2019 m. vasario 19 d. 22:46 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Įspūdingiausia Lietuvoje sankryža: vairuotojai mato ne viską

(12)

2019-01-18, 19:42

Ilona Steponėnė, lrytas.lt

Įspūdingiausia Lietuvoje sankryža: vairuotojai mato ne viską nuotrauka, foto

© Kauno tiltų nuotr.

Prie Klaipėdos esanti Jakų sankryža yra lyg vartai į uostamiestį, o į Palangą vasaromis plūstantiems poilsiautojams ji žymi paskutinę atkarpą iki atostogomis kvepiančio pajūrio.

Magistralę A1 „Klaipėda–Kaunas–Vilnius“ su uostamiesčiu jungianti keturių eismo juostų estakada yra ilgiausia Lietuvoje ir siekia net 610 metrų, o vykstantys į arba iš Palangos taip pat gali aplenkti žiedinę sankryžą.

Tačiau dabar didžiulėmis estakadomis išsiskirianti sankryža prieš dešimtmetį atrodė visai kitaip ir garsėjo kaip valandomis nesibaigiančių spūsčių mazgas.

Atvyko į tuščią lauką

Jakų sankryža ėmė keistis lygiai prieš dešimtmetį. Bendrovės „Kauno tiltai“ tiltų statybos aikštelės darbų vadovas Darius Šadurskas prisiminė, kad 2009–ųjų sausio 1 dieną, iš karto po Naujųjų metų šventės, darbuotojų brigada atvyko pradėti statybų, kurios vėliau virto iki šiol nepagerintu Lietuvos rekordu.

Pašnekovas neslėpė, kad jauni Lietuvos gyventojai, įgiję teisę vairuoti per pastarąjį dešimtmetį, greičiausiai negalėtų įsivaizduoti, kaip Jakų sankryža atrodė prieš rekordinės estakados statybas.

„Nieko nebuvo. Vienas medis viduryje ir aplinkui žiedas“, – pasakojo D.Šadurskas.

Jakų žiedas yra svarbi magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, sujungianti net šešis kelius.

Pažvelgus į senas nuotraukas sunku net įsivaizduoti, kad anksčiau šioje vietoje buvo tik žiedinė sankryža. Jau prieš dešimtmetį ji pasižymėjo didžiuliu eismo intensyvumu.

Jakų žiedas yra svarbi magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, sujungianti net šešis kelius: Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Liepoja, Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda, Jakai–Dovilai, Klaipėdos miesto Tilžės gatvė ir Klaipėda–Kaunas.

Pravažiuoja dvigubai daugiau vairuotojų

Dėl kelių gausos eismo intensyvumas Jakų žiede buvo išties didelis: žiedu per parą pravažiuodavo apie 25 tūkstančiai automobilių, kai kitais šalies užmiesčio žiedais – vidutiniškai 3–6 tūkstančiai automobilių.

Dėl to čia nuolat susidarydavo eismo spūstys, o ypač didelės eilės nusidriekdavo vasarą. Todėl sankryžą rekonstruoti ir papildyti estakadomis buvo būtina.

Jakų žiedas yra svarbi magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, sujungianti net šešis kelius.

Rekonstrukcijos reikšmė ypač matoma praėjus dešimtmečiui – dabar eismo srautai šioje sankryžoje išaugę maždaug du kartus.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, vien Kauno kryptimi per parą vidutiniškai pravažiuoja daugiau nei 33,2 tūkst. automobilių, o dar 25,2 tūkst. pravažiuoja Palangos kryptimi.

Pasiekė rekordą

D.Šadursko teigimu, sankryžos rekonstrukcija išsiskiria ne tik savo apimtimi, medžiagų ir dirbusių žmonių kiekiu, bet ir trukme – objekto įgyvendinimas truko net 4 metus.

Pirmiausia „Kauno tiltų“ darbuotojai pastatė didžiąją estakadą, vedančią į Klaipėdą bei iš Klaipėdos Kauno kryptimi. Šie darbai užtruko beveik dvejus metus, o estakada buvo atidaryta 2010–ųjų gruodžio 17 dieną.

Iki tol ilgiausia estakada Lietuvoje buvo Vilniaus pietinio aplinkkelio estakada, kurią taip pat pastatė „Kauno tiltai“, jos ilgis – 380 metrų.

Dar šventinės atidarymo ceremonijos metu buvo pasirašyta ir sutartis dėl antro rekonstrukcijos etapo, estakadų Kauno–Palangos ir Palangos–Kauno kryptimis. Šios statybos truko dar dvejus metus.

Daug elementų

Rekonstruota sankryža tapo trijų lygių. Prie 610 m estakados Klaipėdos kryptimi buvo prijungta 317 m ilgio estakada kryptimi Kaunas–Palanga, o trečiame lygyje iškilo 552 m ilgio estakada kryptimi Palanga–Kaunas.

„Keturis metus diena iš dienos nenutrūkstamai buvo darbo.

Įsikūrėme statybvietę ir pradėjome“, – pačią darbų pradžią prieš dešimtmetį prisiminė pašnekovas. Vienu metu Jakų žiede vidutiniškai dirbo apie 100 žmonių.

Jakų žiedo pirmojo etapo rekonstrukcijos metu išgręžti 846 poliai, kurių skersmuo 60 cm, o ilgis nuo 8 iki 13 m., įrengti 42 pamatai bei 40 monolitinių gelžbetonio kolonų, kurių aukštis siekė nuo 4 m iki 11 m.

Įdomu tai, kad susumavus visų polių gręžinius gautume 10 km gylio gręžinį, o sudėjus visas kolonas iškiltų 265 m aukščio bokštas.

Nematoma technologija

Įrengus kolonas vyko estakadų monolitinės perdangos įrengimo darbai.

D.Šadurskas atskleidė, kad estakados perdangos sutvirtinimui buvo panaudota sudėtinga technologija, kurios vairuotojai nemato, bet būtent dėl jos estakada pasižymi tvirtumu.

Estakados perdangos įtempimui AB „Kauno tiltai“ naudojo aukšto atsparumo lynus, kurių kiekvieną sudaro 22 gijos.

Pasak pašnekovo, po perdangos užbetonavimo, kai betono stipris pasiekia 100 proc, lynai įtempiami 460 tonų jėga panaudojant modernią, specialiai tam pritaikyta įrangą.

Tačiau to negalima padaryti visai estakadai iš karto.

„Technologiškai negalima įtempti lyno, ilgesnio nei 100 m. Dėl to estakados Vilnius–Kauno–Klaipėdos perdangos įrengimas buvo suskirstytas į 6 etapus“, – pasakojo D. Šadurskas.

Tam, kad visą estakadą būtų galima sutvirtinti tolygiai, ji buvo statoma dalimis.

Tuomet kiekvienos dalies stiprumas buvo vertinamas laboratorijoje ir pagal tai vykdomas įtempimas. Tik įtempus vieną dalį buvo statoma tolesnė estakados dalis, o vienai daliai prireikdavo 2–3 mėnesių.

Visų šių detalių vairuotojai nemato – lynai slypi konstrukcijos viduje, perdangoje.

Iš viso estakadų statybai panaudota beveik 23 tūkst. kūb. m. betono, 1200 tonų armatūros, paklota 13 600 kv. m. klijuojamos hidroizoliacijos, o lynų panaudota net 25 kilometrų po 22 gijas.

Visa sankryžos rekonstrukcijos vertė siekė 141,1 mln. litų (40,9 mln. eurų), o didžiąją dalį lėšų sudarė ES parama.

Pirmoji darbų dalis, į kurią įėjo ne tik rekordinės estakados statyba, bet ir daugiau kaip kilometras naujo kelio ir rekonstruotas tunelinis viadukas, kainavo 82,3 mln. litų, iš kurių 81,1 mln. litų sudarė Europos Sąjungos sanglaudos fondo parama.

Per antrąjį rekonstrukcijos etapą AB „Kauno tiltai“ be dviejų pastatytų estakadų rekonstravo ir naujai nutiesė 4,54 km kelių, 1,55 km pėsčiųjų ir dviračių takų, įrengtas apšvietimas bei daugiau kaip kilometras triukšmą slopinančių sienelių.

Šie darbai kainavo 58,8 mln. litų, iš kurių 58,4 mln. sudarė Europos Sąjungos sanglaudos fondo parama.

D. Šadursko teigimu, tokie objektai ne tik įsimena svarba ir dydžiu, bet ir suteikia labai daug patirties.

„Kaskart važiuojant pro tokį reikšmingą statinį, prie kurio prisidėjai savo darbu, džiaugiesi rezultatais ir savo pasirinkta specialybe“, – sakė darbų vadovas.

Žymos: jakų žiedas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Seip vairuotojas

2019-01-21   14:50

IP: 85.206.61.175

Pastate monstra. nedabaige. nukele neaiskiam laikui 3 etapa. O visi aplinkui kaip malemes po kamscius taip malames tiek is Silute tiek is Palangos. Aisku yra pliusas kuo ilgiau stovime kamsciuose nuo Silutes Jaku ir Palangos , tuo mazesni kamsciai prie Baltijos ziedo. Cia specai paskaiciavo kad teip butu. Nepaskaiciuoti srautai. Neziurima i ateiti. Dabar statys dar viena monstra Baltijos Silute ziede, plika akimi matosi kad reikia Silutes pl. kryptimi bet specai isitikine kad reikia kuo tiesiau i uosta nulekt.A jus miestieciau toliau svine duskit.

Vitalij

2019-01-21   10:40

IP: 82.135.155.2

Kada prasidės 3 statybos etapas? :D

brainwashed

2019-01-21   09:27

IP: 86.100.81.247

pezalai. XXIa. statyti tokį mėšlą ir dar didžiuotis. kaimas.veugt

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Trečius metus tęsiasi teismų ir Etikos komisijos skundų nagrinėjimo maratonas dėl vicemero...

Vicemero nuomonė suerzino visuomenininkus nuotrauka, foto

Klaipėdietis skulptorius Algirdas Bosas, išgarsėjęs monumentaliais darbais viešosiose erdvėse, medalistiką vadina antraja savo...

A. Boso misija medaliuose įprasminti valstybės praeitį nuotrauka, foto

Šiais metais ištisinė asfalto danga bus paklota Gedminų, Šermukšnių bei Jurginų gatvėse,...

Naujas asfaltas - trims Klaipėdos gatvėms nuotrauka, foto

Savaitgalį Klaipėdą penktą kartą nušvietęs Šviesų festivalis šiemet sulaukė daugiausiai lankytojų per...

Klaipėdos šviesų festivalis - kvepiantis ar prisvilęs blynas? nuotrauka, foto

Netekome Vytauto Blūšiaus nuotrauka, foto

In Memoriam, Antradienį mirė iškilus choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius Vytautas Blūšius.

Vicemero nuomonė suerzino visuomenininkus nuotrauka, foto

Klaipėda, Trečius metus tęsiasi teismų ir Etikos komisijos skundų nagrinėjimo maratonas dėl vicemero...

Klaipėdos „Atlantas“ vis dėlto rungtyniaus A lygoje nuotrauka, foto

Sportas, Džiugi žinia uostamiesčio futbolo mėgėjams - vasario 19 dieną LFF vykdomojo komiteto...

A. Boso misija medaliuose įprasminti valstybės praeitį nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdietis skulptorius Algirdas Bosas, išgarsėjęs monumentaliais darbais viešosiose erdvėse, medalistiką vadina antraja savo...

In Memoriam, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...