Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas teigia, kad tinkamai į padėtį nesureagavo bendrojo pagalbos telefono 112 dispečeriai.
"Mes budėjome per Jūros šventę, apie šeštą valandą tą dieną budėjo net du kateriai - vienas prie Biržos tilto, kitas - prie Kruizinių laivų terminalo. Abiejuose kateriuose buvo po tris gelbėtojus. Mūsų visos komandos, kuri budėjo per Jūros šventę, telefonų numeriai buvo atiduoti viešajai policijai, organizatoriams ir 112, - pasakojo V. Urbonas. - Kažkodėl visi skambučiai 112 ėjo įprasta tvarka, sakė skambinti gaisrininkams. Nors buvo duoti numeriai žmonių, kurie budėjo kateriuose ir galėjo per kelias sekundes sureaguoti, nebuvo nė vieno skambučio."
Po incidento buvo domimasi, kad apskritai išdavė leidimą verslininkams organizuoti tokią pramogą upėje.
Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda aiškino, kad verslininkai sudarė sutartį su AB "Klaipėdos laivų remontas" dėl krantinės nuomos.
"Bet "Klaipėdos laivų remontas" nesiėmė spręsti apie jų veiklos pavojingumą, jie paskaitė, kad neturi tam kompetencijos ir viskas. O verslininkai, kurie bandė šią paslaugą kvalifikuotai atlikti, nemokėjo to padaryti. Jei jie nesugebėjo tos virvės pritvirtinti, kad mazgas neatsirištų, tai sakyčiau, kad tai burbuliniai verslininkai, kurių verslininkais net negalima vadinti. Jie nesilaikė taisyklių ir buvo neorganizuoti", - sakė L. Dūda, atkreipęs dėmesį, kad Klaipėdoje pramogos burbuluose nėra įregistruotos kaip veikla, kuriai Savivaldybė turėtų išduoti leidimus ar licencijas.
Pasak L. Dūdos, atsakomybę dėl sukelto pavojaus vaikų gyvybėms turėtų prisiimti verslininkai, organizavę paslaugą.
Teigiama, kad pramoginių burbulų eksploatavimo taisyklėse turėtų būti nurodytos sąlygos, kuriomis naudotis burbulais yra saugu. Pavyzdžiui, įprastai jais pramogaujama pripučiamuose baseinuose, tad svarstoma, ar Jūros šventės metu siūlant pramogauti upėje, buvo įvertinta galima rizika.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą