Kada pamilsime trispalvę?

Kada pamilsime trispalvę?

Vasario 16-ąją uostamiesčio kontrolieriai savo pareigų nepamiršo: stebėta, kaip laikomasi įstatymo reikalavimo valstybės šventės metu iškelti vėliavą. Kai mieste situacija įvardijama kaip gerėjanti, Klaipėdos rajono gyventojai pareigą vykdyti "pamiršta" itin dažnai.

Kultūrologai savo ruožtu pastebi, kad jėgos sprendimas, kai vadovaujantis įstatymais įpareigojama ar baudžiama čia vargu padeda, nes tokie dalykai atgraso.

Situacija gerėja

Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Viliaus Valio, miestiečiai tampa vis sąmoningesni, todėl šiemet vietoj reido buvo apsiribota tik stebėjimu.

"Centrinėse miesto gatvėse nebuvo jokių problemų, tvarkingai vėliavas išsikabino ir daugiabučių administratoriai", - šnekėjo V. Valys, pridūręs, jog buvo aptikti keli pastatai, ant kurių nebuvo iškelta vėliava, tačiau dėl šių atvejų bus apsiribota tik įspėjimu.

Specialistai pastebi, jog dažniausiai valstybinė vėliava neiškyla ant privačių namų. Esą dažniausiai taip nutinka namų gyventojams išvykus.

Už neiškeltą vėliavą fiziniai asmenys gali susilaukti baudos nuo 2 iki 8 eurų. Kiek didesnės baudos juridiniams asmenims - jos siekia nuo 8 iki 17 eurų. Vis dėlto jei pažeidimas fiksuojamas pirmą kartą, vėliavos neiškėlęs asmuo gali atsipirkti 2 eurų bauda.

Vandalizmo nefiksavo

V. Valys pastebi, jog dažniausiai pasiteisinimai dėl neiškeltos vėliavos skirtingi įstaigų vadovai teisinasi, jog ūkvedžiai ar kiemsargiai "pramiegojo", o privačių namų savininkai išvykę pamiršta įpareigoti kaimynus ar artimuosius valstybės šventės metu iškelti simbolį.

"Kad kategoriškai atsisakytų kelti vėliavą, nėra buvę", - sakė vedėjas, pridūręs, jog yra buvę atvejų, jog kelių butų name kaimynai nesutarė, kuris jų turi kelti vėliavą, tad teko nubausti visus tris namo savininkus.

Specialistas pripažįsta, jog yra tekę fiksuoti "atvirkščiai" pakabintas vėliavas, žmonės skundžia apdraskytas vėliavas. Dažniausiai paaiškėja, jog tai - vėjo ar vandalų darbai, tad piktybinių valstybinės vėliavos niekinimo atvejų skyriaus specialistai nėra fiksavę.

Tokie tikrinimai vyksta jau keletą metų, tad V. Valys pastebi, jog prieš kelis metus situacija buvo daug prastesnė - pirmo patikrinimo metu net ant pusės pastatų vėliavą buvo "pamiršta" iškelti.

"Patriotizmo per prievartą neįskiepysime, žmonės turi sąmoningėti patys", - konstatavo V. Valys, pridūręs, kad pasitaiko ir kuriozinų atvejų. Štai sausio 13 d. teko užfiksuoti vėliavą, ant kurios buvo užrištas juodas kaspinas.

Rajone netikrino

Kiek prastesnė situacija Klaipėdos rajone - ten vėliavą iškelia retas kuris.

"Vakarų ekspreso" skaitytojas Marius iš Klaipėdos rajono pastebėjo, jog vadinamosiose priemiesčio gyvenvietėse vėliavos iškilo tik gal ant dešimtadalio namų.

"Keista, kad žmonės sugeba pasistatyti naujus prabangius namus, bet neišgali ar tiesiog nenori įsirengti stovo valstybinei vėliavai ir ją iškelti tik kelis kartus per metus", - sakė skaitytojas, tikinantis, kad Klaipėdos rajone situacija nesikeičia metų metus.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracjos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji inspektorė Vida Matulaitytė pripažino, jog pirmadienį patikrinimas nebuvo organizuojamas.

"Tai - nedarbo dienos, tad pasirenkame vieną dieną per metus, kada tikriname", - aiškino inspektorė, pridūrusi, jog skundų dėl neiškeltų ar dėl netvarkingų vėliavų specialistai pastarosiomis dienomis nesulaukė.

Pernai tokia kontrolė rajone buvo vykdyta tik kovo 11-ąją. Tada administracinė atsakomybė buvo taikyta 27 asmenims.

"Kontrolę vykdėme Gargžduose, pasirinkome pagrindines gatves, nes rajono teritorija didelė", - aiškino V. Matulaitytė.

Anot jos, pažedėjai dažniausiai teisinasi, kad nėra galimybės įsigyti vėliavos. Tuo ypač skundžiasi pensininkai bei neturintys pajamų asmenys.

Kad vėliava būtų nepagarbiai iškelta, rajone nefiksuota.

V. Matulaitytė pridūrė, jog šiemet dar nėra suplanuota, kada bus vykdoma kontrolė, bet planuojama nepamiršti ir gyvenviečių, kur situacija gali būti daug prastesnė, nei mieste.

NEPAGARBA. Pirmoje nuotraukoje užfiksuota vėliava Pievų tako gatvėje - pritvirtinta prie pastolių ir "aukštyn kojomis".

Antroje - Herkaus Manto gatvėje vėliava ant žemės atsidūrė iš sienos ištrūkus laikikliui. Skaitytojo nuotr.

"Emigrantai didžiuojasi labiau"

Linas POŠKA, kultūrologas


Didelė dalis žmonių nelaiko valstybės sava. Turiu omeny savumą visomis prasmėmis: brangintina, mylėtina, gintina, verta pasididžiavimo. Vėliava neiškeliama ne tik ant privačių namų, jiiškeliama net ne prie visų valstybinių įstaigų, nors taip turėtų būti.

Čia nematau jėgos sprendimo, kad reikėtų įstatymiškai įpareigoti ar bausti, nes tokie dalykai atgraso. Tada bus suvokiama, kad valstybė nori dar ir moraliai išprievartauti bei per jėgą liepti mylėti ir gerbti šalį.

Pastebėjau, kad vėliavos kėlimas ar nekėlimas švenčių proga priklauso ir nuo kartos: jaunesni, ypač karta iki 35 metų, vėliavą brangina labiau.

Paradoksas: emigrantai didžiuojasi vėliava labiau, nes jiems tai - ryšys su tėvyne.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder