Reikalavimas keistas vien dėl to, kad medžiai Šilutės plente jau pasodinti. Kitas dalykas, pasirodo, mieste nebėra vietos, kur būtų galima įrengti žaliuosius plotus.
Neretai įvairiuose susitikimuose kai kurie miesto politikai uostą pristato kaip blogiuką, teršiantį aplinką, bet esą išsireikalavusį, kad jam nereikėtų vykdyti reikalavimo 12 proc. teritorijos užsodinti želdiniais. Negana to, esą panaikinta anksčiau galiojusi uosto sanitarinė apsauginė zona. Kaip yra iš tikrųjų? Ar įmanoma tenkinti minėtą klaipėdiečių peticijos reikalavimą?
Priminsime, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisija apsvarstė Savivaldybei adresuotų 10 pernai lapkričio 17 d. Atgimimo aikštėje vykusio mitingo dalyvių peticijos reikalavimų ir nutarė, kad keturi galėtų būti pripažinti kaip peticija. Vienas jų - minėtoji medžių sodinimo ir žaliųjų plotų įrengimo programa.
Šilutės plente medžiai pasodinti
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos, Želdynų komisijos pirmininkės Rasos Jievaitienės teigimu, medžių sodinimo projektų rengimo funkcija yra priskirta Architektūros ir miesto planavimo skyriui. Projektus dažniausiai pirkdami paslaugas vykdo kraštovaizdžio architektai. Anksčiau tuo užsiėmė Savivaldybėje dirbusi kraštovaizdžio architektė Laimutė Norkienė, prieš metus išėjusi į pensiją.
Prieš kelerius metus palei Šilutės plentą buvo numatytos kelios atkarpos su želdiniais ir tie projektai, R. Jievaitienės teigimu, buvo įgyvendinti prieš porą metų.
"Šilutės plente tai jau padaryta. Projektuotojams buvo duota užduotis surasti plotų palei Šilutės plentą, kuriuose galima sodinti medžius. Visa Šilutės plento pakelė jau įvertinta, ten jau nebėra vietos, kur sodinti medžius. Kiek prisimenu, medžių buvo pasodinta tiek, kiek leido požeminiai inžineriniai tinklai. Manau, kad, atsižvelgiant į galimybes, ten jau viskas apželdinta", - sakė Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.
Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda patvirtino, kad minėtoje vietoje medžiai pasodinti ir jų ten yra užtektinai. "Buvo parengtas projektas, pagal jį ten ir išpjovėme, ir pasodinome medžių. Žinoma, Šilutės plentas labai ilgas, bet, manau, ten medžių yra užtektinai. Tikrai nežinau, ar vertėtų sodinti po antrą eilę. Bet politiką vykdo Architektūros ir miesto planavimo skyrius, o mes tik įgyvendiname projektus", - sakė jis.
Pasak R. Jievaitienės, ne visur medžius sodinti leidžia ir detalieji sklypų planai. Pavyzdžiui, jeigu sklypai numatyti parduoti, medžiai juose tikrai nebus sodinami.
"Visų pirma turi būti įvertinta, ar įmanoma norimoje vietoje sodinti želdinius. Jeigu bus suplanuota juos sodinti ten, kur yra komunikacijos tinklai, "tinklininkai" nederins tokio projekto. Kas iš to, kad nuspręsime viską apželdinti. Žmonėms, nemačiusiems parengtų detaliųjų planų, nežinantiems priimtų sprendimų, atrodo, kad medžiams yra labai daug vietos. Jeigu žemės paskirtis komercinė, jeigu tai jau ne Savivaldybės žemė, tai nieko ten nesuplanuosi", - sakė Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.
Želdiniai nėra būtinybė
Pasak R. Jievaitienės, jeigu yra tiesiamos naujos gatvės ar kas nors rekonstruojama, Savivaldybė visada prašo projektuotojų įvertinti, ar yra galimybė įrengti želdinių juostas. "Mes to prašome visada, tačiau ne visada pavyksta to pasiekti, o kartais į mūsų prašymą atsižvelgiama. Keliai, šaligatviai turi savo reikalavimus, numatytus teisės aktuose, pavyzdžiui, šaligatvis negali būti siauresnis kaip metras ir kt. Vykdant visus tuos reikalavimus želdiniams kartais nebelieka vietos, nes jie tarsi nėra būtini.
Deja, niekur nėra parašyta, kad medžių juosta yra privaloma. Želdiniai yra gatvės elementas ir tiek", - sakė Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.
Želdinių programos nėra
Pasak R. Jievaitienės, žinoma, norėtųsi Klaipėdoje turėti daugiau želdinių. Prieš pradedant rengti miesto bendrąjį planą atlikta gyventojų apklausa parodė, kad dažniausiai jie lankosi vietiniuose, prie jų namų esančiuose želdynuose.
"Savivaldybės administracija jau yra pradėjusi rekonstruoti nemažai parkų, rengti naujų. Nemanau, kad šitas procesas nutrūktų. Bendros vientisos želdinių programos neturime, nes labai daug kas atsiremia į pinigus. Daugiau jų gauname iš Europos Sąjungos, o Savivaldybė prisideda tik 15 proc. finansavimu. Todėl ir žiūrime, kokiems parkams sutvarkyti būtų galima panaudoti ES pinigus. Todėl dabar tvarkomi Ąžuolyno, Malūno, Melnragės parkai. Tiesa, Sakurų parkui naudojamos vien tik mūsų lėšos. Kai sutvarkysime tuos parkus, vėliau galėsime siūlyti tvarkyti kitus", - sakė R. Jievaitienė.
Dėl peticijos reikalavimo parengti želdinių programą Aplinkos kokybės skyriaus vedėja abejojo, ar tinkamai vartojamas žodis "programa". Anot jos, gal žmonės tiesiog norėtų žinoti, kur, kada, kokie darbai bus daromi.
Šiemet dėmesys skiriamas skverams
Pasak L. Dūdos, nors vientisos želdinių programos Savivaldybė neturi, tačiau parengiami tam tikrų teritorijų apželdinimo, atsodinimo projektai ir jie vykdomi. Jo teigimu, šiemet didžiausias dėmesys bus skiriamas skverams sutvarkyti, o didelio medžių sodinimo ar gatvių apsodinimo projekto nėra.
Pasak L. Dūdos, šiemet bus baigtas tvarkyti Vydūno skveras, pradėtas, o gal ir baigtas, Ferdinando skveras Bokštų gatvėje.
"Šiemet rengsime S. Daukanto ir S. Nėries gatvių želdynų atnaujinimo projektus", - vardijo L. Dūda.
Pasiteiravus, ar numatyta kokia nors nauja vieta, kurioje bus įrengti želdiniai, L. Dūda sakė, kad beveik nebėra vietos. Tačiau norima padidinti medžių skaičių prie Vitės kvartalo stadiono.
"Klaipėdoje viskas užsodinta, nebėra vietų. Negalima, radus laisvą sklypą, jį užsodinti medžiais. Gal jame namas iškils, o prie jo ir sodinukų atsiras. Žemė labai brangi. Mes dabar įgyvendiname požeminių ir pusiau požeminių atliekų konteinerių įrengimo programą. Pasirodo, sunku rasti vietą, kur būtų galima įrengti tokių konteinerių aikštelę, nes viskas užimta arba po žeme pakloti tinklai. Atrodo, laisva pievelė, bet skersai ir išilgai jos eina įvairūs tinklai - kabeliai, vandentiekis, kanalizacija, šiluminė trasa. Žinia, ant jų negalima nei medžių sodinti, nei įkasti atliekų konteinerių.
Situacija tikrai labai sudėtinga. Mums nepavyko senamiestyje surasti 12 vietų konteineriams, kai kur teks įrengti antžemines aikšteles. O medžių, manau, yra užtektinai, juos tik reikia prižiūrėti, stebėti, kai kuriuos šalinti, sunykusius atsodinti. Uždrausti šalinti medžius irgi negalima, jie gyvas organizmas - bėgant metams supūva, tampa nebeatsparūs vėjams ir griūva", - sakė L. Dūda.
Pasak jo, vieni žmonės raštus rašo apie bet ką, o kiti sodina bet kur bet ką.
"Negalima beatodairiškai sodinti medžių. Žmonės prie gyvenamųjų namų prisisodina mažų medelių, jie per 15 metų užauga, tada prašo atvažiuoti juos nupjauti, nes nebemato saulės šviesos. Noriu pabrėžti, kad medžiai ir daugiabučių kiemuose gali būti sodinami tik gavus leidimą ir suderinus vietą su Savivaldybės darbuotojais", - aiškino L. Dūda.
Uostui želdiniai neprivalomi
R. Jievaitienės teigimu, aplinkos ministro įsakymas teigia, kad uoste neprivaloma želdinių norma. Anksčiau buvusio reikalavimo, kad 12 proc. nuo viso ploto turi būti želdinių, nebeliko. Savivaldybė nebegali reikalauti, kad želdinius uostas atsodintų kurioje nors kitoje jos nurodytoje vietoje.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys akcentavo, kad ankstesnis reikalavimas buvo susijęs tik su planavimo procedūra infrastruktūrinėse teritorijose. Tik tada buvo reikalaujama numatyti tam tikrą želdynų dalį. Tačiau jeigu toje teritorijoje nieko nebuvo daroma, nebuvo reikalaujama, kad 12 proc. teritorijos būtų užsodinta želdiniais. L. Rudžio teigimu, tikrai niekada nebuvo skaičiuojama, kiek želdinių yra uosto teritorijoje.
"Sklypas uoste neturėtų būti vertinamas kaip atskiro nuomininko sklypelis. Visas uosto sklypas yra daugiau kaip 550 ha ir jame yra labai didelė dalis vandens, kuris neteršia ir nėra pramoninė zona. Todėl negalima reikalauti, kad 12 proc. jo teritorijos būtų želdinių, nes jame yra nemažai teritorijos, kurioje jokia veikla nevykdoma.
Mes žengėme tam tikrų žingsnių siekdami įrodyti, kad negalima bet kurioje teritorijoje tiesiog reikalauti, kad 12 proc. jos sudarytų augalai. Parengėme teisės aktų projektus", - sakė L. Rudys.
ŠIEMET bus tvarkomas Vydūno skveras.
Sanitarinės zonos tebėra
L. Rudys teigia, kad sanitarinės zonos yra, tik jos nustatomos konkretiems subjektams, o ne visam uostui. Pavyzdžiui, jeigu toje vietoje yra biuro pastatas, jam apsauginė sanitarinė zona tikrai nereikalinga, o jeigu sandėliuojami grūdai, nustatoma apsauginė zona atsižvelgiant į tai, kokių apsaugos priemonių imamasi, t. y. ji yra apskaičiuojama.
Anksčiau įstatymu buvo nustatoma apsauginė zona visam objektui, nepriklausomai nuo to, kokia veikla jis užsiima. Pasak L. Rudžio, tam tikros suinteresuotos grupės siekia, kad uostui vėl būtų nustatyta sanitarinė apsauginė zona, nepaisant to, ką jis daro.
"Tai neteisinga. Pavyzdžiui, "Begos" administraciniai pastatai yra uosto teritorijoje. Negi jie yra teršiantys aplinką, kad nuo jų reikėtų skaičiuoti apsauginę zoną? Turi būti vertinamas konkretus objektas. Kodėl vienoda sanitarinę zoną turėtų turėti, pavyzdžiui, AB "Klaipėdos nafta" ir Centrinis Klaipėdos terminalas? Kruizinių laivų terminalas taip pat yra uosto teritorijoje, tai ar nuo jo turėtų būti 200 m apsauginė sanitarinė zona?" - klausia L. Rudys.
Apie tai, kad uostas būtų ką nors įsipareigojęs pasodinti miestui, direkcijos juristas nėra girdėjęs ir abejoja, ar galėjo būti toks reikalavimas.
"Uosto direkcija su želdiniais susiduria tik tada, jeigu įgyvendina savo projektus, kurie jai reikalingi kaip infrastruktūros valdytojai, ir prireikia nukirsti kelis medžius. Tokiu atveju pagal nustatytą tvarką ji perkelia tuos želdinius į Savivaldybės nurodytą vietą. Buvo toks atvejis, kai mums reikėjo nupjauti kelis medžius, bet Savivaldybė nerado vietos, kur juos pasodinti", - aiškino L. Rudys.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Rimantas Jonas Pilipavičius sako, kad sanitarinės zonos dar yra išlikusios, tačiau labai sumažintas objektų, kurie turi turėti sanitarines apsaugos zonas, skaičius.
"Visos krovos kompanijos yra nusistačiusios tas apsaugos zonas, bet įteisinusi, ko gero, yra tik AB "Klaipėdos nafta". Vienu metu uosto apsaugos sanitarinė zona buvo atšaukta. Šiuo metu tokias zonas turi tik laivų remonto ir statybos įmonės.
Turiu pasakyti, kad panaikinus sanitarinę uosto zoną gyventojai niekur nepriartėjo prie uosto. Galima sakyti, yra išlaikytas tas pats užstatymas. Prie uosto tvoros gyvenamasis namas tikrai nebuvo pastatytas", - sakė R. J. Pilipavičius.
PAŽADAS. Savivaldybė žada šiemet sutvarkyti Ferdinando skverą, o sodinti didelių želdynų plotų neplanuoja.
Papuoštų miestą
R. J. Pilipavičius mano, kad visuose miesto planavimo vadovėliuose turėtų būti medžiai.
"Nenorėčiau filosofuoti, kokios naudos duoda medžiai mažinant oro taršą, nes nesu tos srities specialistas, bet galiu pasakyti, kad triukšmą jie tikrai slopina. Netgi yra paskaičiuota, kokio pločio visada žaliuojančių medžių juosta turėtų būti, kad gana stipriai sumažintų triukšmą. Manau, kad žalios medžių juostos papuoštų miestą. Vertindami naujų rajonų planavimą susiduriame su tuo, kad sprendžiant prieštriukšminių priemonių klausimą einama labai paprastu keliu - planuojamos triukšmą slopinančios sienelės. Įsivaizduokite, kaip miestas atrodys ateityje, jeigu visur bus tik tokios sienelės", - sakė R. J. Pilipavičius.
Jam neteko girdėti, kad medžių juostos mieste būtų sodinamos pagal kokią nors programą. "Manau, kad medžiai tikrai sumažintų triukšmą ir dulkių sklaidą, jeigu tik būtų kur juos sodinti. Išilgai uosto tvoros nematau tokios galimybės. Be abejo, jeigu mieste būtų daugiau medžių, tai būtų teigiamas dalykas", - sakė R. J. Pilipavičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą