Viena naujausių idėjų – įkurti muziejų, kuriame būtų įrengtos su Klaipėdos ir pamario pašto istorija susijusios ekspozicijos. „Tikrai turėtume ką parodyti. Labai įdomi ir net unikali Lietuvos mastu būtų, pavyzdžiui, klaipėdietiškų pašto ženklų kolekcija. Jais domisi visos Europos filatelistai. Mat vienokie buvo naudojami vadinamuoju prancūzmečiu, kitokie – tarpukariu, dar kitokie – Klaipėdą okupavus Vokietijai, paskui – sovietmečio, nepriklausomos Lietuvos ženklai. Jie kito, buvo perspausdinami skirtingais laikotarpiais, keičiantis valdžioms“, – akcentavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius dr. Jonas Genys.
Artimiausiu metu prasidės oficialios Klaipėdos savivaldybės administracijos derybos su AB Lietuvos paštu dėl uždaryto skyriaus Aukštojoje gatvėje įsigijimo sąlygų.
Būklė – tragiška
Pačiame Klaipėdos senamiestyje, gausiai turistų lankomoje vietoje, buvęs Balandžių paštas uždarytas kovo pradžioje. Su AB Lietuvos pašto vadovybe uostamiesčio valdžia sutarė, kad nebus skubama parduoti patalpų aukciono būdu, o miestas įvertins galimybes jas perimti ir pritaikyti visuomenės poreikiams. Per tą laiką specialistai apžiūrėjo patalpas, apskaičiavo preliminarias investicijų bei išlaikymo sumas, buvo surinkti duomenys apie pastato istoriją.
Pastatas Aukštojoje gatvėje buvo pastatytas XIX amžiuje ir priklauso statinių kompleksui, kurį sudaro penki XVIII-IX amžių simetriški namai mansardiniais stogais. Pašto skyrius čia įsikūrė po restauracijos, 1978 metais. Dabar patalpų būklė yra bloga. Įsigijus buvusį pašto skyrių, reikės investuoti į remontą ir patalpų pritaikymą. Preliminariai skaičiuojama, kad pastatui įsigyti ir jam suremontuoti gali reikėti apie 207 tūkst. eurų.
Kaip teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis, tik vėliau paaiškės, kiek tiksliai lėšų reikės iš miesto biudžeto. „Lauksime Lietuvos pašto oficialaus pasiūlymo. Patalpos buvo įvertintos 87 tūkst. eurų, bet bandysime derėtis. Reikės investuoti ir į remontą, nes paštas – tragiškos būklės: nėra centralizuoto šildymo, drėksta sienos, pamatai, reikia apšiltinti pastatą. Šiuos dalykus reikės neišvengiamai taisyti, tačiau kaip bus pertvarkytos suremontuotos vidaus patalpos, lieka atviras klausimas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė merijos valdininkas.
Duoklė istorijai
Idėjų, kaip pritaikyti Balandžių paštą visuomenės poreikiams, netrūksta. Svarstoma, kad ten galėtų būti Turizmo informacijos centro filialas su kavine, edukacinės patalpos, bet vis labiau aiškėja noras išlaikyti bent simbolinę pašto funkciją.
Senojo paštelio patalpos apsuptos kultūrinių įstaigų – šalia įsikūręs Kultūrų komunikacijų centras, Parodų rūmai, Klaipėdos etnokultūros centras. Viena galimybių – įsigijus šias patalpas, jas perduoti šalia esančiam MLIM ir čia įkurti muziejaus ekspoziciją pašto tematika. „Daugeliui šis pašto skyrius yra neatsiejama Klaipėdos senamiesčio dalis, vienas turistų traukos objektų. Turbūt niekas nenori, kad patalpos stovėtų tuščios ir nenaudojamos, o tokių precedentų Klaipėdoje daugėja. Idėja patalpose įkurti pašto ekspoziciją yra vienas iš variantų, nes norima bent simboliškai išlaikyti pašto funkcijas. Žmonės galėtų ateiti ir gauti firminį antspaudą, įmesti į dėžutę atvirlaiškius, jų įsigyti pašte, o kartu susipažinti su Klaipėdos pašto istorija“, – „Lietuvos žinioms“ sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. Akcentuojama, kad Balandžių pašte neturėtų būti vien muziejaus patalpos, todėl ekspoziciją siūloma įrengti patrauklią turistams, kartu plėtoti edukacinę veiklą, suteikti galimybę išgerti kavos, arbatos, gaiviųjų gėrimų.
Pasak MLIM vadovo J. Genio, muziejus turi sukaupęs filatelijos, senųjų Klaipėdos atvirukų kolekciją, kuri ir galėtų būti eksponuojama buvusiose Lietuvos pašto patalpose. „Klaipėdietiški pašto ženklai yra išskirtiniai, ne veltui juos noriai kolekcionuoja Europos filatelistai. Pažįstame vokietį, kuris turi milžinišką klaipėdietiškų pašto ženklų rinkinį, tad su juo būtų galima derėtis ir pasiskolinti dalį kolekcijos. Tame paštelyje galėtų vykti ir naujausių pašto ženklų pristatymai. Kitas dalykas – Klaipėdoje nėra atskiros ekspozicijos, skirtos garsiajam pašto keliui, kuris driekėsi nuo Berlyno per Kuršių neriją, Klaipėdą iki Sankt Peterburgo. Dar viena tema – senieji atvirukai: ir su Mėmelio vaizdais, ir proginiai sovietmečio“, – vardijo J. Genys.
Jo manymu, patalpose galėtų būti plėtojama ir kitokia veikla: suvenyrų prekyba, edukaciniai užsiėmimai (atvirukų gamyba) ir panašiai.
Klaipėdos miesto vicemerė Judita Simonavičiūtė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad uostamiesčio tarybai nusprendus įsigyti Balandžių pašto patalpas idėjų dėl objekto panaudojimo tik gausės. „Matyt, galutinai apsispręsti turės tarybos kolegija. Tas paštelis yra sudedamoji senamiesčio kultūrinės aplinkos dalis, todėl labai svarbu, kad patalpos būtų patrauklios“, – pabrėžė vicemerė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą