Kas nuleido mėnulį į aikštę?

Atgimimo aikštės sutvarkymo projektas, siūlantis vienoje iš pagrindinių uostamiesčio aikščių atkurti 1990 metų kovo 11-ąją danguje matytas žvaigždes ir Mėnulį, sulaukė nevienareikšmiškos miestiečių reakcijos.

Greta emocionalių komentarų žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose kai kurie klaipėdiečiai ir miesto architektai išreiškė ir pasipiktinimą, kad nebuvo viešinami kiti konkursui pateikti projektai. Taip pat žmonėms įdomu, kas gi buvo tie ekspertai, kurie nulėmė, kaip atrodys bene svarbiausia miesto aikštė.

Žinia, Savivaldybė jau pasirašė sutartį su UAB "Cloud architektai" ir Panevėžio statybos tresto atstovais, kurie laimėjo trečią kartą organizuotą konkursą. Projekto vertė - 127 050 Eur. Konkurso laimėtojai pasižadėjo, kad iki metų pabaigos techninis Atgimimo aikštės sutvarkymo projektas bus pabaigtas. Tad realius darbus planuojama pradėti kitąmet.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas informavo, kad konkursui buvo pateikti penki projektai, tačiau vieno dalyvio pasiūlymas buvo atmestas, nes neatitiko konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų.

"Projektų viešinamo tvarką nustato viešųjų pirkimų būdas. Šiuo atveju tai buvo techninio projekto viešasis pirkimas. Jo sąlygos numato, jog viešinamas tik konkursą nugalėjęs projektas, todėl kiti konkursui pateikti projektai nebuvo viešinami", - aiškino direktorius.

Konkursui pateiktus pasiūlymus vertino ekspertų komisija. Projektai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų.

"Vertinimas vyko dviem etapais. Iš pradžių buvo vertinamos pasiūlymų idėjos. Tai sudarė 60 procentų vertinimo balo. Vėliau buvo įvertinta siūlomų projektų kaina - 40 procentų balo. Po kiekvienos procedūros buvo skirta 15 dienų apskundimui, tačiau nė vienas iš konkurso dalyvių pretenzijų nepareiškė", - sakė pašnekovas.

NEVIEŠINA. Anot Savivaldybės administracijos vadovo, techninio projekto viešojo pirkimo sąlygos numato, jog viešinamas tik konkursą nugalėjęs projektas.

S. Budinas pažymėjo, jog konkursui pateiktus siūlymus vertino ekspertų komisija, kurią sudarė Savivaldybės administracijos, Klaipėdos universiteto, Gedimino technikos universiteto atstovai, kviestiniai žmonės.

"Kiekvienas komisijos narys pasirašė nešališkumo pasižadėjimą ir projektus vertino pagal savo kompetenciją. Dauguma komisijos narių turi architektūrinį išsilavinimą", - užtikrino Savivaldybės administracijos direktorius.

Šiai komisijai pirmininkavo pats S. Budinas, jai dar priklausė Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė, Projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis, Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška, Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vedėja Vaida Lendraitienė, Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas, Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika, Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas, Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas, Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė, Klaipėdos universiteto Istorijos ir archeologijos katedros vedėjas, miesto Tarybos narys liberalas Vygantas Vareikis ir Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos katedros vedėjas Kęstutis Zaleckis.

S. Budinas konkursą laimėjusį projektą vertina teigiamai.

"Konkursas įvyko tik iš trečio karto. Todėl, kad anksčiau jam nebuvo pateikta jokių originalių idėjų, tik elementarūs aikštės tvarkybos projektai. Mano nuomone, konkurse nugalėjęs projektas - gana originalus, suteikiantis galimybę sutvarkyti aikštę bei pritaikyti ją įvairiai veiklai. Kiekviena originali idėja iš pradžių atrodo keistokai, tačiau dažniausiai pasitvirtina. Paryžiuje pastatytas Eifelio bokštas taip pat kažkada buvo laikomas bjaurastimi, darkančia miestą, ir jį buvo norima nugriauti. Šiandien niekas neįsivaizduoja Paryžiaus be šio bokšto. Tai - požiūrio klausimas", - sakė S. Budinas.