2019 m. balandžio 18 d. 21:51 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Kova už žmones: pasitarnautų valdiška žemė?

(4)

Kova už žmones: pasitarnautų valdiška žemė? nuotrauka, foto

KLAUSIMAS. Skaičiuojama, jog per pastaruosius 20 metų į rajoną išsikėlė 10 proc. Klaipėdos gyventojų. Kiek dar reikės turi išsikelti, kad Klaipėdos valdžia pagaliau pradėtų ieškoti vaistų šiai epidemijai suvaldyti?

© Martyno VAINORIAUS nuotr.

Architektai stebisi, kodėl Klaipėda turėdama tiek valstybinės žemės, nesinaudoja šiuo koziriu į rajoną bėgantiems gyventojams sustabdyti. Pasak jų, reikia visai nedaug, kad pagaliau sustotų nesibaigiantis Klaipėdos kraujavimas - tiesiog miestas turėtų pasiūlyti gyventojams patraukliomis kainomis sklypus namams statytis.

Esą galimas ir kitas scenarijus - valstybinę žemę panaudoti municipaliniam būstui, kurį galėtų nuomotis jaunos šeimos, įrengti.

Tam, jog būtina imtis konkrečių veiksmų, kad stabilizuotųsi gyventojų skaičius Klaipėdoje, pritaria ir miesto valdžia. Neatmetama ir vilionių patraukliose miesto vietose esančiais sklypais galimybė, tačiau pirmiausia norima atlikti rimtą analizę...

Pateikė veiksmų planą

Statistika negailestinga - Klaipėda iki 2014 m. jau prarado 22 proc. gyventojų, o Klaipėdos rajone situacija - priešinga. Suskaičiuojama, jog per pastaruosius 20 metų į rajoną išsikėlė 10 proc. Klaipėdos gyventojų. Iki 2013-ųjų ten apsigyveno apie 16 tūkst. miestiečių.

Jeigu tokia tendencija išliks dar šešetą metų, architektas Edmundas Andrijauskas skaičiuoja, kad iki 2021-ųjų Klaipėdos biudžetas vien gyventojų pajamų mokesčio bus praradęs apie 30 mln. eurų.

"Tiesioginiai finansiniai praradimai, deja, tik dalis problemos. Išoriniai, o ypač užsienio, investuotojai, planuodami investicijas į vieną ar kitą miestą, labai jautriai reaguoja į gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijas. Jie nebeinvestuoja ne tik į gyvenamąją, bet ir komercinę, gamybinę ar rekreacinę plėtrą menkstančiuose miestuose. Vilnius po krizės tampa vieninteliu patraukliu plėtrai ir investicijoms miestu. Statybų mastai ten jau lenkia Klaipėdą ne kartais (kaip buvo iki 2008-ųjų), o dešimtimis kartų. Įvertinant unikalią Klaipėdos padėtį bei uostą, tai nėra natūrali padėtis", - aiškina E. Andrijauskas.

Kodėl miestiečiai keliasi gyventi į rajono teritorijas, kuriose nėra darželių, mokyklų, darbo vietų, kultūros įstaigų ir net "padorių" parduotuvių? Atsakymas esą paprastas - patraukli žemės sklypo kaina.

Architekto apskaičiavimu, dešimties arų sklypas rajone su minimalia transporto ir inžinerine infrastruktūra kainuoja 30-43 tūkst. eurų. Namo statyba atsieina maždaug 58 tūkst. eurų. Taigi, iš viso - maždaug 100 tūkst. eurų. O mieste vien analogiškas sklypas kainuoja 72-87 tūkst. eurų, o kur dar namo statyba.

"Taigi, miestas turėtų pasiūlyti sklypų su įrengta infrastruktūra pasirinkimą už tokią kainą, kuri būti artima rajone perparduodamiems sklypams. Žinoma, buhalteriniu požiūriu įdėtos sąnaudos atsipirks negreitai, o tiesioginės investicijos į infrastruktūrą gal iš viso niekada nesugrįš. Bet sprendžiant strateginį klausimą - miesto "traukimosi" problemą, reikia pagaliau suvokti, kad vyksta kova už žmones. Miestai kovoja tarpusavyje už išlikimą ir klestėjimą. Nugalės tie, kurie šiandien nepagailės eilutės biudžete šiai kovai finansuoti. Po penkerių metų, kai baigsis europinių pinigų injekcijos, bus tikrai per vėlu. Laikas suprasti momento svarbą. Kitaip liksime pilkas miestelis prie uosto", - ragina miesto valdžią atsibusti E. Andrijauskas.

Anot architekto, Klaipėda turi nemažai panašumų, kurie reikalingi norint greitai pagerinti gyvenamosios statybos konkurencinę aplinką. Pirmiausia ji turi gana daug patrauklių, netoli nuo miesto centro esančių teritorijų, kurių nemaža dalis jau suplanuotos.

"Skirtingai nei kituose Lietuvos miestuose, minėtos teritorijos nėra privačios. Tai reiškia, kad miestas savo nuožiūra, terminais ir minimalia kaina gali pateikti rinkai didelį sklypų kiekį. Tai turėtų subalansuoti sklypų kainas mieste, sudarytų konkurenciją pigiems užmiesčio sklypams ir mieste esančių sklypų kainoms, kurias yra užkėlę verslininkai. Sutvarkyta aplinkinė infrastruktūra ir paruošti planai leidžia pradėti sklypų pardavimą per artimiausius metus, o kvartalinę infrastruktūrą paruošti per keletą metų. Be to, Klaipėda turi galimybę imti kreditus infrastruktūrai sutvarkyti. Tuo pasinaudoti gali ne visos savivaldybės", - vardijo architektas.

"Miestas - ne UAB-as"

Viena iš perspektyvių vietų, anot E. Andrijausko, yra kvartalas tarp Šiaurės pr., Pievų ir Rokiškio gatvių. E. Andrijausko žiniomis, jau 2000-aisiais čia suplanuota apie 120 sklypų, Šiaurės prospekte ir Pievų gatvėje yra magistraliniai tinklai.

"Ten jau veikia prekybos centras, įrengtos net įvažos į suplanuotas kvartalines gatveles. Atstumas nuo miesto centro, mokyklų ir rekreacinių erdvių - keli kilometrai. Nereikia būti NT specialistu, kad suvoktum vietos patrauklumą esant adekvačiai kainai", - sako E. Andrijauskas.

Kita teritorija - prie Labrenciškės ir Medelyno. Šios teritorijos detalusis planas parengtas 2005 m. Suplanuota apie 200 sklypų, yra išoriniai privažiavimai, reikia tik, kaip numatyta plane, pratęsti kvartalines gatveles miško link ir sujungti jas su Labrenciškės gatve.

"Abi teritorijos jau dabar turi viešojo transporto ryšius. Jų populiarumą galima lengvai patikrinti pasidomėjus greta užstatytuose kvartaluose parduodamų pavienių sklypų kainomis. Pačiais "grubiausiais" apskaičiavimais vieno šiose teritorijose parduodamo sklypelio infrastruktūrai (kvartalinės gatvelės ir kvartaliniai tinklai) įrengti miestas turėtų investuoti apie 22 tūkstančius eurų. Pagal verčių žemėlapį vieno 8-10 arų sklypo kaina sudarytų 44 tūkstančius eurų. Tokia sklypo kaina yra artima rajone parduodamų sklypų kainai, tačiau dėl žymiai patogesnės padėties mieste būtų gerokai patrauklesnė pirkėjams", - skaičiavo architektas.

Įvertinus, kad pusė pastarosios sumos pereina į valstybės biudžetą, o kita pusė lieka miesto biudžete, esą infrastruktūros įrengimo išlaidas padengtų pardavimo kaina.

"Žinoma, žvelgiant siaurai, miestas, parduodamas sklypus už minėtą kainą, pelno neturės, tačiau miesto tikslas neturėtų būti uždirbti iš žemės pardavimo, miestas nėra UAB-as, siekiantis tik pelno. Ne mažiau svarbus tikslas - išsaugoti išsikeliančius gyventojus, sykiu grąžinant miestui jo investicinį patrauklumą", - ragino pradėti veikti architektas.

"Neišnaudojate geros kortos"

"Klaipėda yra išskirtinis miestas, nes čia nėra restitucijos problemos, kurią turi kiti didieji miestai. Pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune beveik visa žemė buvo privati. O Klaipėdoje yra labai daug valstybinės žemės ir tai yra didelis turtas, žinoma, jei jis bus panaudotas protingai. Mano galva, miestas, kuris pretenduoja į regiono lyderio statusą, šitą kortą galėtų išnaudoti", - sako ir UAB "Sweco Lietuva" vyr. architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis, vykdantis bendrojo Klaipėdos plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną.

Anot jo, europinėje praktikoje, kur miestai taip pat konkuruoja dėl jaunų žmonių, būstas tampa vienu iš pagrindinių dalykų.

"Jei jaunas žmogus gali išsinuomoti būstą patrauklioje vietoje už gerą kainą, tuomet ir miestas jam atrodo patrauklus gyventi. Žinoma, svarbūs ir kiti faktoriai - darbo vietos ir gyvenimo kokybė. Pavyzdžiui, Amsterdamas, siekdamas apsisaugoti nuo gyventojų byrėjimo į pakraščius, kuria patrauklaus būsto projektus su išvystyta infrastruktūra. Tas būstas yra orientuotas į tuos visuomenės sluoksnius, kurie miestui yra reikalingi. Miestas nestato socialinio būsto, o kuria jaunoms šeimoms patrauklų būstą. Nesu teisinės bazės specialistas, bet kiek yra tekę kalbėti su šios srities žinovais, panašu, kad dabar yra visos techninės galimybės savivaldybėms statyti municipalinį būstą. Kodėl jaunas žmogus turi būtinai būti pakabintas ant banko paskolos? Švedijoje, Austrijoje yra populiari praktika, kad jaunas žmogus tiesiog nuomoja būstą. Kodėl miestas negalėtų tokio scenarijaus pasiūlyti jaunoms šeimoms?" - sakė M. Pakalnis.

"Būtina analizė"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Tikrai nesakau kategoriško "ne" tokiam planui, kad Klaipėdoje esančioje valstybinėje žemėje galėtų būti sukurta tarsi laisvoji ekonominė zona žmonėms. Sutvarkoma dokumentacija, įrengiama infrastruktūra, žemė padalijama mažais sklypeliais - ateikite ir gyvenkite. Žinoma, toks scenarijus skamba patraukliai, bet aš abejočiau, ar miesto politikai jį palaimintų. Be to, ir galiojantys įstatymai neleistų pusvelčiui dalinti valstybinės žemės. Jei yra laisvos valstybinės žemės, ji privalo būti parduota aukciono keliu, o jame pasiūlyta kaina turi atitikti tą, kuri yra nustatyta žemės verčių žemėlapyje. Deja, mieste žemė yra brangi. O įrengdami papildomą infrastruktūrą, tą kainą dar labiau išaugintume. Taigi, kad ir kokie gražūs scenarijai, jie pirmiausia turi būti paremti ekonomine logika. O gal galų gale tie sudalinti sklypeliai vis tiek liktų stovėti tušti. Juk dabar Klaipėdoje yra didžiulė patrauklių naujų butų pasiūla, tačiau jie nėra išgraibstyti. Pasiūla vis dar viršija paklausą.
Suprantu, kad toliau sėdėti sudėjus rankas ir laukti negalima. Manau, kad jau atėjo laikas parengti rimtą programą, kurioje būtų numatyti visi galimi scenarijai, kurie padėtų ne tik stabilizuoti, bet ir padidinti gyventojų skaičių Klaipėdoje. Ši programa turėtų paliesti ne tik žemės sklypų kainos klausimą. Analizė turėtų būti plataus spektro - aprėpti ne tik infrastruktūros, bet ir socialinius, kultūrinius klausimus.

"Pirmas žingsnis - Medelynas"

Saulius BUDINAS, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius:
Maždaug prieš mėnesį su Savivaldybės specialistais diskutavome šiais klausimais. Jau esu pasirašęs pavedimą, kad būtų sudaryta darbo grupė dėl Medelyno kvartalo išvystymo galimybių. Reikia suskaičiuoti, kiek kainuotų reikiamos infrastruktūros įrengimas, pasvarstyti, kur būtų galima rasti finansavimo šaltinių, ir tada ieškoti potencialių kvartalo vystytojų. Medelyno teritorija didelė, tad šį projektą būtų galima įgyvendinti keliais etapais. Sukūrus modelį, jį būtų galima taikyti ir kitiems kvartalams. Beje, ši praktika nėra nauja, daugelis pasaulio miestų taip daro. Tai galėtų būti viena iš miesto vystymo galimybių, kai baigsis Europos Sąjungos finansavimas. Išvystai vieną kvartalą - jį parduodi, o už gautas lėšas rengi infrastruktūrą kitame.

"Mieste gyventi turi tapti madinga"

Simonas GENTVILAS, miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas
Būsiu nepopuliarus taip sakydamas, bet infrastruktūra mieste jau yra perteklinė. Klaipėda yra 3 kartus mažesnio tankio nei aukščiausią kokybę pasaulyje turintys Vienos, Ciuricho ar Vankuverio miestai, o perkamoji galia 3 kartus mažesnė. Esamiems miesto keliams, vandentiekio, šilumos tinklams, viešojo transporto maršrutams, apšvietimo stulpams galime patrigubinti gyventojų skaičių visiškai neinvestuodami į papildomą infrastruktūrą. Mažėjant gyventojų skaičiui naujos infrastruktūros kūrimas turi tapti tabu. Mano nuomone, visas miesto dėmesys turi būti nukreiptas į tas teritorijas, kurios jau turi sukurtą infrastruktūrą - apleistas privačias industrines teritorijas palei Danės upę, kur yra suplanuoti, bet neparduoti sklypai.
Kitais metais bus užbaigtas Prioritetinių miesto vystymosi zonų dokumentas, užkoduosiantis šią ilgalaikę politiką. Jis bus pagrindas ruošiant naują bendrąjį planą. Be šių makrodokumentų, miestas turi dėti milžiniškas pastangas regeneruodamas miesto centrinę dalį ir senamiestį. Geras investicinis klimatas bus atkurtas suteikiant esmines vystymo lengvatas miesto senamiesčiui ir konversinėms teritorijoms. Pirmas žingsnis bus žengtas liepos pabaigoje Taryboje tvirtinant automobilių aikštelių įrengimo lengvatą senamiesčio vystytojams. Žinoma, Kultūros paveldo departamentas ir Savivaldybės administracija turi sparčiau vykdyti derinimo procesus ir būti labiau orientuoti į teigiamą rezultatą. O turto ir žemės mokestinė politika turi skatinti investuoti ten, kur jau yra sukurta infrastruktūra.
Manau, kad Savivaldybė turi didinti sklypų pasiūlą miesto centrinėje dalyje ir, kurdama perteklių, iš esmės dempinguoti rinką sudarant konkurenciją Klaipėdos rajonui.
Galiausiai reikia pripažinti, jog esminį proveržį Klaipėdos patrauklumui pasieksime tik išjudindami Danės žiočių projektus - Jūros vartus ir Memelio miestą. Arba sukuriame virsmo tašką su naujais traukos centrais, arba inertiškas viduriniosios klasės išsikraustymas iš miesto tęsis nesustabdomai.
Mieste gyventi turi tapti madinga. Tam reikia ekstraordinarių sprendimų. Kitaip tariant, turime sukurti "Akropolio" traukos fenomeną miesto centre. Šiandien vienas verslas nėra pajėgus šiai drąsiai investicijai. Todėl strateginę drąsą ir taktiką turi parodyti viešasis sektorius. Savivaldybės pastato atsiradimas marių pakrantėje arba kitoks reikšmingas savivaldos dalyvavimas vystant žiočių projektus duotų impulsą ir naują proveržį miesto centralumo atkūrimui.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUI

2015-07-21   16:10

IP: 86.100.72.166

Medelyno kvartalas, kuriam vis dar ruošiamas detalusis planas ir "darbo grupėje rengiamas vystymo modelis", nėra ta teritorija apie kurią kalbama straipsnyje. 2005 m. ptvirtinto teritorijos prie Labrenciškės ir Medelyno žemės yra į šiaurę nuo Labrencišės gatvės

pagarbiai Edmundas

Kaimietis

2015-07-21   12:21

IP: 84.15.188.227

Niekas nepaneigs, kad Klaipėda labiau prasigėręs ir prasmirdęs už kaimą, ypač po jūros šventės.

...

2015-07-21   10:55

IP: 78.61.53.133

nesuprantu vieno, ko taip visi veržiasi į tą" prasmirdusį, prasigėrusį , purviną"kaimą, juk sakoma : su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Sukaustęs siaubas ir neviltis - taip jautėsi visa Europa pirmadienio vakarą liepsnoms...

Ar apsaugoti maldos namai Lietuvoje? nuotrauka, foto

Legendinei klaipėdiečių jachtai "Lietuva" per 40 metų pirmą kartą atliekamas kapitalinis remontas....

Jachtai "Lietuva" laivų vėžys nediagnozuotas nuotrauka, foto

Vos po mėnesio, gegužės 18-ąją,  Klaipėda svečius pakvies į jubiliejinį, jau 10-ąjį...

10-asis Klaipėdos laivų paradas kviečia laivus sužibėti nuotrauka, foto

Penktadienį, balandžio 19 d., Klaipėdoje bus išjungtas šildymas daugiabučiuose.

Klaipėdoje baigiamas šildymo sezonas nuotrauka, foto

„Neptūnas“ kyla į antrąją vietą nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ (23-7) susigrąžino antrąją „Betsafe–LKL“ čempionato vietą. Kazio Maksvyčio auklėtiniai...

Tarptautinė diena be lifto skatina žmonių fizinį aktyvumą nuotrauka, foto

Lietuva, Lipimas laiptais yra paprastas būdas padidinti savo kasdienio fizinio aktyvumo lygį, net...

Klaipėdietės neatsilaikė prieš LSU nuotrauka, foto

Sportas, Rungtynėmis Kaune tarp Lietuvos sporto universiteto (LSU) ir Klaipėdos universiteto (KU) prasidėjo...

Šokančios Baltijos rankos - Eduardo Balsio gimnazijoje nuotrauka, foto

Renginiai, Finišavo Trečiasis Tarptautinis fortepijoninės muzikos festivalis. Drąsiai jį galime vadinti kultūriniu reiškiniu...

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...