Vadinamoji istorinių laivų krantinė, esanti pilies fosoje, kurios ilgis - 101 metras, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui buvo perduota valdyti patikėjimo teise 2005 metais. Dešimt metų joje nieko nebuvo daroma, o ten galima sakyti nelegaliai stovėjusius mažuosius laivelius "patraukti" pavyko tik tada kai prasidėjo piliavietės šiaurinės kurtinos atstatymo darbai, kurie jau artėja į pabaigą. Taip atsirado būtinybė sutvarkyti ir šią nekokios kokybės krantinę.
Pasak muziejaus vadovo Jono Genio, ilgai neturėjus vizijos buvo nuspręsta, kad ši krantinė gali būti kaip istorinis Antrojo pasaulinio karo paveldas - kaip buvusi minininkų krantinė. 2015 metais buvo patvirtintos naudojimosi šia krantine taisyklės, muziejus baigė kurti šios krantinės viziją. Šiaurinėje kurtinoje bus atvertos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus šiuolaikiškos ir interaktyvios erdvės. Į krantinę bus galima patekti tiesiai iš jų.
J. Genio nuomone, krantinės tvarkymo darbams labai daug lėšų nereikėtų - vaizdžiai tariant pakaktų ją perdažyti. Tie darbai turėtų būti baigti arba šių metų pabaigoje, arba kitų pradžioje.
BĖDA. Atlikus laivų savininkų apklausą išaiškėjo, kad registre beveik nėra įregistruotų laivų, kurie galėtų prie istorinės krantinės stovėti. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Visgi Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje pasigirdo kita nuomonė. Pasirodo, jog atlikus laivų savininkų apklausą išaiškėjo, kad beveik nėra registre įregistruotų laivų, kurie galėtų prie tos krantinės stovėti. Atsirado tik 2 to pageidaujantys laivai - "Olga", dėl kurios reikėtų gilinti įplauką, nes ji negalėtų įplaukti, ir vilniečių jachta "Ledi Sofi". Jau ketinama teikti paraišką dėl šio laivo restauravimo.
Pasak profesoriaus, kiti laivų savininkai sako, kad jiems tai netinkama vieta, nes tuos laivus reikia nuolatos remontuoti, reikia slipo, vietos jiems ir sausumoje. Muziejus neturi galimybės suteikti vietos jiems laikyti sausumoje. Žinoma, gilinimo darbai ar slipo statyba kainuotų labai brangiai.
Kalbant apie lėšas krantinės tvarkybos darbams, siūlyta parengti projektą ir bandyti gauti europinių pinigų per Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupę.
Tiesa, klausimas liko atviras. Nuspręsta, kad pasikalbėti dėl gylio ir kitų darbų reikėtų ir su kaimynais - su Danės upės krantinių koncesininku KLR, jos generaliniu direktoriumi Benediktu Petrausku. Planuojamas ir minėtos komisijos išvažiuojamasis posėdis istorinių laivų krantinėje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą