Į uostamiestį minėto plano pristatyti atvyko ir jo vadovė, VĮ "Lietuvos paminklai" vyr. architektė Irena Staniūnienė. Pristačiusi, kas rengė planą, kokie buvo etapai, architektė priminė ir tai, jog per penkerius metus buvo sulaukta nemažai pastabų, kurių didžioji dalis neva išpildyta ir perkelta į planą.
Pastabas reiškė ir Klaipėdos savivaldybė: buvo reikalaujama, kad plane būtų atsižvelgiama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, kad senamiestyje ant ten stovinčių penkiaaukščių būtų leidžiama užstatyti du aukštus.
Pastabas pristatymo metu reiškė ir prieš kelias savaites planą dėl jame paliktų įvairiausių klaidų supeikę uostamiesčio architektai. Edmundas Andrijauskas domėjosi, kodėl uostamiesčio senamiesčiui taikomą planą buvo nuspręsta ruošti pagal visiškai kitokį reljefą ir specifiką turinčio Vokietijos miesto Rėgensburgo rengtą analogišką planą (apie tai užsimenama dokumente). I. Staniūnienė teisinosi, jog tai ne visai tiesa - planas neva rengtas pagal Lietuvoje egzistuojančias taisykles.
Į susitikimą atvyko ir uosto atstovai. Jie stebėjosi dokumente esančiomis sąvokomis: esą galima suprasti, jog dėl aukštingumo nurodymų į senamiesčio zoną patenkančioje uosto teritorijoje nebeliks galimybės pastatyti nei aukšto krano, nei laivybos kontrolei reikalingo bokštelio. Plano rengėjai skundus atmetė - esą čia nešnekama apie techninius įrenginius.
Uostamiesčio architektę Margaritą Ramanauskienę papiktino, jog dokumente lieka nurodytas lauko akmenų ir riedulių naudojimas senamiesčio gatvėse.
"Pabandykite patys pereiti per senamiestį ar paprašyti neįgaliojo ten pasivažinėti. Nusišausite vietoje. Visų klaipėdiečių vardu prašau iš dokumento išbraukti lauko riedulius - dėkime bet kokį pagrindą, tik ne tokį", - prašė architektė.
Vicemerė Judita Simonavičiūtė domėjosi, ar plano sprendiniai nesustabdys miesto svarstomos tramvajaus idėjos. Anot I. Staniūnienės, jei nebus griaunami ar modifikuojami senamiestyje stovintys pastatai, keičiami gatvių parametrai, bėdų neturėtų kilti.
Į vicemero Artūro Šulco klausimą apie tai, kaip šis planas paskatins investicijas į senamiestį, atsakęs Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis neneigė, jog filosofiniu požiūriu dokumentas net stabdo investicijas.
"Planas yra tam, kad būtų išsaugotos kultūros paveldo vertybės. Pasaulinė patirtis rodo, kad investicijos visada eina arčiau senamiesčio, nes jie autentiški ir įdomūs. Kai investuotojai ateina ir išgriauna ar pakeičia senamiestį, jis jiems nebėra įdomus, taip pat neįdomus ir turistams bei vietos žmonėms", - sakė direktorius ir priminė, jog plane yra 13 punktų, į kuriuos norintys investuoti ar statyti senamiestyje turės atsižvelgti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą