2018 m. lapkričio 20 d. 15:47 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Kalvystės šlovė liko tik prisiminimuose

(4)

2017-01-15, 10:24

Darius ČIUŽAUSKAS, Respublika.lt

Kalvystės šlovė liko tik prisiminimuose nuotrauka, foto

Kalvystės muziejaus įkūrėjo ir puoselėtojo Dionyzo Varkalio dėka pavyko išsaugoti kadaise Klaipėdoje tiesiog klestėjusios meninės kalvystės įrodymus.

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Po Nepriklausomybės atkūrimo tarsi antrąjį kvėpavimą įgavusi meninė kalvystė neišsikvėpė, tačiau būtu populiarumu pasigirti tikrai nebegali. Šiuo metu kalviai dažniausiai prisimenami tik statant ar įrengiant individualius namus.

Vienintelis šalyje Kalvystės muziejus įkurtas Klaipėdoje. Mieste, kuriame, pasak jo įkūrėjo ir puoselėtojo Dionyzo Varkalio, kažkada veikė net keturios meninės kalvės. Paradoksalu, tačiau šį palikimą negailėdamas jėgų išsaugoti bando žmogus, kuris pavadintas kalviu net įsižeidžia. Nors su metalu draugauja nuo pat vaikystės. Juk ne veltui seni jūrų vilkai iki šiol pasakoja, kad laivų mechaniko D. Varkalio restauruotų laivų mechanizmai veikė tiksliai it šveicariški laikrodžiai.

„Meninė kalvystė yra įtraukta į pasaulio UNESCO paveldo sąrašą, kaip išlikusi viena iš seniausių profesijų. Ar jai gresia išnykimas, sunku pasakyti. Šiais laikais viskas labai greitai keičiasi, ateina vis naujesnės technologijos, tad visko gali būti. Kol kas lietuviai kalviai tikrai išlaiko savo aukštą lygį. Matyt, todėl ir jų paslaugos labai brangiai kainuoja bei „įkandamos“ ne visiems. Šiuo metu pagrindinis kalvių uždarbis yra statybose. Jų prireikia gražinant namų vidų ir išorę. Tačiau šiuolaikiniams kalviams smulkmenos darosi vis mažiau įdomios. Tuo labiau, kad ir norinčio mokytis šios profesijos jaunimo nedaugėja. O juk kadaise mes net važiuodavome metalo apdirbimo technologijos paslapčių mokytis iš Sankt Peterburge dirbusių senųjų meistrų. Mums dar pavyko jų rasti“, - neslėpė nostalgijos D. Varkalis.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atsigavusios kalvystės populiarumas netrukus vėl priblėso. Jį prisimenant galima pasidžiaugti tuo, kad lietuviams nelabai patiko iš užsienio pradėti vežti serijinės gamybos metalo dirbiniai. Nors ir tekdavo mokėti gerokai brangiau, žmonės, jei galėdavo sau leisti, mieliau rinkdavosi individualius meistrų darbus. Ši tendencija išliko iki šiol.

D. Varkalis Kalvystės muziejų pradėjo kurti dar 1975 metais ir po septyniolikos metų jį visiškai įrengtą padovanojo uostamiesčiui. Jei ne šis klaipėdietis, apie kadaise klestėjusią meninę kalvystę būtų žinoma gerokai mažiau. Ką jau kalbėti apie išsaugotus jos pavyzdžius.

„Pirmieji eksponatai į muziejų atkeliavo iš pradėtų naikinti centrinių Klaipėdos kapinių, kurių vietoje dabar yra Skulptūrų parkas. Išvydęs tokį barbarizmą, aš negalėjau užmerkti akių. Kuo skubiausiai sėdau į lėktuvą ir iš pajūrio nuskridau į Vilnių. Kultūros ministerijoje tiesiai paklausiau, ar galima taip barbariškai elgtis. Juk tose kapinėse ne tik palaidoti žymiausi klaipėdiečiai, tokie kaip Julius Liudvikas Vyneris, Hermanas Gerlachas, Johanas Zembrickis. Jas puošė puikiausi ir gražiausi meninės kalvystės pavyzdžiai. Žmones perlaidojo kitose kapinėse, o paminklai atiteko muziejui“, - pasakojo D.Varkalis.

Klaipėdiečio teigimu, meninė kalvystė Klaipėdoje suklestėjo po 1854 metų spalį ją nusiaubusio didžiausio miesto istorijoje gaisro, kuris sunaikino apie du trečdalius uostamiesčio.

„Kaimuose paprasti kalviai taisė padargus, vežimus, kaustė arklius. O Klaipėdoje vienu metu veikė net keturios meninės kalvės. Kad būtume matę, koks jose gimė grožis. Kryžiai, tvorelės, vėjarodės, namų kraigai ir apdaila, jau nekalbant apie puikiausius židinius. Viskas kalta iš metalo. Iki šių laikų išliko tik labai mažai šių darbų pavyzdžių, bet įspūdžiui susidaryti užtenka. Kad ir kaip būtų gaila, viskas po Antrojo pasaulinio karo buvo sunaikinta“,  - apgailestavo kalvystės puoselėtojas.

Pasak D.Varkalio, Klaipėdos kraštas buvo vienintelis toks regionas visoje Lietuvoje, kuriame galėjai vienoje vietoje išvysti dvi skirtingas vienos tautos kultūras, atsiskleidžiančias per meninės kalvystės prizmę.

„Tai prūsų Mažoji Lietuva ir Didžiosios Lietuvos Žemaitija. Pastarojoje kalviai kalė tai, ką patys sugalvodavo. O jų pasąmonėje, nepaisant krikščionybės, glūdėjo pagonybė. Todėl vyravo jos simboliai. Tuo metu Mažojoje Lietuvoje to nebuvo - vyravo augalai ir įvairiausi ornamentai. Joje kaltos dekoratyvinės detalės, nes daug kas gaminta serijiniu būdu“, - tikino D.Varkalis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

piskis tu nachui,ciulpk senam krgizui bybi is KGB

2017-01-16   01:05

IP: 79.97.52.241

Zenonai.Tu ir dabar atidirbineji kremliui.Esi maskvos petuchas.

Evute

2017-01-15   22:22

IP: 107.170.81.82

Kodėl kažkada?Kalvio darbai vertinami ir dabartiniais laikais.

Zenonas Priekuliškis

2017-01-15   19:49

IP: 78.61.173.70

Kodėl nerašote, kad stažavosi Vokietijoje ne tik Leningrade (Sankt Peterburge)? Tokį disidentą ten KGB nebūtų praleidusi. Kodėl nerašote kaip džiaugėsi kalvis griaunamomis kapinėmis ir vilko į savo kalvę įvairias tvoras ir kryžius. Tiesiog trynė rankomis. Kodėl nerašote kokie jo santykiai buvo su KGB. Dar šitą tautos patriotą liaubsinsit, atskleisiu tikrąją tiesą. Pradėsim nuo KGB ir jo tarpininko "Henriko".

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Klaipėda tuštėja. Iš uostamiesčio bėga jaunimas, ieškantis ateities perspektyvų užsienyje arba kituose...

Miestas klesti, bet jaunimas bėga nuotrauka, foto

Apie kliūtis, kurios iškilo rengiant Klaipėdos piliakalnių tvarkybos projektus, jau būtų galima...

Į Purmalių piliakalnį - tik pėsčiomis? nuotrauka, foto

Naktį į pirmadienį, lapkričio 19-ąją, išjungėme senąją Klaipėdos viešojo transporto e.bilieto sistemą...

Virsmas į naująją  e.bilieto sistemą įvyko nuotrauka, foto

Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino Jūrų kadetų ugdymo sampratą. Tai dokumentas, apibrėžiantis...

Jūrų kadetų mokykla: įveiktas dar vienas laiptelis nuotrauka, foto

Miestas klesti, bet jaunimas bėga nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėda tuštėja. Iš uostamiesčio bėga jaunimas, ieškantis ateities perspektyvų užsienyje arba kituose...

Prostatos ligos: tikrintis reikia ne tik baiminantis vėžio nuotrauka, foto

Sveikata, Lapkritį visame pasaulyje vyrai raginami pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Tačiau, pasak medikų,...

Klaipėdoje nemokamai pristatys lietuviškus filmus nuotrauka, foto

Filmai, Gruodžio 3–5 d. Lietuvos kino centras trečiąjį kartą šiais metais kviečia nemokamai...

Į Purmalių piliakalnį - tik pėsčiomis? nuotrauka, foto

Klaipėda, Apie kliūtis, kurios iškilo rengiant Klaipėdos piliakalnių tvarkybos projektus, jau būtų galima...

Klaipėda, Paskelbta prieš 46 min.

Filmai, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...