Įtarimų kelianti paveldėtoja į darbą nesugrįš

Įtarimų kelianti paveldėtoja į darbą nesugrįš

Buvusi Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotoja Jūratė Razmienė, paveldėjusi jos prižiūrėtos neįgalios pensininkės turtą, buvo atleista iš pareigų dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Atgauti darbo šiai klaipėdietei nepavyko ir teisme.

Darbo netekusi klaipėdietė kreipėsi į teismą prašydama nutrauktą darbo sutartį pripažinti neteisėta, priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir tris tūkstančius eurų neturtinės žalos.

Klaipėdos apylinkės teismas J.Razmienės ieškinio netenkino. Socialinės paramos centrui moteris turi sumokėti 1200 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Nepatenkinta tokiu sprendimu J.Razmienė parašė skundą aukštesniajai instancijai.

Pagal Socialinės paramos centro vidaus tvarkos taisykles darbuotojų ir jų prižiūrimų klientų negali sieti jokie turtiniai santykiai.

J.Razmienės prižiūrima 85 metų moteris surašė testamentą, kad visas jos turtas po mirties atiteks prižiūrėtojai. Todėl iškilus į viešumą tokiems faktams J.Razmienė buvo atleista iš darbo.

„Aš močiutę išgelbėjau nuo mirties, atradau ją merdinčią, vežiau į ligonines, daviau jai naują gyvenimą, maniau, kad būsiu socialinio darbuotojo pavyzdys“, – prieš pirmąjį teismo posėdį sakė buvusi socialinio darbuotojo padėjėja.

Visiškai kitos nuomonės buvo Socialinės paramos centro vadovė Diana Stankaitienė: „Teikdama socialines paslaugas garbaus amžiaus moteriai mūsų buvusi darbuotoja žinojo viską apie ją, jos sveikatą, artimuosius. Močiutė turi du sūnus, tačiau jie su motina kažkodėl nebendrauja.

Dėmesio sulaukę vieniši žmonės ima pernelyg pasitikėti svetimais. Mūsų buvusi darbuotoja tuo ir pasinaudojo.

Gavusi notaro įgaliojimą ji galėjo tvarkyti jos banko sąskaitas, paimti pinigus iš banko, o po mirties paveldėti butą.“

Jos teigimu, J.Razmienė pažeidė savivaldybės biudžetinės įstaigos vidaus tvarkos taisykles, draudžiančias turtinius sandėrius, padarė žalos įstaigos reputacijai.

Gindama viešąjį ineteresą Socialinės paramos centro vadovė kreipėsi į prokuratūrą. Ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo prokuratūra nutraukė nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

D.Stankaitienės manymu, socialinė darbuotoja turėjo pranešti jiems apie sudėtingą vienišos moters situaciją, tuomet būtų buvę svarstoma, kaip elgtis, ką įgalioti rūpintis senole, tačiau viskas buvo nuslėpta.

„Darbuotojams buvo nuolat aiškinama, kad jie neturi teisės į jokį mūsų prižiūrimų asmenų – senelių ar neįgaliųjų – turtą.

Nesvarbu, kad jie nusprendžia jį perleisti geranoriškai“, – teigė D.Stankaitienė.

„Tai mano ir tos močiutės reikalas, ką nusprendėme, tą ir padarėme“, – aiškino J.Razmienė.

Socialinės paramos centro vadovės teigimu, iš dviejų močiutės banko sąskaitų buvo paimti keli tūkstančiai eurų. Globėja taip pat paimdavo senolės pensiją, gaudavo pinigus už jos buto nuomą.

Dalis pinigų atiteko globotinės reikmėms, tačiau kiek – nežinoma.

„Socialinės paramos centre socialinio darbuotojo padėjėja dirbau devynerius metus. Šis darbas man labai patiko, todėl ir noriu grįžti atgal. Sutartį su vieniša močiute sudarėme jos prašymu, sutarėme, kad ja rūpinsiuosi iki mirties.

Tai ir darau iki šiol. Pasistengiau, kad ji patektų į senelių namus, kad gautų visiškos negalios dokumentus“, – kalbėjo J.Razmienė, senelių namuose pernai pasirodžiusi tik tris kartus.

Gindama viešąjį interesą prokuratūra atliko tyrimą dėl senutės veiksnumo nustatymo. Neseniai teismas paskelbė sprendimą: moteris pripažinta neveiksnia.

Buvusi Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotoja Jūratė Razmienė, paveldėjusi jos prižiūrėtos neįgalios pensininkės turtą, buvo atleista iš pareigų dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Atgauti darbo šiai klaipėdietei nepavyko ir teisme. Darbo netekusi klaipėdietė kreipėsi į teismą prašydama nutrauktą darbo sutartį pripažinti neteisėta, priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir tris tūkstančius eurų neturtinės žalos. Klaipėdos apylinkės teismas J.Razmienės ieškinio netenkino. Socialinės paramos centrui moteris turi sumokėti 1200 eurų bylinėjimosi išlaidų. Nepatenkinta tokiu sprendimu J.Razmienė parašė skundą aukštesniajai instancijai. Pagal Socialinės paramos centro vidaus tvarkos taisykles darbuotojų ir jų prižiūrimų klientų negali sieti jokie turtiniai santykiai. J.Razmienės prižiūrima 85 metų moteris surašė testamentą, kad visas jos turtas po mirties atiteks prižiūrėtojai. Todėl iškilus į viešumą tokiems faktams J.Razmienė buvo atleista iš darbo. „Aš močiutę išgelbėjau nuo mirties, atradau ją merdinčią, vežiau į ligonines, daviau jai naują gyvenimą, maniau, kad būsiu socialinio darbuotojo pavyzdys“, – prieš pirmąjį teismo posėdį sakė buvusi socialinio darbuotojo padėjėja. Visiškai kitos nuomonės buvo Socialinės paramos centro vadovė Diana Stankaitienė: „Teikdama socialines paslaugas garbaus amžiaus moteriai mūsų buvusi darbuotoja žinojo viską apie ją, jos sveikatą, artimuosius. Močiutė turi du sūnus, tačiau jie su motina kažkodėl nebendrauja. Dėmesio sulaukę vieniši žmonės ima pernelyg pasitikėti svetimais. Mūsų buvusi darbuotoja tuo ir pasinaudojo. Gavusi notaro įgaliojimą ji galėjo tvarkyti jos banko sąskaitas, paimti pinigus iš banko, o po mirties paveldėti butą.“ Jos teigimu, J.Razmienė pažeidė savivaldybės biudžetinės įstaigos vidaus tvarkos taisykles, draudžiančias turtinius sandėrius, padarė žalos įstaigos reputacijai. Gindama viešąjį ineteresą Socialinės paramos centro vadovė kreipėsi į prokuratūrą. Ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo prokuratūra nutraukė nenustačius nusikalstamos veikos požymių. D.Stankaitienės manymu, socialinė darbuotoja turėjo pranešti jiems apie sudėtingą vienišos moters situaciją, tuomet būtų buvę svarstoma, kaip elgtis, ką įgalioti rūpintis senole, tačiau viskas buvo nuslėpta. „Darbuotojams buvo nuolat aiškinama, kad jie neturi teisės į jokį mūsų prižiūrimų asmenų – senelių ar neįgaliųjų – turtą. Nesvarbu, kad jie nusprendžia jį perleisti geranoriškai“, – teigė D.Stankaitienė. „Tai mano ir tos močiutės reikalas, ką nusprendėme, tą ir padarėme“, – aiškino J.Razmienė. Socialinės paramos centro vadovės teigimu, iš dviejų močiutės banko sąskaitų buvo paimti keli tūkstančiai eurų. Globėja taip pat paimdavo senolės pensiją, gaudavo pinigus už jos buto nuomą. Dalis pinigų atiteko globotinės reikmėms, tačiau kiek – nežinoma. „Socialinės paramos centre socialinio darbuotojo padėjėja dirbau devynerius metus. Šis darbas man labai patiko, todėl ir noriu grįžti atgal. Sutartį su vieniša močiute sudarėme jos prašymu, sutarėme, kad ja rūpinsiuosi iki mirties. Tai ir darau iki šiol. Pasistengiau, kad ji patektų į senelių namus, kad gautų visiškos negalios dokumentus“, – kalbėjo J.Razmienė, senelių namuose pernai pasirodžiusi tik tris kartus. Gindama viešąjį interesą prokuratūra atliko tyrimą dėl senutės veiksnumo nustatymo. Neseniai teismas paskelbė sprendimą: moteris pripažinta neveiksnia.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/01/15/news/itarimu-kelianti-paveldetoja-i-darba-nesugris-laimeti-teisme-nepavyko-8869968/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder