Šia gražia proga nepraleidome progos jį pašnekinti ir tikimės, kad pavyks atskleisti ir tai, ko dar nežinojo ir patys artimiausi jam žmonės...
PRISISTATYMAS: Esu optimistas ir cholerikas. Nemėgstu pesimistų. Kartais pagalvoju, kad vienoje ar kitose situacijoje gal ir reikėjo pasielgti ramiau, bet, matyt, jau nepavyks pasikeisti. Esu toks, koks esu.
NE SPAUDAI: Jau 40 metų mano svoris pastovus – 70 kilogramų. Ūgis - metras septyniasdešimt aštuoni, nešioju 42 dydžio avalynę.
APIE KILMĘ: Esu žemaitis, tėvai irgi žemaičiai. Mes kilę iš Rietavo. Būdamas 4 metukų amžiaus, prieš savo norą, buvau išvežtas į Sibirą. Po 12 metų, kai jau buvau 16-os metų, grįžau į Klaipėdą. Vidurinę mokyklą baigiau rusų kalba. Vėliau Vilniaus Universitete baigiau prekybos ekonomiką.
SPORTO ĮTAKA: Mano specialybę nulėmė sportas. Dirbau administratoriumi buvusioje šašlykinėje, kur dabar yra įsikūręs “Skandalas”, o vedėjas taip pat sportavo. Nutarėme kartu stoti į aukštąją, kartu mokytis ir kartu toliau siekti sporto aukštumų.
APIE KALNUS: Kadangi pernai atšvenčiau auksines vestuves, tai šiemet savo 70-metį nutariau švęsti svetur. AuStrijos kalnuose su šeimos draugais. Gimimo dieną pakilsime į pačią aukščiausią viršūnę, ten ir atšvęsime.
APIE DOVANAS: Pačią geriausią gimimo dovaną gaunu tada, kai visi kviesti svečiai su savimi atsineša gerą, linksmą nuotaiką. Aš pats mėgstu linksmai pajudėti.
APIE DRASĄ: Laimingo skaičiaus neturiu, bet skaičiaus 13 tikrai nebijau. Sapnų stengiuosi neatsiminti,
LAIMĖS FORMULĖ: Pirmiausia reikia stengtis pačiam būti smagiam, tada ir aplinkiniai bus linksmi. O jeigu pats sėdėsi surūgęs ir kitiems nuotaiką sugadinsi. Aš mėgstu suburti draugus, organizuoti renginius, turistinius žygius, tada aš ir pats tame šurmulyje jaučiuosi laimingas.
SVEIKATOS ELIKSYRAS: Per pusmetį savo cholesterolio lygį kraujyje susimažinau nuo 7,6 iki 6,2. Receptas toks: gegužės mėnesį gamtoje reikia prisirinkti laukinio česnako, pridėjus pilną indą užpilti ne mažiau nei 50 laipsnių stiprumo gėrimu, laikyti tamsioje vėsioje vietoje 3 mėnesius. Vartoti kasdien rytais prieš valgį po 20 gramų. Į sveikatą!
APIE BROLĮ IR SESERĮ: Mano brolis Justinas ir sesuo Danutė gyvena Rietave.
APIE KETVIRTĄ KLASĘ: Mokykloje mėgau krėsti “šposus”, todėl Sibire besimokydamas, du kartus buvau paliktas ketvirtoje klasėje. Visi mokslai man tada buvo neįdomus. Tada, šiaip ne taip įveikęs ir penktąją klasę, buvau priverstas eiti padirbėti. Teko darbuotis kolūkyje. Savaime suprantama, dirbau įvairius “juodus” darbus. Po metų tėvelio paprašiau, kad leistų man mokytis toliau. Nežinau kas atsitiko, bet tapau absoliučiu penketukininku. Ir universitetą baigiau su pagyrimu.
APIE PAVYZDŽIUS: Dar būdamas Sibire skaitydavau lietuviškus laikraščius, kurie mus pasiekdavo po dviejų trijų savaičių. Ir kartą mes vaikai perskaitėme: “Jonas Pipynė tapo visos Sąjungos 1500 metrų bėgimo rungties rekordininkas ir čempionas”. Mums, kaimo vaikams, tai buvo daugiau negu kosmoso užkariavimas. Todėl nuo tada visi iki vieno pradėjome sportuoti ir bėgioti.
APIE AKTYVŲ POILSĮ: Kol galėjau visada rytais prabėgdavau 5 kilometrus. Dabar, dėl kojos problemų, bėgimo atsisakiau, bet kas rytą po valandą aktyviai mankštinuosi.
APIE MEILĘ: Tikiu meile iš pirmo žvilgsnio, nes su moterimi, kurią įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio, gyvenu iki šiol.
APIE JUDITĄ: Su būsimąja žmona susipažinau labai netikėtomis aplinkybėmis. Draugas Steponas neatsakingai pasigyrė, kad susipažino su nuostabia mergina. Bet jis apsirgo ir aš vietoj jo nuėjau į šokius. Pašokdinau tą jo draugę. Po savaitės jau į šokius nuėjome kartu su juo. Paprašiau jo leidimo pašokti su Judita. Po to buvo merginų šokis ir ji šokiui pakvietė ne jį, o mane. Ir nuo to laiko jau daugiau kaip 50 metų gyvename ir šokame kartu.
APIE KELIONES: Iš visų kelionių labiausiai išskirčiau Kubą ir Australiją. Europoje to, ką gali pamatyti ten, nepamatysi.
APIE EGZOTIŠKĄ MAISTĄ: Teko ragauti gyvatės kraujo, gyvatės tulžies, keptus skorpionus, žalius žvirblių kiaušinius.
APIE ATSIPALAIDAVIMĄ: Puikiai pailsiu grybaudamas ir uogaudamas.Grybauju netgi tada, kai grybų dar būna labia nedaug. Vieno grybavimo metu suradau 272 baravykus. Valgomus grybus nuo nuodingų kol kas sėkmingai atskiriu.
APIE SKONĮ: Valgyti gaminu, bet nelabai dažnai. Labiau mėgstu ragauti. Valgau viską iš eilės, tik nemėgstu riebaus maisto.
GRAŽIAUSIA SPALVA: Raudona.
APIE PRINCIPUS: Mane perkalbėti galima, bet jeigu esu įsitikinęs savo teisumu, tada beveik neįmanoma.
APIE KITUS: Man nepatinka, kada žmogus nenori suprasti kito žmogaus, Patinka tolerantiški žmonės.
APIE PREKYBININKO GYSLELĘ: Kai gyvenome Sibire, mes vaikai uogaudavome visas vasaras. Eidavome į turgų ir surinktas uogas pardavinėdavome. Toks buvo pirmasis uždarbis.
APIE PINIGUS: Pinigai yra gyvenimo būdas, bet tai nėra mano siekis gyventi tik dėl pinigų.
APIE AUTOMOBILĮ: Šiuo metu vairuoju “Toyota Avensis”. Ir esu labai patenkintas jo kokybe.
UŽ VAIRO: Vairuodamas visada skubu, baudų už greitį esu sumokėjęs ne kartą.
APIE KITUS UŽ VAIRO: Labiausiai kiti vairuotojai nervina tada, kai pažeidžia kelių eismo taisykles ir aš matau, kad nesupranta ir nepripažįsta, kad yra pažeidėjai.
APIE IŠŠŪKIUS: “Vėtrungės” restorane, man vadovaujant, Klaipėdoje buvo atidarytas pirmasis švediškas stalas Tarybų Sąjungoje. Tada, deficito laikais, visiems buvo sunku suprasti kaip galima už tą pačią kainą valgyti kiek tik nori…
APIE VAISTUS: Kai antrąjį švedišką stalą įrengėme “Būrų užeigoje”, ilgai dirbome nuostolingai, likdavo labai daug nesuvalgyto maisto. Žmonės įsidėdavo daug daugiau maisto, nei galėdavo suvalgyti. Vos panešdavo perkrautus padėklus valgių. Reikėjo surasti “vaistų”. Dvi savaites, apsimetęs klientu, sėdėjau kartu su kitais ir stebėjau, kaip žmonės elgiasi. Ir radau “vaistus”. Nuėmiau padėklus. Nes žmogus pirmiausia “valgo akimis”. Nebeliko padėklų, nebeliko ir noro bei galimybių prisikrauti per daug maisto.
EKSPERIMENTAS: Apie švedišką stalą buvome skaitę tik žurnale. Mane specialiai komandiravo į Maskvą, kur “Inturisto” viešbutyje veikė tokio tipo maitinimas, bet jis buvo skirtas tik užsieniečiams.
APIE SAVAITGALIUS: Savaitgaliais mane traukia gamta. Mėgstu pažvejoti. Didžiausia lydeka, kurią esu pagavęs, svėrė 4 kilogramus 800 gramų.
APIE NAMUS; Naktį labiausiai patinka būti miegamajame, dieną – kuo arčiau virtuvės.
APIE PLANUS: Pasiekus 70-metį, kažkokių didelių planų ateičiai jau nebekuriu, nes žmona ir draugai nuolat primena, kad nepamirščiau dažniau pasižiūrėti į savo pasą. Žodžiu, reikia tobulinti tai, ką turiu.
APIE VAIKUS: Dukra Gitana gyvena Maskvoje, Sūnus Raidas Klaipėdoje. Jie man padovanojo jau penkis anūkus. Vienas iš anūkų – Danielius yra pakviestas atstovauti Lietuvos ledo ritulio rinktinėje.
KLAIPĖDA PO 100 METŲ: Taip kaip Majamyje gal ir nebus, bet aišku viena, kad mokėsime labiau išnaudoti pajūrį ir gamtą. Ir uostą turėsime labai modernų.
APIE GYVENIMO LAIKRODĮ: Kiekvienas nueitas gyvenimo etapas yra savotiškai įdomus ir nepakartojamas…
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą