K. Donelaičio aikštei - nauja vizija

K. Donelaičio aikštei - nauja vizija

Naujus Kristijono Donelaičio aikštės sutvarkymo priešprojektinius pasiūlymus parengęs architektas Algirdas Žebrauskas penktadienį juos pristatys architektams profesionalams, o "Vakarų ekspresas" publikuoja aikštės viziją ir išskirtinį pokalbį su architektu A. Žebrausku.

Visuomeninio fondo "Žaliuok, mano mieste", kuris inicijuoja ir finansuoja K. Donelaičio aikštės rekonstrukcijos projekto parengimą, pirmininkas Arūnas Sakalauskas pažymėjo, jog A. Žebrausko projektas - itin aukštos kokybės, modernus, europietiškas.

Pats architektas A. Žebrauskas, pristatydamas savo projektą, pažymėjo, jog jam labai svarbu buvo atkurti natūralią istorinę K. Donelaičio aikštės raidą ir jos funkcijas, kurios sovietmečiu buvo pažeistos. Pašnekovas teigė, norintis įsiklausyti ir išgirsti klaipėdiečių pageidavimus ir siūlymus, ką jie norėtų matyti ir veikti šioje aikštėje.

Aikštės projektą architektas pradėjo nuo ikonografinės medžiagos, senųjų žemėlapių analizės. Pasak pašnekovo, pirmą kartą ši aikštė pažymėta 1821 m. žemėlapyje. "Tuo metu buvo pradėta apsodinti medžiais Liepų gatvė, o dabartinės aikštės vietoje buvo kapinės ir pavieniai medžiai. Taip pat buvo karinis gynybinis įtvirtinimas šansas toje vietoje, kur vėliau iškilo Vilniaus dailės akademijos filialo pastatas. 1839 m. plane pažymėta, jog aikštės perimetras iš trijų pusių apsodintas medžiais. Greičiausiai ši vieta nebuvo užstatyta dėl to, kad čia buvusios kapinės", - kėlė prielaidą A. Žebrauskas.

ARCHITEKTAS Algirdas Žebrauskas yra Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, daugelio tarptautiniu mastu įvertintų Telšių senamiesčio viešųjų erdvių projektų autorius. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Pašnekovas rodo ir 1903 m. plano kopiją, kurioje matyti, jog aikštė padalinta į du segmentus: rytinį ir vakarinį. "Medžiai šiame plane nepažymėti, bet parašyta, jog aikštėje yra sporto aikštynas, gėlynai ir paminklas kaizeriui Vilhelmui I. Aplink aikštę išdygsta pastatai. 1973 m. aikštės struktūra ir kompozicija buvo iš esmės deformuota ir sukurtos prielaidos atsirasti toms problemoms, kurias turime dabar", - konstatavo A. Žebrauskas.

Želdynai - pagrindinė problema

Pagrindinė dabartinės K. Donelaičio aikštės problema, anot projekto autoriaus, yra želdynai. "Medžių aikštėje labai daug. Jie brandūs, turi gausią lapiją, kuriai reikia saulės. Kad ir kiek iš apačios juos genėsime - tankus želdynas tarsi skėtis susirinks saulę viršuje, diktuodamas apšvietimo problemą. Skveras - tamsus ir nejaukus. Kita problema - paminklo mastelis ir jo santykis su medžių kamienais. Stori medžių kamienai paminklą užgožia, jis tarsi nematomas. Skveras su tankiu želdynu nekomunikuoja ir su šalia esančių pastatų architektūra. Iš skvero nematomi gražūs XIX a. pastatų fasadai. Tai - paradoksas, nes aikštę mes suvokiame kaip atvirą erdvę, iš kurios matoma aplinka. Aikštėje augantys medžiai - neprižiūrėti ir todėl dauguma jų serga. 2014 m. aikštėje augo 91 medis. Specialistų vertinimu, 14 medžių buvo blogos ir labai blogos būklės. Dabar aikštėje 80 medžių. Klausimas, ar turime saugoti medžius vien todėl, kad tai želdiniai, ar saugoti tai, ką turime saugoti, ir tęsti istorinę šios aikštės idėją?" - klausė A. Žebrauskas.

SEGMENTAI. Architektas Algirdas Žebrauskas siūlo atkurti istorinį K. Donelaičio aikštės padalinimą į vakarų ir rytų segmentus. 

Didintų funkcionalumą

Architektas siūlo K. Donelaičio aikštę atgaivinti, didinant jos funkcionalumą. "Svarbu, kad šioje aikštėje vyktų renginiai, kad ji taptų traukos objektu. 1918 m. ši aikštė buvo Liepų gatvėje suformuotos promenados apsisukimo vieta. Priešais aikštę Liepų g. veikė kavinė. Manau, kad vakarinėje aikštės dalyje ir dabar galima atgaivinti šias funkcijas. Kadangi aikštėje negalimas užstatymas, siūlyčiau lengvų konstrukcijų objektus - 3 konteinerius. Juose įrengti kavinę, tualetą, o iš kitos pusės stoginę su nedidele scena, kurioje galėtų vykti šalia studijuojančių menininkų pasirodymai. Renginiai, kavinė sulaikytų žmones aikštėje. Labai svarbu, kad aikštė pirmiausia būtų patraukli šalia studijuojantiems, gyvenantiems žmonėms", - samprotavo architektas.

Pietvakarinį aikštės kampą šalia Liepų gatvės A. Žebrauskas siūlo nuleisti iki gatvės lygio (dabar visa aikštė yra pakelta ir atitverta nuo šaligatvio) ir numatyti jame vietą nedideliam meniniam akcentui. Architektas siūlo, kad čia atsirastų geriamojo vandens fontanėlis. Pakilimas į aikštę nuo Liepų gatvės būtų dviem įstrižais pandusais (kad aikštė būtų lengvai prieinama ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią) bei laiptuota terasa, kuri gali būti naudojama ir kaip vieta atsisėsti.

Paminklo akcentai

Išryškinti K. Donelaičio paminklą A. Žebrauskas siūlo pastatydamas už jo rūdinės skardos plokštę, padalintą į keturias dalis, ir ant kiekvienos išraižydamas poemos "Metai" ištraukas. Kūrinys, anot pašnekovo, ypač efektingai atrodytų apšviestas iš vidaus. Centrinėje aikštės dalyje architektas siūlo esamus medžius pakeisti žydinčiais medžiais - sakuromis, slyvomis. Šie augalai pašviesintų aikštę, suteiktų jai išskirtinio žavesio ir spalvų pavasarį ir rudenį. Iš viso aikštėje architektas siūlo palikti 62 medžius vietoje dabar esančių 80. Taip pat aikštėje siūloma įrengti gėlynų su natūraliais pajūrio augalais.

Išskirtinis A. Žebrausko aikštės projekto akcentas - perforuota rūdinės skardos plokštės danga, įrengta centrinėje aikštės dalyje. Vakarinėje pusėje ši danga susijungia su amfiteatru. "Ši dar niekur Lietuvoje iki šiol nenaudota skardos plokštė puikiai derėtų su paminklu. Amfiteatras taptų erdve renginiams", - argumentavo architektas.

Šiaurinę ir rytinę aikštės dalį A. Žebrauskas siūlo šiek tiek pakelti, atkartojant čia buvusio gynybinio įtvirtinimo siluetą ir taip pat apželdinti.

INFORMACIJA

K. Donelaičio aikštės rekonstrukcijos projektą inicijuoja visuomeninis fondas "Žaliuok, mano mieste".
2017 m. įvyko fondo organizuotas aikštės sutvarkymo architektūrinis konkursas. Buvo išrinkti ir premijuoti trys geriausi projektai. Trečia vieta skirta Laimono Bogušo, Petro Džervaus, Danguolės Ručinskaitės projektui "Aikštės pavasaris", antra vieta - Loretos Sadauskienės projektui "Debesų sodas", pirmosios vietos nugalėtoju paskelbtas Sauliaus Druskio projektas "4 metų laikai".
Su konkurso laimėtoju S. Druskiu sudaryta sutartis dėl idėjos įgyvendinimo, tačiau procesas įstrigo svarstymų su visuomene stadijoje. Ažiotažas kilo dėl želdinių, nes projekto autorius siūlė visus skvere augančius medžius pašalinti ir vietoje jų sodinti naujus medžius. Visuomenės atstovai reikalavo brandžius medžius saugoti. Galiausiai sutartis su šiuo architektu buvo nutraukta.

FUNKCIJOS. Vakarinėje aikštės dalyje lengvų konstrukcijų konteineriuose siūloma įrengti kavinę, tualetą, lauko erdvę su stogu renginiams.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder