2017 m. lapkričio 19 d. 06:51 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Karinio paveldo likimas: bunkeryje įsitaisė benamiai

(15)

Karinio paveldo likimas: bunkeryje įsitaisė benamiai nuotrauka, foto

NEBEMATYTI. Kuršių nerijoje likusius įtvirtinimus neretai sunku net aptikti - jie apžėlę, jų metrinės sienos dėl vietos varžosi su medžių šaknimis.

© Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

Antrojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai, kuriais Klaipėdos miestą apjuosė Vokietijos Reichas, yra unikalus, Lietuvos ir užsienio turistus būriais traukiantis paveldas. Deja, iki šiol nėra net bendro požiūrio, kaip šias vietas tvarkyti, pritaikyti turistų poreikiams ar panaudoti miesto įvaizdžiui formuoti.

Prieš kelias dienas uostamiesčio klubo "Istorijos sekliai" sukviestos kelios dešimtys žygeivių turėjo progą susipažinti su Kuršių nerijoje esančiais gynybiniais įtvirtinimais. Baterijos, pabūklų platformos, bunkeriai, šaudmenų arsenalas, radiolokacinio įrenginio pamatai, kulkosvaidžių lizdai ir kiti Antrojo pasaulinio karo įrenginiai žygeiviams paliko didžiausią įspūdį. Pasišviesdami žibintuvėliais smalsūs žmonės lindo apžiūrėti įtvirtinimus iš vidaus. Lieka apgailestauti, jog karišką buitį galima tik iš pasakojimų įsivaizduoti, mat apleisti įtvirtinimai apaugę medžiais ir krūmais, jų viduje telkšo vanduo, mėtosi šiukšlės, o įspūdingiausiame Alksnynės gynybiniame komplekse įsikūrė benamiai.

Vizijos neturi

Alksnynės gynybinį kompleksą, kuris turėjo apsaugoti Klaipėdos miestą nuo sovietų aviacijos antskrydžių ir artilerijos apšaudymų 1945 metų pradžioje, sudarė keturios pabūklų platformos, sujungtos koridoriais, kuriuose buvo gyvenamosios patalpos, šaudmenų kazematai, dušinės, tualetai, generatorių patalpos. Baterija turėjo autonominį šildymą, elektrą, oro slėgio reguliavimo sistemą. Vienoje baterijos patalpoje buvo įrengta operacinė. Kompleksas gana neblogai išsilaikęs ir šiuo metu turi gyventojus. Tiesa, žygeiviai su jais nesusidūrė, tačiau pakabintos užuolaidėlės ir kvapas išduoda, jog šią vietą užėmė benamiai.

Tikrasis jos šeimininkas yra Neringos miesto savivaldybė. "Tik šiais metais baigėme šio objekto įteisinimo procedūrą ir dabar tai Savivaldybės turtas", - informavo Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vyr. specialistė Gražina Žemaitienė. Pasak pašnekovės, Alksnynės gynybinių įtvirtinimų kompleksas ilgą laiką buvo bešeimininkis.

"Norėtume, jog šis objektas taptų lankytinu, tačiau konkrečios vizijos, kas ir kaip jame gali būti įrengta, neturime. Žinome, kad panašių objektų yra Karaliaučiaus krašte, tačiau kadangi jie statyti vokiečių - tai rusai kaži ar norės bendradarbiauti juos įveiklinant. Kitais metais gal pavyks numatyti lėšų galimybių studijai parengti. Vienas svarbiausių tikslų yra įrengti privažiavimo kelią prie gynybinių įtvirtinimų, nes dabar jį pasiekti galima tik pėsčiomis, tačiau yra dar vokiečių statytas betoninis kelias, kurį norėtume įteisinti, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę", - dėstė planus G. Žemaitienė

Po metų, kitų...

Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai priklauso šiaurinėje Smiltynės dalyje Kopgalyje esantis įtvirtinimas prieš metus parengė kultūros paveldo apsaugos strategiją. Joje pažymima, jog karinis paveldas formuoja išskirtinį mūsų miesto veidą.

ATRAKCIJA. Žmonės mielai landžioja po apleistus gynybinius įtvirtinimus. Toks užsiėmimas traukia ne tik lietuvius, bet ir daugybę užsieniečių. Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

"Ryškiausiai šį naratyvą iliustruojantys objektai yra piliavietė ir bastionų kompleksas, supęs Klaipėdos senamiestį ir Frydricho miestą. Tai pirmasis fortifikacijų žiedas, žymintis Klaipėdos, kaip miesto-tvirtovės, istoriją. Karinio paveldo naratyvą pristato XIX a. vid. fortai ir svarbiausias jų - dabartinis Jūrų muziejus Smiltynėje, taip pat išlikę XIX a. pr. šancai, Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų gynybinių įtvirtinimų, baterijų liekanos. Miestą juosę fortifikacijos žiedai slepia gausybę užmirštų, apleistų įtvirtinimų, įrenginių bei slėptuvių. Būtent šis istorinis naratyvas domintų ne tik miestiečius, bet ir lankytojus iš Lietuvos ir užsienio, tačiau yra nepakankamai integruojamas į miesto struktūrą, viešąsias erdves ir įvaizdžio formavimą", - konstatuota problema.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška trumpai pakomentavo, jog parengtame detaliajame plane yra numatyta pritaikyti lankymui uostamiesčiui priklausančius gynybinius įtvirtinimus Kopgalyje bei moterų paplūdimyje ir pridūrė, kad darbai planuojami ne anksčiau kaip 2019 metais.

Iniciatyvos atverti visuomenei priėjimą prie Antrojo pasaulio karo paveldo imasi ir Kuršių nerijos nacionalinio parko, kurio teritorijoje yra dalis gynybinių įtvirtinimų, direkcija. Parko vadovė Aušra Feser sakė, jog šiais metais jos vadovaujama institucija pateikė paraišką Kelių direkcijai dėl dviračių tako nuo Naujosios perkėlos iki Alksnynės, kurioje yra gynybiniai įtvirtinimai, įrengimo, tačiau lėšų negavo.

"Kitais metais mūsų laukia kiti dideli europiniai projektai, tačiau ir šios iniciatyvos neapleisime, nes Antrojo pasaulinio karo paveldas šiuo metu yra ypač aktuali tema, susidomėjimas juo yra labai didelis. Klaipėdos kraštas ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke esantys gynybiniai įtvirtinimai turi daug ką papasakoti, tačiau šis potencialas nėra išnaudotas", - sakė A. Feser.

Nuplaus jūra?

Vieninteliai Antrojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai, minimaliai pritaikyti lankymui ir turizmui, yra "Memel Nord" kompleksas, dar vadinamas Girulių juodąja tvirtove, kurioje prieš dešimtmetį įrengta Antrajam pasauliniam karui skirta ekspozicija. Kompleksas yra Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, kuriam ir pavesta šį objektą valdyti.

ISTORIJA. Taip atrodė galingiausias vokiečių priešlėktuvinis pabūklas "Flak 40". Toks stovėjo ir Alksnynės baterijoje. "Bundesarchiv" nuotr.

"Muziejumi jo negalime vadinti, nes jame nėra muziejui privalomos infrastruktūros, tačiau ekspozicija yra tikrai įdomi, nuolat atnaujinama. Per metus ją aplanko daugiau kaip 5 tūkstančiai lankytojų", - sakė Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius ir pažymėjo, jog objektą prižiūri, ekspozicija rūpinasi, atraktyvias ekskursijas lankytojams veda savanoriai.

"Mes neturime nei perspektyvos, nei strategijos, kokia bus šio objekto ateitis. Parkas priklauso Aplinkos ministerijai, kuri nefinansuoja paveldo objektų tvarkymo. Kad galėtume pretenduoti į paveldosaugai skirtas lėšas, turime dar pabaigti objekto įteisinimo procesą. Kol kas problema yra ta, jog nėra suformuotas šio objekto sklypas. O lėšų reikia net minimaliam objekto remontui, kad vanduo nebėgtų pro lubas, kad būtų atvertos angos, kurios sovietmečiu buvo užmūrytos, iškirsti krūmai ir medžiai, apžėlę objektą. Kas bus toliau - nežinia. Norėtume įrengti čia muziejų su atitinkama infrastruktūra, tačiau įsivaizduojame, kad turėtų būti bendra strategija, pritaikant lankymui visus gynybinius Klaipėdos įtvirtinimus. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, kažin ar verta investuoti į šį objektą. Jeigu bus pastatytas giliavandenis uostas, o krantotvarkos problema nesprendžiama - Juodoji tvirtovė kaip ir Melnragės gynybiniai įtvirtinimai atsidurs jūroje", - pesimistinį scenarijų įvardijo D. Nicius.

"Neišnaudotos galimybės"

Laisvūnas KAVALIAUSKAS, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius

Turime unikalų penkių Antrojo pasaulinio karo baterijų žiedą, supantį Klaipėdą, tačiau tik viena iš jų - "Memel Nord" - minimaliai naudojama. Lenkijoje tokie objektai yra tapę labai patraukliais turizmui. Juose rengiamos karinės stovyklos, įrengtas tiras, kuriame galima šaudyti Antrojo pasaulinio karo ginklais, veikia karinės virtuvės restoranai ir panašiai. Pas mus procesas juda labai lėtai, ir unikalus paveldas, kuris gana neblogai išsilaikęs, nyksta. Melnragėje gynybinių įtvirtinimų likučiai grimzta į jūrą, Tauralaukyje buvusios gynybinės baterijos platformas, priklausančias savininkui, pavyko išsaugoti nuo sunaikinimo. Norėta ant jų daugiabutį pastatyti. Dabar kyla grėsmė Statybininkų prospekte esančiai baterijai. Ar išliks šis objektas, priklausys tik nuo baldų įmonės "Dilikas", ten vykdančios darbus, savininkų sąmoningumo. Liolių kaime esanti gynybinė baterija taip pat atsidūrė privačioje valdoje. Ten įsikūręs ūkininkas įtvirtinimuose įrengė vištidę.

Istorija

Vokietija, 1939 metais aneksavusi Klaipėdą (Mėmelį) ir Klaipėdos kraštą, jau po savaitės, nieko nelaukdama, ėmė statyti pakrančių apsaugos baterijas. Vokietijai susigrąžinus Klaipėdos kraštą, pats miestas gavo naują statusą. Jau 1939 m. kovo 24 dieną miestas gavo tvirtovės statusą, pradėta stiprinti Klaipėdos uosto ir jos pakrančių gynyba.

Aplink Klaipėdą buvo statomos priešlėktuvinės baterijos, kurias sudarė gelžbetoniniai įtvirtinimai - bunkeriai įgulai, amunicijai ir pabūklams. Šių priešlėktuvinių baterijų buvo pastatytos šešios. Šios baterijos apjuosė miestą ir turėjo dengti miesto oro erdvę. Miestas turėjo būti apsaugotas tiek iš jūros pusės, tiek ir iš sausumos.

Klaipėdos uostą nuo priešo laivų turėjo apsaugoti 15 cm kalibro pabūklai, nuimti nuo senų, nebenaudojamų laivų, pastatytų dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Šiems pabūklams buvo pastatyti du artileriniai blokai, Girulių baterijoje (Memel Nord) ir Kopgalio baterijoje (Memel Sud). Pats artilerinis blokas buvo sudarytas iš pabūklų aikštelių, šalia esančių patalpų artilerijai ir vidurinės dalies, skirtos įgulai.

