Dėl vandens telkiniuose įšalusių paukščių kalti žmonės

Dėl vandens telkiniuose įšalusių paukščių kalti žmonės

Šventinėmis dienomis Danėje, ties Tauralaukiu, aptikau dvi gulbes, kurios man pasirodė įšalusios į upę sukausčiusį ledą. Praeinančios poros pasiteiravau - gal reikia kviesti gelbėjimo tarnybą? Bet pora nuramino: "Kai prieš keliolika minučių pro čia ėjome, jos krypinėjo ledu ir bandė lesti akmenis."

Gelbėti gulbes nuo bado nebuvau pasiruošusi. Spėjusiomis pašalti rankomis ir apšarmojusiais žandais parlėkusi namo puoliau "Facebook" tinkle skelbti SOS: "Klaipėdiečių, gyvenančių Tauralaukio, Mažojo Kaimelio kvartaluose ir per šaltį besiryžtančių eiti pasivaikščioti dviračių taku ties Dane, dėmesiui. Pasiimkite duonos ar kokių šventinių likučių, nes ties Botanikos sodu dvi gulbės iš bado bando lesti akmenis. Jos kol kas lede neįšalusios, bet nepalesusios tikrai gali įšalti."

SOS signalu "feisbuke" pasidalijo arti 500 draugų, netgi iš JAV, Australijos ir Afrikos. Dėkojau už jų jautrumą ir gerą širdį. O kitą dieną su batono kepalu nulėkusi lesinti gulbių jų neberadau. Pėdsakų, kad kas nors būtų atskubėję su batonu ar virtomis bulvėmis, taip pat neužtikau. Pagalvojau - labai lengva pasaulį gelbėti "laikinant" ar "postinant" šiltuose namuose...

"Pirmiausiai žmonės patys kalti, kai vasarą, rudenį lesina paukščius tvenkiniuose, upėse, ežeruose. Atėjus migracijos metui kai kurie paukščiai būna taip permaitinti, kad sukauptų riebalų kiekis jiems jau nebeleidžia pakilti skrydžiui. Pavyzdžiui, Šiauliuose šiemet užsiliko permaitintas gulbių jauniklis, kuris savęs nebeįstengė pakelti su visa šeimyna skristi Afrikos link.

Dėl panašių priežasčių neišskrenda ir gulbių poros. Ir, stojus šalčiams, jos nebesupranta, kas atsitiko. O ir maitinančiųjų paprastai nebelieka. Tuomet tikrai iškyla bado pavojus ir grėsmė įšalti tvenkiniuose, ežeruose, upėse. Tačiau badas pažadina gulbių savisaugos instinktą ir jos iš įgyventų vietų pakyla skrydžiui. Klaipėdoje - prie marių ar jūros, kur vandenys dar nesukaustyti ledo, Kaune - prie Kauno marių. Ir čia mes galime pamatyti gulbių kolonijas. Ir vėl randasi žmonės, kurie jas pradeda maitinti batonais", - situaciją apibūdino Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namų administratorė Gintarė Liutkuvienė.

Anot jos, ant užšąlančių vandens telkinių pačios neįšaldamos be maisto gulbės gali tverti penkias paras, nes gelbėja plunksnos ir per vasarą bei rudenį sukaupti riebalai. Per tą laiką gulbių poros vis dėlto sugeba suregzti "verslo planą" ir išskristi iš įgyventų vietų.

Gulbių bet kuo maitinti negalima. Pasak G. Liutkuvienės, geriausiai tinka ne duona, o balti batonai, virtos bulvės, virti grūdai.

"Patys paukščius išlepinę, atbukinę instinktus, patys juos turime ir gelbėti, kai šie neišskrenda. Per šalčius juos maitinti būtina", - neneigė gyvūnų globėja.

Na, o jeigu dėl kokių priežasčių (ligos, nesugebėjimas prisitaikyti prie žiemos sąlygų) gulbės ar kokios kitos rūšies paukščiai įšąla vandens telkiniuose, Klaipėdoje galite pranešti tel. 314040.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder