Kas kaltas, kad uostas prarado milijonus?

Kas kaltas, kad uostas prarado milijonus?

Uosto direkcija šiuo metu jau yra pervedusi 2,6 mln. eurų bankrutuojančiai UAB "Klaipėdos hidrotechnika". Tai ji turėjo padaryti po daugiau kaip 4 metus trukusio bylinėjimosi. Kuris iš Uosto direkcijos vadovų turėtų prisiimti atsakomybę už valstybės įmonei padarytus nuostolius, dabar atsekti labai sunku.

Teisinis ginčas buvo kilęs dėl LKAB "Klaipėdos Smeltė" naudojamų 90-100 krantinių rekonstrukcijos.

2006 m. gruodžio 4 d. sutartį su Uosto direkcija, kai jai vadovavo Sigitas Dobilinskas, dėl tokių rangos darbų pasirašė konsorciumas, kurį sudarė bendrovė "Klaipėdos hidrotechnika" ir Vokietijos įmonė "Josef Mobius Aktiengesellschaft" (dabar - "Strabag Wasserbau"). Darbai turėjo būti baigti 2008-ųjų rugsėjį, tačiau iki to termino nespėta. Tais pačiais metais šios sutarties vykdymas buvo sustabdytas, nes iš Gusiatinų šeimos "Klaipėdos Smeltę" įsigijusiai tarptautinei bendrovei "Terminal Investment Limited" tokių krantinių nebereikėjo - ji buvo nusprendusi čia krauti ne generalinius krovinius, o konteinerius.

Vėliau sutartis buvo atnaujinta, o 2011-aisiais, kai direkcijai vadovavo Eugenijus Gentvilas, ji buvo visiškai nutraukta. Būtent 2011-aisiais minėtos bendrovės ir kreipėsi į teismus. Bylinėjimąsi šiemet rugpjūčio 7 d. užbaigė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), priėmęs galutinę ir neskundžiamą nutartį. Jis atmetė Uosto direkcijos teiginius, kad ji pagrįstai atsisakė toliau vykdyti statybos rangos sutartį ir "Klaipėdos hidrotechnikos" naudai priteisė 1,7 mln. eurų skolą už atliktus rangos darbus, 0,5 mln. eurų baudą dėl neteisėto sutarties nutraukimo, 34 tūkst. eurų palūkanas už delsimą padengti skolą bei procesines palūkanas už visą bylinėjimosi laikotarpį, sudarančias apie 0,4 mln. eurų. Tiesa, "Klaipėdos hidrotechnikos" ieškinys buvo kone dvigubai didesnis.

Kuris kaltas?

E. Gentvilas dabar aiškina, kad, pagal LAT nutartį esminė minėtos sumos dalis susidarė dėl to, kad 2008-aisiais sutartis buvusi sustabdyta.

"Esminis dalykas, kad pagal sutartį darbai turėjo būti baigti 2008 metų rugsėjį. Kai pradėjau dirbti 2009-ųjų birželio 16 dieną, ta sutartis jau buvo sustabdyta. "Klaipėdos hidrotechnikos" sąskaitos buvo areštuotos 2009 metų gegužės 11 dieną, mes neturėjome su kuo dirbti, darbai nebuvo atliekami, tad 2011 metų spalį vienašališkai nutraukėme sutartį. Skelbėme naują konkursą, darbus baigė kitos kompanijos. Jaučiuosi visiškai teisingai pasielgęs, kad nutraukiau sutartį su konsorciumu, kurio vedantysis partneris "Klaipėdos hidrotechnika" buvo neįgalintis ką nors daryti. Kuo čia aš dėtas, jeigu rangovas laiku darbų nepadarė? Reikia žiūrėti, už ką priteista mokėti - ar už sutarties sustabdymą, ar už nutraukimą. Jeigu už sustabdymą - atsakingas Dobilinskas, jeigu už nutraukimą - aš", - sakė E. Gentvilas.

"Visos tos bylos pradėtos jau man išėjus, aš dirbau iki 2009 metų kovo. Kas tada vyko, negaliu komentuoti, nes buvo seniai. Algirdas Kamarauskas buvo man sakęs, kad yra problemų su "Klaipėdos hidrotechnika" dėl tų krantinių, nes "Klaipėdos Smeltė" kaitaliojo savo planus. Tai jai reikia geležinkelio, tai ne, tai vienos vėžės, tai dviejų. Dėl to tada ir prasidėjo visi nesusipratimai", - sakė S. Dobilinskas.

Dar ne pabaiga

Uosto direkcijos Teisės departamento direktoriaus Lino Rudžio teigimu, šiuo metu "Klaipėdos hidrotechnikai" Uosto direkcija yra sumokėjus visą priteistą sumą - tai darė keliais pavedimais. Pavyzdžiui, viena dalis buvo sumokėta po Apeliacinio teismo sprendimo dar 2014-aisiais. Baudų ir palūkanų sumos buvo pervestos po LAT sprendimo.

Pasak direkcijos juristo, ginčas su "Klaipėdos hidrotechnika" jau baigtas, o su "Strabag Wasserbau", kuriai priteista 1,2 mln. eurų (jie jau sumokėti), dar ginčijamasi dėl beveik 300 tūkst. eurų baudos.

L. Rudžio teigimu, teisminiai ginčai prasidėjo 2011 metų kovo 21 d., kai "Klaipėdos hidrotechnika" pateikė ieškinį dėl 4,7 mln. eurų. Ginčų objektas buvo keletas sutarčių. Anot jo, pagrindinis dalykas buvo baudos, vien tik "Klaipėdos hidrotechnikai" tokia bauda sudarė 0,5 mln. eurų.

Anot juristo, 2014 m. rugsėjo 1 d. Apeliacinis teismas pripažino, kad sutartis buvo nutraukta dėl Uosto direkcijos kaltės ir dėl jos neteisėtų veiksmų.

"Buvo priteista sumokėti ir už atliktus darbus pagal kelias sutartis. Už tai, kad nebuvo laiku sumokėta, priteista mokėti palūkanas. Kalbant apie baudą, neteisėtais laikomi veiksmai, atlikti 2011 metų rugsėjį. Bylą daugybė teismų nagrinėjo ilgiau kaip ketverius metus. Situacija tikrai labai paini. Galiu pasakyti tik tiek, kad dėl sutarties sustabdymo nebuvo priteista baudų ir palūkanų", - aikšino L. Rudys.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder