Kas taps panacėja nuo kvapų?

Kas taps panacėja nuo kvapų?

Šiaurinės miesto dalies gyventojams nepaliaujant skųstis iš uosto įmonių sklindančiais kvapais vėl bandoma ieškoti panacėjos. Svarstoma, ar vertėtų įsigyti kvapus identifikuojančią elektroninę "nosį", ar pirmiau atlikti teršalų mokslinį tyrimą.

Trečiadienį pas miesto merą susirinkę Savivaldybės, uosto įmonių atstovai, aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos specialistai bandė sutarti, kaip spręsti diskomfortą gyventojams keliančių kvapų problemą. Meras Vytautas Grubliauskas teigė nesantis naivus ir nesitikintis, kad "kažkas kažko pradės nebekrauti ar įrengs įrenginius, kurie nebuvo planuoti".

"Pagrindinis klausimas - identifikacija. Siekis yra rasti bendrą sprendimą. Galbūt įsigyti naują, šiuolaikišką, gerai identifikuojančią kvapų taršos šaltinius stotelę, kuri leistų pasakyti, kas ir iš kur sklinda. Vis dėlto identifikuoti yra viena - kaip į tai būtų reaguojama, kaip ateityje to išvengti?" - klausė V. Grubliauskas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Rimantas Jonas Pilipavičius teigė, kad pagal gyventojų skundus buvo atlikti tyrimai, paimti kvapų mėginiai iš "Klaipėdos naftos" ir Krovinių terminalo. Mėginiai išsiųsti į nacionalinę laboratoriją, kuri pažadėjo iki birželio pabaigos pateikti rezultatus.

R. J. Pilipavičiaus nuomone, šiandien tokio prietaiso, kuris tiksliai ir patikimai fiksuotų kvapus, nėra. Jo pavaldinė, Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė patikslino, kad elektroninės "nosys", apie kurios įsigijimą galvojama, gaminamos tam tikrų medžiagų kvapams pagauti, fiksuoti ir analizuoti. Tad esą gali nutikti taip, kad būtent gyventojų užuodžiamo kvapo medžiagos gali būti nefiksuojamos.

"Jeigu už 15 tūkst. tokią "nosį" nupirksime, tai bus netikslinga", - pabrėžė A. Šlepetienė.

"Išeitis - tiek krovos kompanijos, tiek kitos įmonės turės imtis priemonių, kad sumažintų kvapus iki leidžiamų normų. Jeigu priemonės bus naudojamos ir kvapų riba nebus viršijama, nežinau, ar yra koks nors pagrindas reikalauti, kad kvapas būtų nulinis. Sumažinimas normos iki 4 ar 5 balų stipriai pakenktų verslui, nes atsimušame į ekonominį efektą", - paklaustas, ar nevertėtų mažinti leidžiamos 8 kvapo vienetų normos, sakė departamento vadovas.

MĖNUO. Po mėnesio ketinama nuspręsti, kokių veiksmų bus imtasi dėl kvapų šiaurinėje miesto dalyje problemos. Egidijaus Jankausko nuotr.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas aiškino, kad dabar patikimiausias būdas patikrinti, ar yra smarvė, yra tiesiog eiti ir uostyti. "Organizuotos komisijos eina ir uosto savo nosimis tą kvapą, o užuodę važiuoja į artimiausius ūkio subjektus, iš kurių galimai tas kvapas sklinda", - dėstė A. Šepštas.

Jo teigimu, pavyzdžiui, vien "Klaipėdos nafta" turi per 50 stacionarių taršos šaltinių. Vis dėlto, A. Šepšto teigimu, galbūt jau 2019 m. įmonė įsirengs rekuperavimo įrenginį, o tuomet kvapų problema greičiausiai išnyks.

"Klaipėdos naftos" naftos verslo direktorius Darius Šilenskis neneigė, kad kvapas kelia diskomfortą. "Procesas suaktyvėjo nuo praėjusios vasaros, bet yra ir daugiau prevencijos, net pačius laivus pradėjome labiau stebėti. Labai norisi šnekėti faktais, tai, kas yra realiai daroma. Mes pasiryžę prisidėti prie stotelės, kad ir kokia ji būtų, pastatymo", - sakė D. Šilenskis.

R. J. Pilipavičiaus nuomone, jeigu stotelė ar elektroninė "nosis" fiksuos tik patį taršos faktą, bet ne šaltinius, tai gali ne nuraminti miestiečius, o dar labiau suerzinti, jeigu žmonės smarvę užuos, o sistema rodys, kad normos neviršijamos.

Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė sakė, kad klaipėdiečiai intensyviai reikalauja matuoti kvapą, teršalus. "Galbūt reikia užsakyti mokslinį tyrimą, kuris identifikuotų teršalus, jų judėjimo kryptis. Galėtume matuoti tai, pavyzdžiui, metus. Įrenginys, kuris galėtų tai daryti, kainuoja 200 tūkst. eurų, bet jam nereikia nuolatinės žmonių priežiūros, jis nėra didelis, galima perkelti į kitą vietą, jis kitoks nei stabilios oro matavimo stotelės", - pasiūlė R. Jievaitienė.

Vis dėlto kaina susirinkusiesiems pasirodė gerokai per didelė - esą galbūt gamintojai turi nenaują įrenginį, kurį galėtų išnuomoti, o gal pagelbėtų ir Klaipėdos universiteto mokslininkai. Susitikimo dalyviai sutarė susirinkti po mėnesio - kai bus gauti nacionalinės laboratorijos tyrimų rezultatai. Tuomet esą ir būtų galima pagaliau nuspręsti, ko imtis.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder