Klaipėdoje verda aistros dėl kryžių

Klaipėdoje verda aistros dėl kryžių

Klaipėdoje rengiamasi sutvarkyti Ferdinando aikštę, kur stovi be leidimo pastatyti paminkliniai kryžiai įvairioms asmenybėms, tarp jų – ir prieštaringai vertinamoms. Kūrėjams siūloma juos persikelti kitur.

Valkatų ir benamių prieglauda tapęs Ferdinando skveras Bokštų gatvėje – galvos skausmas miesto savivaldybei. Jau daug metų kalbama, kad reikia iš jos pašalinti senus kryžius, bet vežimas iš vietos nepajuda.

Kūrinių autoriai ir statytojai dingo arba nežinomi. Ankstesnės pastangos iškeldinti svyrančius medinius paminklus buvo bergždžios – jų statytojai neatsiliepdavo arba aiškindavo, esą tai vertingi liaudies meno kūriniai, įtraukti į Kultūros paveldo vertybių sąrašą. Liepė kryžius iškelti Savivaldybės Miesto tvarkymo departamento vadovė Irena Šakalienė pareiškė, kad savavališkų kūrinių statytojams jokių nuolaidų nebus:

„Jei autoriai atsirastų, jie galėtų pasiimti savo kryžius, persigabenti į tėviškę, kur tik nori, o Ferdinando aikštėje jų nebeliks.“

Kryžiai skvere pradėjo kilti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Viešųjų erdvių tvarkytojai nežada naikinti paminklų, tarp kurių yra kūrinių religine tematika. Blogiausiu atveju visi jie, kaip audringos epochos ženklai, bus perkelti į pietiniame mikrorajone įkurtą Sąjūdžio parką.

Sąjūdžio aktyvistai kratosi bet kokios atsakomybės ir nesirengia ko nors daryti – aiškina tų kryžių nestatę, su jais neturintys nieko bendra.

Pagrobė baržą su įgula Ferdinando aikštėje stūkso kryžius Klaipėdos sukilimo vadui, žvalgybininkui ir diplomatui Jonui Budriui-Polovinskui. Tai jis 1923 metais, vykdydamas slaptą misiją, vadovavo kaimiečių sermėgomis perrengtiems šauliams, išvijusiems iš miesto taikdarius – prancūzų legionierius.

Dar vienas kryžius, skirtas Sovietų Sąjungos laivyne tarnavusiam karo jūrininkui Jonui Pleškiui, įamžino kitą įvykį – šis lietuvis 1961 metais pagrobė baržą ir su visa įgula iš Klaipėdos nuplukdė ją į Gotlando salą. Už tai sovietinis karo tribunolas J.Pleškiui už akių paskelbė mirties nuosprendį.

Toks iš Žemaitijos kilusio jūrininko poelgis nesugadino jo sesers garsios aktorės Eugenijos Pleškytės karjeros – simpatiška moteris buvo kviečiama vaidinti ir lietuviškuose, ir rusiškuose filmuose.

Atsidūręs užatlantėje J.Pleškys tapo visame pasaulyje išgarsėjusio amerikiečio rašytojo Tomo Clancy nuotykių romano „Raudonojo spalio“ medžioklė“ prototipu. Holivude pagal jį net buvo sukurtas intriguojantis trileris, kurį profesionalūs karo jūrininkai iki šiol žiūri neslėpdami šypsenos.

Nušovė stiuardesę

Garsiausias Ferdinando aikštės kryžius primena JAV gyvenusį Praną Brazinską, kuris gūdžiu sovietmečiu su sūnumi Albertu užgrobė „Aeroflot“ lėktuvą, skridusį reisu Batumis–Suchumis.

Išsitraukę ginklus lietuviai privertė pilotus nusileisti Turkijoje. Per išpuolį A.Brazinskas daiktais užvertė duris į keleivių saloną ir pagrasino susprogdinti granatą. Per susišaudymą lėktuve žuvo 24 metų stiuardesė Nadežda Kurčenko, buvo sužeisti dar trys žmonės – vadas Georgijus Bachrajus, šturmanas Valerijus Fadejevas ir armėnas mechanikas.

Turkijoje P.Brazinskas buvo nuteistas kalėti aštuonerius, o jo nepilnametis sūnus – dvejus metus. Vėliau bausmės lietuviams pakeistos namų areštu. 1976 metais išlaisvinti Brazinskai per Kanadą nelegaliai atvyko į JAV, bet oficialaus prieglobsčio ten negavo. JAV lietuviai skeptiškai žvelgė į P.Brazinską, kuris vėliau ir pats neišvengė smurtinės mirties – Kalifornijoje rastas negyvai sumuštas sūnaus.

Pastarasis stojo prieš teismą už tėvo nužudymą. Labiausiai bijo rietenų Devynių metrų aukščio paminklinį kryžių tėvui ir sūnui Brazinskams su užrašu „1970 metų žygdarbiui“ Bokštų gatvės skvere prieš ketvirtį amžiaus pastatė radikaliomis pažiūromis garsėjęs klaipėdietis, buvęs jaunalietuvis Valentinas Zaborskas.

Ne visiems Ferdinando aikštės paminklai rėžia akį. Kai kurie neįsivaizduoja, kaip galima nugriauti arba perkelti kitur kryžius šv.Kazimierui, Vilniaus arkivyskupui palaimintajam Jurgiui Matulaičiui.

Paminklosaugininkai baiminasi rietenų, socialinės įtampos. Radikalai teigia, kad savavališkai iškilę kryžiai yra pilietinės iniciatyvos išraiška, ir neketina tylėti, jei valdžia bandys griauti, pasak jų, kunigų pašventintus tikėjimo ir laisvės simbolius.

„Tikrai atsiras patriotų, kurie tuos kryžius užstos krūtine“, – įsitikinęs V.Zaborskas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder