Girulių bunkeris – pasieniečių akiratyje

„Muziejumi paverstas ir žmonėms lankyti entuziastų pritaikytas „Memel Nord“ bunkeris jau gerai žinomas. Į pietus nuo jo yra smėliu užverstas, iš dalies susprogdintas kitas bunkeris. Būtent jį ir norėtų visuomenei pritaikyti Pasieniečių klubas. Mūsų parko direkcija palaiko tokią iniciatyvą. Bunkeryje būtų demonstruojama su pasienio veikla susijusi informacija, įrengta ekspozicija“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo PRP direktorius Darius Nicius.

Anot Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio vado Gedimino Povilaičio, šiemet lauktų didieji darbai – atkasti ir sutvarkyti Antrojo pasaulinio karo paveldo objektą. Ekspozicija būtų pasirūpinta kitais metais.

Tas bunkeris – labiausiai nukentėjęs. Jei jis būtų sutvarkytas, visuomenė galėtų išvysti dar vieną gynybinės sistemos elementą.

Iniciatyvą palaiko

Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje, prie Baltijos jūros, buvo įrengti Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos. Anuomet norėta pastatyti dvi pakrantės artilerijos baterijas. Viena turėjo būti Smiltynėje – „Memel Sud“ („Klaipėda – Pietūs“), kita – „Memel Nord“ („Klaipėda – Šiaurė“) – už Girulių, Kukuliškių kaime. Baigta tik viena baterija, esanti netoli Girulių.

Šiauriniu „Memel Nord“ bunkeriu rūpinasi to paties pavadinimo organizacija, į kurią susibūrę Antrojo pasaulinio karo istorija ir rekonstrukcija besidomintys entuziastai. „Tie kariniai objektai yra mūsų teritorijoje, todėl palaikome bet kokias geras iniciatyvas padaryti juos patrauklius visuomenei. Neseniai sulaukėme Pasieniečių klubo dėmesio. Norima atgaivinti bunkerį, esantį šalia jau veikiančio muziejaus. Jis užverstas smėliu, įėjimas – užpustytas, patekti galima nebent per liuką viršuje, bet šis užvirintas“, – kalbėjo parko vadovas.

Dabar bus laukiama pasieniečių parengto bunkerio tvarkybos projekto, koncepcijos. „Manau, tema labai įdomi. Šalia yra veikiantis Antrojo pasaulinio karo militaristinis lankytinas objektas. O mūsų pajūris juk visada buvo pasienio ruožas. Ta kita istorinė krašto istorijos dalis tikrai būtų įdomi žmonėms. Remiame iniciatyvą ir prisidėsime prie jos įgyvendinimo“, – žadėjo D. Nicius.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas „Lietuvos žinioms“ teigė taip pat palaikantis pasieniečių idėją. „Tas bunkeris – labiausiai nukentėjęs. Jei jis būtų sutvarkytas, visuomenė galėtų išvysti dar vieną gynybinės sistemos elementą. Be to, pasieniečių ekspozicija nesidubliuotų su įrengta „Memel Nord“ organizacijos“, – sakė L. Kavaliauskas.

Tikisi pagalbos

Paklaustas, kas galėtų būti eksponuojama visuomenei atvertame bunkeryje, Pasieniečių klubo būrio vadas G. Povilaitis įvardijo istoriją. „Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinėje Klaipėdoje esame sukaupę kolekciją. Tokį muziejuką, tačiau jis nėra prieinamas visuomenei. Surinkta daug nuotraukų, susijusių su pasieniečių veikla nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau neapsiribotume vien šiuo laikotarpiu, esama idėjų bunkeryje demonstruoti ir išsamesnę mūsų pajūrio pasienio apsaugos istoriją“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė jis.

Anot G. Povilaičio, Lietuvos pajūris nuo senų laikų yra išskirtinis dėl pasienio statuso. „Kol kas brandiname tik idėjas. Norėtųsi žmonėms parodyti istorinius elementus ir nuo 1923 metų, kai Klaipėda buvo prijungta prie didžiosios Lietuvos, ir po 1939-ųjų, kai kraštą okupavo Vokietija. Galbūt papasakoti net senesnių laikų istorijas. Įdomūs ir pokariniai faktai. Šiemet daugiausia jėgų teks skirti bunkeriui atkasti, jo vidui sutvarkyti ir pritaikyti visuomenei. Trečdalis to bunkerio – susprogdinta. Tikimės entuziastų pagalbos, tad organizuosime talkas“, – kalbėjo G. Povilaitis.

Šiauriniu „Memel Nord“ bunkeriu rūpinasi to paties pavadinimo organizacija, į kurią susibūrę Antrojo pasaulinio karo istorija ir rekonstrukcija besidomintys entuziastai.

Antrojo pasaulinio karo istorija ir kariniu paveldu besidominčios entuziastų organizacijos „Memel Nord“ lyderis Aivaras Kurskis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog pasieniečių iniciatyva verta dėmesio. „Darbuojamės šiauriniame bloke, o to smėliu užversto pietinio neliečiame, nes trūksta ir laiko, ir žmogiškųjų išteklių. Labai šaunu, kad pietinis blokas sulaukė pasieniečių dėmesio. Padėsime jiems tvarkyti. Be to, viena šalia kitos atsirastų labai įdomios ekspozicijos. Sutarėmė, kad mūsų bloke bus kariniai reikalai, o jų – susiję su pasieniu, pasieniečių istorija. Taigi lankytojams bus dar daugiau ką pamatyti“, – svarstė A. Kurskis.