"Kodėl?", "Kodėl?" ir dar kartą "Kodėl?"

"Kodėl?", "Kodėl?" ir dar kartą "Kodėl?"

Grupė Slengių gyventojų inicijavo parašų rinkimą dėl gyvenvietės prijungimo prie Klaipėdos miesto savivaldybės. "Čia esame visiškame rajono nuošalyje", - teigia vienas iš iniciatorių.

Klausimas "Kodėl" čia yra visiškai tinkamas. Tačiau tai nėra klausimas, kodėl žmonės nori arba tikisi gyventi geriau, turėti geresnę infrastruktūrą, jausti, kad savivaldybėje jie yra lygiaverčiai gyventojai, turintys poreikių ir svajonių.

Aš tik noriu paklausti, kodėl Klaipėdos rajono savivaldybė, esant tokiai situacijai nesiima priemonių, nebendrauja aktyviau su gyventojais, neskelbia apklausos, kas negerai ar ką reikia keisti, kad žmonės būtų patenkinti.

Ko gero, čia yra viena iš pagrindinių tiesiogiai rinkto mero ir tarybos narių pareiga.

Tuo metu žmonių tiesiogiai rinkto mero Vaclovo Dačkausko mes negirdime, o administracijos direktorius Sigitas Karbauskas pareiškė: "Bet kokia iniciatyva yra sveikintinas dalykas, nes laimi tik iniciatyvūs žmonės. Laikas parodys, ar jie pasieks savo tikslą, ar ne".

Supratau, kad tų trylikos slengiškių direktorius nelaiko iniciatyviais, nes sarkastiškai prognozuoja jiems nesėkmę dėl jų iniciatyvos.

Kodėl, pasigirdus tokiems slengiškių ketinimams, dar prieš mėnesį nebuvo atlikta situacijos analizė, neišnagrinėta, kodėl gyventojai kreipiasi, teigiami ar neigiami atsakymai nepagrįsti, nėra dialogo, nėra ieškoma problemos sprendimo būdų.

Kodėl einama susipriešinimo ir "kas laimės" keliu. Juk ir taip aišku, kad nieko nedarant pralaimės visi.

Jei pavyks slengiškiams atsiskirti, pralaimės ir savivaldybė, ir atsiskyrę gyventojai. Jau turime Tauralaukio pavyzdį, kur beveik niekas netapo geriau nei buvo. Kur bebūtų problema, manau, jog jos sprendimas atsiras bendrai, susitelkus dirbant.

Kodėl mūsų savivaldybės dauguma strateginės Sendvario seniūnijos gyvenviečių vystymo vizijos jau daugelį metų neturėjo? Juk ne pirma diena, kai rajono teritorijoje šalia Klaipėdos kuriasi gyvenvietės.

Ko gero, Savivaldybė jau turėjo parengusi 2005 metų rajono bendrąjį planą ir numačiusi švietimo infrastruktūros, vandentiekio-kanalizacijos, pagrindinių gatvių bei kelių schemą.

Šitai niekam nerūpėjo, nors nuo 2004 metų meras yra tas pats, - niekam nepasakysi, kad kiti nepadarė.

Dabar lieka pripažinti savo klaidas, tačiau dar per praėjusius rinkimus meras Vaclovas Dačkauskas yra pasakęs, kad jis niekada neklydo.

Kodėl šių metų rugpjūčio 30-osios Tarybos posėdyje svarstytu klausimu dėl sklypo daugiafunkciam centrui Slengiuose pirkimo buvo nuspręsta nutraukti vykdytą konkursą ir pradėti naują?

Tai vėl atims laiko, projektavimas ir statybos bus pradėtos pusmečiu vėliau, o tai reiškia dar didesnį gyventojų pasipiktinimą.

Nesuprantu, kam šito reikia? Gal įtakos turi tai, kad Klaipėdos priemiestyje gyvenantys žmonės nebalsuoja už "tradicines" rajone valdančias partijas, čia jie gauna iki 4-5 procentų visų rinkėjų balsų.

Gal požiūris "mes jums nereikalingi, tai ir jūs mums nereikalingi" vyrauja tarp rajono valdančiosios daugumos.

Kaip sakė: "O kas gali paneigti, kad taip nėra?". Esant tokiam neveiklumui, kyla daug įdomių minčių.

Kodėl beveik visi karjero pakrantės gyventojai gauna grasinamus raštus dėl to, kad jie prižiūri ir tvarko laisvos valstybinės žemės ruožą?

O juk paprasta būtų perspėjimus, ir daug mandagesnius, pasiųsti tiems keliems, kurie tikrai užtvėrė kelią.

Čia jau tikrai ne lėšų, o paprasto dėmesio savo rajono gyventojams trūkumas.

Beje, argumentas, kad žmonės, atsikraustę į rajoną iš miesto, nori jaustis klaipėdiečiais, irgi suprantamas.

Gerai prisimenam rajono valdančiųjų sukeltą vajų dėl savivaldybės pavadinimo. Nors ir nepatinka man sakyti "juk aš jums sakiau" tačiau, kas pamena, aš jau tada, kai buvo pradėta kalbėti apie pavadinimo keitimą, sakiau ir rašiau, kad tai gali sukelti gyvenviečių, esančių šalia Klaipėdos, norą jungtis prie miesto.

Tai ir įvyko, o tik reikėjo paklausyti, ką sako kitaip mąstantys.

Taigi kreipiuosi į Jus, gerbiami valdantieji: jei galima - mažiau Jūsų gražių fotografijų laikraščiuose ir socialiniuose tinkluose, daugiau realių darbų.

Beje, kiekvienam yra lengviau, kai jis išdrįsta pripažinti klaidas.

XVII a. prancūzų eseistas Fransua de Larošfuko kadaise yra ištaręs protingus žodžius: "Klaidos dovanotinos, jei turi jėgų prisipažinti klydęs."

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder