„Ką tik gavome vandens tyrimų rezultatus, Vibrio bakterijų neaptikta nė viename iš paplūdimių, visi kiti rezultatai irgi geri, vanduo švarus, visur maudyti galima“, – BNS antradienį sakė biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, praėjusią savaitę pranešė, kad nuo rugpjūčio 3 dienos kai kuriose Baltijos jūros pakrančių vietose Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje susidarė palankios sąlygos tam tikroms Vibrio bakterijoms daugintis.
Pažymėta, kad Vibrio vulnificus bakterija gali sukelti žaizdos infekciją, pirminę septicemiją ar diarėją (viduriavimą), ši infekcija gali būti rimta grėsmė sveikatai žmonėms, kurių imunitetas yra silpnas, sergantiems lėtine kepenų liga, vėžiu, taip pat senyvo amžiaus žmonėms.
Pagal Lietuvos higienos normas, paplūdimių vandens dėl Vibrio bakterijų tikrinti neprivaloma, tačiau uostamiesčio paplūdimius prižiūrinti įstaiga tokius tyrimus užsakė. Palangos ir Neringos paplūdimių vandens dėl šių bakterijų tirti kol kas neplanuojama.
ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė BNS praėjusią savaitę aiškino, kad perspėjimas dėl Vibrio bakterijos pirmiausia skirtas patiems poilsiautojams.
„Šiuo metu visų paplūdimių vanduo privalomai tiriamas dėl fekalinio užterštumo. Vibrio bakterijų problema atsirado palei Baltijos jūros pakrantes būtent šiltėjant klimatui. Šiaurės Europos šalyse jau yra registruojami susirgimai, susiję būtent su Vibrio rūšių bakterijomis ir būtent dėl to Europos ligų kontrolės centras skelbia šitą informaciją – kad atkreiptų tiek sveikatos priežiūros specialistų, tiek poilsiautojų dėmesį“, – teigė G. Zagrebnevienė.
Jos teigimu, jei susirgimai, susiję su Vibrio bakterijomis, būtų užfiksuoti Lietuvoje, galėtų būti keičiamos Lietuvos higienos normos. Dabar rekomendacijų ar nurodymų savivaldybėms tirti vandenį dėl taršos Vibrio rūšių bakterijomis ULAC neteikia, nes, pasak centro atstovės, kol kas nėra „epidemiologinio pagrindo“.
„Siekiame tiesiog didinti sveikatos priežiūros specialistų ir visuomenės budrumą. Jeigu atsivėrė kokia nors ypatingai negraži žaizda, supuliavo, pajuodo, jeigu pakilo labai aukšta temperatūra po maudynių – tiesiog kad žmonės neužsiimtų savigyda, nenurašytų kaip peršalimo, bet būtinai kreiptųsi į medikus, kad žmogus būtų ištirtas ir paskirtas atitinkamas gydymas“, – teigė G. Zagrebnevienė.
Jos teigimu, rizikos grupėms priskiriami asmenys apskritai kol kas turėtų vengti maudynių jūroje arba išsimaudę bent nusiprausti po dušu.
Anot ULAC skelbto pranešimo, Šiaurės Europos šalyse šiais metais jau užregistruoti keli Vibrio vulnificus infekcijos atvejai. Visi susirgusieji – vyresni nei 65 metų, jie užsikrėtė maudydamiesi.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą