Šiais metais, panašu, į turistų širdis kelią Klaipėda skinsis per skrandį, mat ruošiami nauji maršrutai, kuriuos pasirinkę žmonės galės mėgautis jūros skoniais ar saldžiais desertais.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadybininkė Jurgita Neniškienė pasakojo, kad, pasibaigus praėjusiam turizmo sezonui, buvo aktyviai dirbama siekiant sudominti potencialius turistus Lietuvos uostamiesčiu.
"Pernai dalyvavome 9 tarptautinėse turizmo parodose, 4 verslo misijose. Šiuo metu centro direktorė Romena Savickienė dalyvauja kruizinio turizmo verslo parodoje Amerikoje.
Visa tai prisideda prie informacijos apie miestą sklaidos, nes nemažai potencialių turistų sužino apie miestą, apie galimybę čia atvykti, atplaukti kruiziniu laivu", - pasakojo J. Neniškienė.
Pasak jos, stengiamasi žmones sudominti, kad jie atvyktų ir atvyktų ne kartą.
"Turime juos čia kuo nors "užkabinti", kad jie norėtų dar sugrįžti. Iš kruizinių laivų keleivių neretai sulaukiame tokių atsiliepimų, kadangi tie žmonės mieste praleidžia gana nedaug laiko, ne ilgiau kaip dieną. Jie trumpai pamato miestą, bet sako, kad norėtų grįžti ir čia praleisti atostogas.
Apie tai kalba ne vienetai, o tikrai nemažai žmonių. Deja, neturime tokios statistikos, kiek jų sugrįžta, bet, manau, sugrįžta", - vylėsi J. Neniškienė.
Renginiai yra sritis, kuri pritraukia ne tiek užsienio turistų, bet skatina keliauti pačius lietuvius. Daug turistų dėmesio sulaukė ne tik Delfinariumas ir Jūrų muziejus, bet ir muziejus "39/45", juos vis labiau traukia naktiniai kanojų žygiai, irklentės, burlentės, baidarės, dėmesio sulaukia Klaipėdos universiteto Botanikos sodas.
Viliosime maistu
Kruizinės laivybos sezonas šiais metais Klaipėdoje truks nuo balandžio 25 iki spalio 7 dienos.
Per šį laikotarpį uostamiestį turėtų aplankyti 52 laivai. Tai šiek tiek mažesnis skaičius nei pernai, kai apsilankė 58 laivai, tačiau, pasak J. Neniškienės, skaičius nėra esminis rodiklis: "Atplauks šešiais laivais mažiau, bet turistų skaičius nebūtinai priklauso nuo laivų skaičiaus - būna didesnių laivų, kurie atplukdo daugiau turistų."
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro specialistė sakė, kad kasmet atliekama turistų apklausa. Jie esą visada pažymi, kad jiems įdomi miesto istorija, gamta ir kultūra.
"Visa tai mes turime ir galime pasiūlyti. Tai nėra nauja, bet visa tai, ką turime, žmonėms patinka, jiems įdomu. Daug kas ieško ramybės - jie atvyksta iš didžiulių miestų ir jiems patinka, kad čia yra nedaug žmonių, daug žalumos, gražus pajūris", - komentavo J. Neniškienė.
Pasidomėjus, kokių naujovių šiemet bus pasiūlyta Klaipėdos turistams, pašnekovė sakė, kad ruošiami nauji gastromaršrutai.
"Jau finišo tiesiojoje esame rengdami marinistinį gastromaršrutą po Klaipėdą. Jau po poros savaičių galėsime šį maršrutą pasiūlyti miesto svečiams. Tai bus ekskursija aplankant įvairias maitinimo įstaigas, kur bus galima paragauti įvairių jūrinių skonių. Aktyviai į tai įsitraukė miesto kavinės, tačiau kol kas visko negaliu atskleisti", - pasakojo pašnekovė.
Dar vienas sudarytas maršrutas žmones supažindins su saldžia Klaipėda ir vietomis, kur galima prisėsti suvalgyti desertą.
"Tai būdas sudominti jau atvykusius žmones, kad jie galėtų labiau pažinti Klaipėdą, įvairiapusiškiau atskleisti jos spalvas ir skonius", - sakė J. Neniškienė.
Pažintis - per knygą
Šiais metais bus siekiama Klaipėdą labiau pristatyti per jūrinį paveldą ir jūrinius objektus. Ruošiamas maršruto lankstinukas, kuris ves miesto svečius prie įvairių Klaipėdos jūrinių objektų. Jį planuojama išleisti gegužės pradžioje.
Vis dar minami keliai siekiant Smiltynei gauti kurorto statusą, kad ten būtų galima pasiūlyti daugiau turistams patrauklių veiklų. Šiuo metu į Smiltynę svečius labiausiai traukia jubiliejų šiemet švenčiantis Jūrų muziejus, tačiau primenama, kad ten galima apžiūrėti ne tik jį.
Kiek kitokiu kampu pažvelgti į Klaipėdą ragina šiemet išleista klaipėdietės Kristinos Sadauskienės knyga "Klaipėda. Alternatyvus miesto gidas". Teigiama, kad jis padės Klaipėdą pažinti ne tik kaip miestą prie paplūdimio.
Knyga padalyta į du pagrindinius skyrius - "Miestas" ir "Jūra", dar yra trečias, mažesnis - "Miškas". Apžvelgiama ne tik miesto istorija, architektūra, teatrai, muziejai, galerijos, parkai, bažnyčios, bet ir pramogos bei veiklos, pavyzdžiui, ką pamatyti pietinėje, o ką - šiaurinėje Klaipėdoje.
Tikimasi, kad šis leidinys padės prisijaukinti miestą atskleidžiant ne iš pirmo žvilgsnio matomas savybes.
TRAUKA. Turistus vis labiau traukia naktiniai kanojų žygiai, irklentės, burlentės, baidarės, dėmesio sulaukia Klaipėdos universiteto Botanikos sodas.
Redakcijos archyvo nuotr.
Vilčių teikia naujas skrydis
Balandį pagaliau atsiras naujas tiesioginis skrydis Palanga-Dortmundas, apie kurį jau seniai kalbėjo pajūrio verslo atstovai. Viliamasi, kad šis skrydis šįmet padidins turistų srautą uostamiestyje.
Šiam tikslui susivienijo Klaipėdos, Neringos, Palangos, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Skuodo rajono ir Šilutės rajono savivaldybės, kurios prie skrydžio atsiradimo pridėjo 200 tūkst. eurų.
"Šių metų Klaipėdos savivaldybės biudžete yra numatyta pinigų programai įgyvendinti - skrydžiui iš Palangos į Dortmundą. Visos savivaldybės diskutuoja, kad reikėtų daugiau padirbėti rinkodaros srityje. Reikia suprasti, kad privalėsime įdėti daug darbo, kad ten apie mus sužinotų.
Viliamės, kad per šį skrydį pasieksime ne tik Vokietijos, bet ir Olandijos gyventojus. Galbūt atsiras potencialūs turistai, kurie galės skristi į Klaipėdos regioną", - šių metų pradžioje vylėsi Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vedėja Jurgita Činauskaitė-Cetiner.
Klaipėdos regiono savivaldybės numatė, kad nauji skrydžiai iš Palangos oro uosto į užsienio šalis turėtų atsirasti per 2019-2021 metus.
Apklausa
Ką Klaipėdoje rekomenduotumėte pamatyti ar aplankyti turistams?
Virginijus:
Gyvenu senamiesty ir labai džiaugiuosi, nes pastebiu kasmet didėjantį turistų skaičių. Man smagu, kad atsiranda žmonių, besidominčių mūsų kraštu, tik labai neramina iškasti ir tvoromis aptverti paveldo griuvėsiai, taip pat miesto nepuošia ir "Baltijos" kino teatras, apie kurio egzistavimą miesto valdžia yra visai pamiršusi. Apleistus objektus pirmiausia reikėtų tvarkyti ne dėl miesto svečių, o dėl vietinių gyventojų. Klaipėdoje rekomenduočiau aplankyti Laikrodžių muziejų, o pajūriui skirčiau profesionalų šeimininką, kuris jį paverstų patraukliu poilsio objektu ne tik vietiniams, bet ir turistams.
Ieva:
Klaipėda turistams yra tarsi antroji Palanga, į kurią gyventojai ir miesto svečiai suguža tik šiltuoju sezonu. Kol pačioje miesto širdyje puikuosis apleisti pastatai ir kiti griuvantys bei garbės nepridedantys objektai, tol Klaipėda ir bus tuščia. Šventės ir kiti renginiai neišgelbės miesto, jei šie vyks tarp pastatų, nuo kurių byrės cementas.
Klaipėdietė:
Esu ne vietinė, jau daug metų gyvenu Anglijoje ir man į gimtinę sugrįžti gera. Visada džiaugiuosi ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos švara ir tvarka. Anglams nuolat rekomenduoju aplankyti Lietuvą, susipažinti su šalies kultūra ir tradicijomis, pažinti jos grožį. Nuostabi jūra ir unikalus senamiestis yra viskas, kuo Klaipėda gali džiaugtis ir didžiuotis.
Neringa:
Atvykstantiems svečiams privalu aplankyti Lietuvos jūrų muziejų, nes, manau, kad iš šalies turimų muziejų jis labiausiai vertas dėmesio. Klaipėda gali pasidžiaugti ir atnaujintu Dramos teatru. Turime daugybę gražių detalių, vadinamosios mažosios architektūros, ji kuria patrauklesnį uostamiesčio įvaizdį. Ir svetimšaliams, ir vietiniams rekomenduočiau miestą pažinti dalyvaujant istorinėse ekskursijose, kurios yra išties įdomios ir vertos kiekvieno iš mūsų dėmesio. Vasarą miestas gyvas, o likusiais sezonais gali ir prieš eismą važiuoti, ir užsimerkęs vaikščioti, niekas nepastebės ir niekam nesutrukdysi. Turistus atbaido daugybė apleistų pastatų, kurie yra tapę miesto gėda. Valdžia kalba apie Klaipėdos gaivinimą, bet, man regis, ne nuo to galo yra pradedamas gaivinimo procesas.
Antanas:
Be kruizinių laivų terminalo ir be tradiciškai atvykstančių vokiečių turistų srautų, nemanau, kad Klaipėda sulaukia daugybės svečių. Be įprastų traukos objektų, rekomenduočiau aplankyti Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčią, kurioje yra įsikūręs onkologijos centras. Svarbu nepamiršti, kad ši bendruomenė organizuoja vieną didžiausių Klaipėdos renginių - "Vilties bėgimą", kuris sujungia uostamiesčio gyventojus gražiam tikslui. Žinau, kad turizmo sektorius Klaipėdoje yra priklausomas nuo miesto valdžios, bet tikiu, kad tik uolus jų darbas ir inovatyvumas padėtų pasiekti didesnių turistų srautų.
Mantė:
Atvykstantiems į Klaipėdą siūlau pasivaikščioti palei Dangės upę, aplankyti Jono kalnelį ir tradiciškai pasivaikščioti prie jūros. Klaipėdoje yra problemų su pastatų rekonstrukcijomis, bet apskritai šis miestas yra unikalus savo ramybe ir jaukumu, o tai ir turėtų kviesti svečius į šį miestą.
Kalbino Sandra PAREIGYTĖ, Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
STATISTIKA
2018 m. Klaipėdoje bent vienai nakčiai apsistojo 243 379 svečiai - 122 333 Lietuvos gyventojai ir 121 046 svečiai iš užsienio šalių. Tai net 6,5 proc. daugiau nei 2017 metais.
Turistų iš užsienio šalių skaičius išaugo 9 proc., o Lietuvos turistų skaičius augo 4 proc.
Taip pat auga ir nakvynių skaičius. Per 2018 m. nakvynių skaičius išaugo 8,7 proc. iki 440 110 nakvynių.
Praėjusiais metais daugiausia svečių atvyko iš Vokietijos - 36 100.
Tai net 10,4 proc. daugiau nei 2017 m. Antroje vietoje - svečiai iš Latvijos, nuo jų nedaug atsilieka rusai. Padidėjo svečių iš Islandijos, Liuksemburgo, Kipro, Austrijos, Portugalijos, Australijos, Rumunijos, Slovėnijos.
TOP
TOP 10 valstybių pagal Klaipėdos apgyvendinimo įstaigose 2018 m. apsistojusių svečių skaičių:
Šalis Atvyko turistų
Vokietija 36100
Latvija 14411
Rusija 11754
Lenkija 6515
JAV 4689
Estija 4436
Jungtinė Karalystė 3309
Baltarusija 3220
Prancūzija 3216
Nyderlandai 2612
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą