Ieškoma sprendimų, kaip sutvarkyti Skulptūrų parką

Įsibėgėjo Klaipėdos Skulptūrų parko (buvusių miesto kapinių) sutvarkymo techninio projekto rengimas, visuomenei pristatyti tarpiniai rezultatai.

„Atlikta maždaug du trečdaliai darbų, tarpinius rezultatus pristatome visuomenei ir tikimės sulaukti racionalių pasiūlymų, kuriuos galėtume integruoti į projektą“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Dabartinį Skulptūrų parką architektai ir istorikai vadina itin jautria teritorija – čia susipina skirtingų laikmečių palikimas, vienoje erdvėje lankytojai mato ne tik skulptūrų ekspoziciją, bet ir senųjų miesto kapinių fragmentus. Techninį projektą rengiančių specialistų užduotis – rasti būdą, kaip suderinti skirtingus istorinius sluoksnius, išsaugoti atmintį, tačiau kartu sukurti patrauklią rekreacinę erdvę. Kapinės čia buvo sunaikintos sovietmečiu, 1977 metais teritorijoje įkurtas Skulptūrų parkas, tačiau išliko ir dalis antkapinių paminklų, tvorelių.

„Ši teritorija – tai tarsi du viename. Negalime atskirti – čia kapinės ar Skulptūrų parkas. Ir viena, ir kita – mūsų istorija“, - sako techninį projektą rengiančios bendrovės „Klaipėdos projektas“ architektė, šio projekto vadovė Margarita Ramanauskienė.

Architektai nesiūlo atkurti kapinių, tačiau numatyti būdai, kaip išsaugoti ir įamžinti čia palaidotų žmonių atminimą. Pavyzdžiui, teritorijoje prie Trilapio gatvės siūloma įrengti specialią atminties vietą, kur žmonės galėtų ateiti, prisiminti savo čia palaidotus artimuosius, uždegti žvakelę. Čia būtų galima perkelti ir išlikusius senuosius antkapinius paminklus, kuriuos dabar saugo liuteronų bendruomenė, Klaipėdos universitetas. Šioje vietoje yra ir Liudviko Vynerio kapas, kurį architektai tamsiuoju paros metu siūlo apšviesti. Nepriklausomos Lietuvos kariams, taip pat žuvusiems artileristams ir prancūzų, belgų bei lenkų kariams atminti skirtingose parko vietose siūloma įrengti akmeninius kryžius.

Architektai numato atkurti kapinių vartus: vienus vakarinėje parko dalyje, prie K. Donelaičio gatvės, kitus – nuo Liepų gatvės pusės. Anot architektų, tai būtų simboliniai vartai, tarsi kapinių ribos žyma, o šalia būtų įrengti informaciniai stendai su informacija apie senąsias kapines. Nuo Trilapio ir S. Daukanto gatvių pusės planuojama įrengti neaukštą tvorelę, taip atribojant teritoriją.

Išliks ir skulptūrų ekspozicija. Daugumos jų judinti iš savo vietų neketinama, išskyrus kelias, esančias netinkamose vietose, pavyzdžiui, ant aukštos įtampos elektros laidų, spaudiminės kanalizacijos apsauginėje zonoje.

Parke taip pat bus įrengta naujų gėlynų, suprojektuota laistymo sistema, pastatyti nauji suolai, šiukšliadėžės, šviestuvai, sutvarkyti takai, želdiniai. Įvertinus želdynus pastebėta, kad parke yra daug savaime sužėlusių želdynų. Iš maždaug 4500 teritorijoje esančių medžių, šalinti siūloma apie 500, didžioji jų dalis – savaime suaugę želdiniai, užgožiantys vertingus senuosius medžius. Tvarkant takų tinklą projektą rengiantys specialistai siūlo kuo mažiau keisti takų trasas, kad nekiltų problemų dėl užlaidojimų.

Erdvėje už buvusių kapinių teritorijos, kur šiuo metu yra vaikų žaidimų bei krepšinio aikštelės, taip pat planuojami darbai. Krepšinio aikštelę siūloma perkelti į dabartinės šunų vedžiojimo aikštelės vietą, vaikams nauja aikštelė būtų įrengta dabartinės vietoje. Prie Klaipėdos universiteto tvoros esančioje zonoje siūloma numatyti informacinę-edukacinę erdvę, skirtą skulptūrų ekspozicijos istorijai, edukaciniams renginiams. Čia galėtų atsirasti ir dengta terasa, kur būtų prekiaujama ledais ar kava.

Skulptūrų parko (buvusių miesto kapinių) sutvarkymo techninis projektas bus parengtas iki rudens. Projektą tikimasi įgyvendinti 2020 metais. Pasiūlymus techninio projekto rengėjams galima siųsti elektroninio pašto adresu paveldosauga@klaipeda.lt.