2018 m. spalio 23 d. 01:53 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Klaipėda - vėstanti kultūros sostinė ar galimybių kraštas?

(7)

Klaipėda - vėstanti kultūros sostinė ar galimybių kraštas? nuotrauka, foto

IŠVADOS. Diskusijoje apie Klaipėdos kultūrą buvo iškelta nemažai problemų ir suformuota keletas išvadų: uostamiestyje trūkta auditorijų plėtros, aktyvesnio bendruomenės ugdymo, didesnio finansavimo, tarptautiškumo ir menininkų bendradarbiavimo.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Vakar visuomeninis judėjimas "Permainų Klaipėda" surengė diskusiją apie Klaipėdos kultūros situaciją "Klaipėda - vėstantis kultūros uostas?", kurioje dalyvavo uostamiesčio kultūros ir Savivaldybės atstovai.

Diskusiją moderavęs renginių organizatorius, "Švyturio" menų doko idėjos autorius ir steigėjas Vaidas Kvedaras teiravosi, kaip atrodo Klaipėda kitų didžiųjų miestų kontekste ir kaip realu įgyvendinti suformuotą kultūros strategiją iki 2030-ųjų metų - ar skambūs sumanymai neliks tik gražiais planais?

"Virsta kurortiniu miesteliu"

"Anksčiau Kaunas tebuvo tarpinė stotelė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Tačiau šiandien visi plūsta tik į Vilnių ir Kauną. Gal netrukus nebebus nė maršruto į uostamiestį?" - teiravosi V. Kvedaras.

Renginių organizatorius, prodiuseris, muzikos festivalio "Karklė" organizatorius Marius Tumšys apgailestavo, kad visų su kultūra susijusiųjų problema yra gyventojų skaičiaus mažėjimas ir didelis atotrūkis tarp kultūros vartotojų ir kūrėjų.

"Klaipėda tarsi tampa dar vienu kurortiniu miesteliu. Mums patiems čia gyventi gera, mes mylime šį miestą, puiku, kad čia reziduoja ir kuria menininkai, tačiau atskirtis tarp jų ir visuomenės tik didėja. Regis, menininkai bendrauja uždarame rate, atitrūkę nuo miesto, kuris tampa provincija. Aš matau, kad Klaipėdoje kuriamas išskirtinis kultūrinis produktas, tačiau, be Jūros šventės, menininkai nesusivienija", - nuomone dalijosi M. Tumšys.

Tačiau tokiam teiginiui paprieštaravo Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Ji pateikė fenomenalų įvykį - Violončelės festivalį. "Neįtikėtina. Toks instrumentas kaip violončelė kone suvienijo visą miestą", - pastebėjo ji.

Koją kiša finansavimas ir požiūris

Klaipėdos džiazo orkestro vadovas Kęstutis Sova atkreipė dėmesį į dar vieną problemą - apgailestavo, kad Klaipėdoje taip trūksta muzikantų, ypač grojančių pučiamaisiais instrumentais. "Žmonės išvažiuoja. Jaunimui Klaipėdoje nėra terpės, kolektyvų, kur jie galėtų save realizuoti", - pastebėjo K. Sova.

N. Laužikienė pastebėjo, kad visiems menininkams miestas nepajėgus sukurti po profesionalų kolektyvą, tačiau sutiko, kad finansavimas kultūrai turėtų būti didesnis.

"Apskritai daugiausiai problemų yra susiję su pernelyg menku kultūros finansavimu. Miesto politikai niekada nepalaikė kultūros. Tik dabartinė kadencija finansavimą kultūrai dvigubai padidino. Tačiau net ir padidintas finansavimas tik dabar pasivijo Kauno miesto skiriamas lėšas kultūrai. Taigi, jeigu finansavimą padidintume dar dvigubai, kalbėtume visai kitaip", - teigė Ugdymo ir kultūros departamento direktorė.

N. Laužikienė pastebėjo, kad renginių Klaipėdoje - gausu, tačiau minėtas atotrūkis tarp kūrėjų ir visuomenės iš tiesų yra milžiniškas.

"Kultūrinių renginių mieste yra tiek daug, kad man neužtenka laisvalaikio juose lankytis. Nors renginiai yra gana aukšto meninio lygio, tačiau salės yra apytuštės. Paklauskite žmonių, kurie formuoja mieto politiką, ar jie lankosi kultūriniuose renginiuose, - gūžčiojo pečiais diskusijos dalyvė ir pridūrė, kad parengtoje ekonominio proveržio strategijoje nėra net užsiminta apie kultūrą. - Sunku patikėti. Juk be kultūros proveržio ekonominis proveržis neįmanomas."

Ragina bendradarbiauti

Diskusijoje dalyvavusi Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė pastebėjo, kad šiais laikais, siekiant pritraukti auditoriją, menininkams reikia keisti požiūrį, prieiti prie žmonių, klausti, ko jiems reikia.

"Suprantu, kad tai nėra lengva, o kai kuriems menininkams kyla klausimas dėl kokybės - kaipgi mes čia nusileisime iki visuomenės poreikių? Tačiau, mano manymu, viskas yra suderinama. Tiesiog reikia sekti užsienio pavyzdžius. Nematau nieko blogo, jei visuomenei patrauklius pavyzdžius pritaikytume ir čia, Klaipėdoje", - pastebėjo E. Deltuvaitė.

Be to, reikia daugiau dėmesio kreipti į vaikų edukaciją, daugiau dirbti su bendruomene ir taip užsiauginti kultūros vartotoją. Taip pat reikia didesnio įvairių sričių menininkų bendradarbiavimo, organizuoti tarpdisciplininį menų festivalį.

Reziumuojant buvo suformuota dar keletas išvadų. Klaipėdoje esą trūksta kultūros vartotojų auditorijų plėtros, bendruomenės ugdymo, didesnio finansavimo ir tarptautiškumo.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Stepas

2018-10-15   19:47

IP: 78.61.176.122

Kad ir kiek bedidintų finansavimą kultūrai, niekas nepasikeis. Klaipėdoje yra labai prasta situacija, žmonių mažėja, o kas likę, labai nepatenkinti viskuo. Bet turbūt pats svarbiausias dalykas - pinigai, žmonės nenori leisti paskutinių eurų, kad galėtų nueiti į kultūrinį renginį, pažiūrėkit kiek žmonių būna renginiuose, kai jie būna nemokami ir atviri visuomenei - tūkstančiais. Klaipėdoje ir žmonės kitokie, nei tarkim Kaune ar Vilniuje, klaipėdiečiai geriau bus užsidarę namuose, nei eis kažkur.

Orakulas

2018-10-12   20:49

IP: 78.57.246.140

Viena iš esminių žiūrovų ir klausytojų mažėjimo priežasčių - žmonės pamažu atprato apskritai kur nors išeiti iš namų. Namuose saugu: internetas ir TV, nereikia stumdytis autobuse, sukti galvą dėl parkavimo, sulyti lietuje ir t.t. Veikia ir stiprus vartotojo mentalitetas: na, ką tu man parodysi? a... mačiau jau ir dar geriau. You tube kai pavarė.... Žmonės nebenori dalyvauti kultūriniame vyksme, nes tam reikia pajudinti savo sėdynę, o ir šaldytuvas su TV tada ne po ranka. Koncerte ar spektaklyje gi neperjungsi kanalo. Dideliai daliai dar ir atrodo, kad kultūra tai tiktai "mokesčių mokėtojų pinigų (atseit ir jo asmeninių) švaistymas". Kadaise romėnų plebėjai troško duonos ir žaidimų. Dabar žmonės žaisti jau tingi. Nori tik duonos. Ir dar kad į lovą atneštų.

Ne pinigai lemia

2018-10-12   18:29

IP: 78.57.221.122

Išvada- kultūros strategija nepakankamai strategiška ir neverta taškyti pinigų tuščiai.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Kiekvienas taupome vandenį, nes kuo mažiau jo suvartojame - tuo mažiau mokame....

Perskaičiuota vandens kaina nuotrauka, foto

Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes, kurias įspėjo dėl padidėjusios oro taršos smulkiosiomis...

Aplinkos ministerija įspėja dėl padidėjusios oro taršos nuotrauka, foto

"Kalnų viršūnės - tai pasaulio užkampiai, tik aukščiausi, o pasaulio centras kiekvienas...

Vladas Vitkauskas: "Kelionės į kalnus išmokė atpažinti tai, kas tikra" nuotrauka, foto

Pirmadienį lyjant lietui keliolika klaipėdiečių piketavo prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos...

Prie LRT - klaipėdiečių piketas nuotrauka, foto

Dvi "Dragūno-Viesulo" pergalės nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Dragūno-Viesulo" rankininkės naująjį Lietuvos moterų pirmosios rankinio lygos sezoną pradėjo iškovodamos...

Miškininkai pasės beveik visas surinktas 25 tonas gilių nuotrauka, foto

Lietuva, Beveik visos Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkų šį rudenį surinktos paprastojo...

Į Klaipėdą parvežta taurė nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Vyturio" progimnazijos moksleivis Edas Butvilas sėkmingai dalyvavo visą savaitę Latvijoje vykusiame...

Perskaičiuota vandens kaina nuotrauka, foto

Klaipėda, Kiekvienas taupome vandenį, nes kuo mažiau jo suvartojame - tuo mažiau mokame....

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Sportas, Paskelbta prieš 5 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...