) 410527.
Renginys nemokamas.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Nord

2017-09-22   21:18

IP: 85.232.128.73

Šiandien Baltų vienybės diena. Bet... Ta vienybė yra kuršių, žiemgalių ir žemaičių. Net žodį "žiemgalių" vingiuoja. Ar tai kalbininkų nurodymas? Juk ir KJP flotilėje nėra laivo vardu "Žiemgalis". Kodėl? Kad aukštaičiai dažnai gaudavo nuo jų į snapą? Nagingi, kūrybingi ir už save pastovintys, pirmieji baltų krikščionys, o pažiūrėkite į mūsų senovės moterų apdarų ir papuošalus.

to Jura PETROVNA

2017-09-22   21:07

IP: 84.46.236.89

DEBILIAUSKAITE!kokie dar Klaipėdos piliakalniai!??atsibusk,Žardupis ne Žardės..

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

Spalio 23-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Šiandien apie 17.50 val. bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą apie sužeistą žmogų...

Prie "Švyturio" arenos susižeidė žmogus nuotrauka, foto

Sekmadienio pavakarę šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 1 iki 6 laipsnių...

Naktį eismo sąlygas sunkins plikledis, lijundra ir rūkas nuotrauka, foto

Klaipėdos mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, praūžė dar viena „Maisto banko“ akcija,...

„Maisto banko“ akcija suvienijo neabejingus žmones nuotrauka, foto

Spalio 23-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

Kazys Maksvytis: "Šia solidžia pergale nušovėme du zuikius" nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūno“ vyr. treneris Kazys Maksvytis po didžiausios šio sezono Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“)...

Arno Butkevičiaus gimtadienis pažymėtas didžiausia „Neptūno“ sezono pergale - 98:58 nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai į 2017-2018 metų Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) čempionato sąskaitą...

Sezoną pergale pradėjo ir Klaipėdos rankininkės nuotrauka, foto

Sportas, Naująjį sezoną rungtynėmis namuose pradėjo Klaipėdos moterų rankinio komanda „Dragūnas-Viesulas“. Pirmoje šalies...

Klaipėda, Paskelbta prieš 7 val.

Sportas, Paskelbta prieš 13 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...