Gyvenamoji dalis buvo su tualetais, dušais, gyvenamosiomis patalpomis įgulai ir karininkams. Buvo įrengta katilinė, šildžiusi visą bunkerį. Taip pat buvo ir patalpa oro filtravimui, bei kondicionavimui. Be šių dviejų artilerinių blokų, ant kurių buvo sumontuota po du pabūklus, buvo ir kiti statiniai. Tarp artilerinių blokų stovėjo ugnies kontrolės postas. Tai atskiras įtvirtinimas, skirtas taikinių paieškai jūroje ir tikslių jų koordinačių nustatymui. Ugnies kontrolės postas labiau žinomas kaip Juodoji tvirtovė.

Į Kiaulės Nugaros bateriją (Flak Turm) Smiltynėje buvo atgabenti patys galingiausi tuo metu priešlėktuviniai pabūklai - 12,8 cm kalibro "Flak 40″. Tai labai galingi pabūklai, skirti oro erdvės gynybai, galėję dengti net 20 km spinduliu. Jie galėjo būti naudojami tiek žemės, tiek jūros taikiniams naikinti. Ši, kaip ir kitos miesto priešlėktuvinės baterijos, pasižymėjo ginant miestą 1944 metų spalio mėnesį. Jos smarkiai prisidėjo prie to, kad miestas atsilaikė ilgiausiai iš visų Vokietijos miestų - 115 dienų.

www.apleistazona.lt inf.

Žymos: bunkeris, benamiai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

To hmm

2017-11-13   10:17

IP: 188.69.212.49

Priešlektuvine baterija smiltyneje:) Flak turm o ne Memel nord. Takai su žneklais ne didina susidomejimo(tai daro turizmo informavimo centras) O leidžia lengviau ir aiškiau prieiti ir privažioti.
Ka dar paaiškinti?

To to hmm

2017-11-13   00:43

IP: 86.100.23.16

Prie Memel Nord yra ir pėsčiųjų takai ir gyvenamas kvartalas naujas ir dviračių takai. Nelabai išvis supratau, o prie ko čia takai? Kaip takai didina susidomėjimą objektu ar turistinius srautus? Ogi niekaip.

To hmm

2017-11-12   18:31

IP: 78.57.220.137

Tik del to kad nera sistemingu pešiuju ir dviračiu taku ne butinai asfaltotu, sujungtu pvz su orientavimosi trasom ir su bunkeriais da su bet kokiais demesio vertais objektais.
Kad ir ši baterija daug žmoniu tiesiog nežino kur eiti:)

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

Lapkričio 19-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Praėjusią savaitę sulaukusi pranešimo, esą Klaipėdos savivaldybės administracijos darbuotojas Almantas Mureika galimai...

Tiriamas valdininkas atsitvėrė tylos siena nuotrauka, foto

Į redakciją kreipėsi vyras, kurį nustebino prie Antrosios Melnragės paplūdimio palei automobilių...

Antrojoje Melnragėje namų statyba - legali nuotrauka, foto

Pirmadienį miestą apsėmusio potvynio padarytą žalą iš dalies atlyginti yra pasirengusi ir...

Potvynis: ruošiasi atlyginti nuostolius ir tirti nuotrauka, foto

Lapkričio 19-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

Laurynas Grigelis - turnyro Italijoje finale! nuotrauka, foto

Sportas, Italijoje vykstančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger“ serijos turnyro „Internationali Citta...

Paulina Pekūnaitė: "Noriu plaukti olimpiadoje" nuotrauka, foto

Metų klaipėdiečiai, Penkiolikmetė plaukikė Paulina Pekūnaitė Lietuvos ir tarptautiniuose čempionatuose skina pergales ir gerina...

„Neptūnas“ nugalėjo „Lietuvos rytą“ nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdoje puikus šeštadienio vakaras: „Neptūnas „Švyturio“ arenoje, stebint maždaug 5500 krepšinio sirgalių,...

Klaipėda, Paskelbta prieš 6 val.

Sportas, Paskelbta prieš 9 val.

Metų klaipėdiečiai, Paskelbta prieš 10 val.

Sportas, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...