Bažnyčios projektas dulka Vyriausybės stalčiuje

Visgi Kultūros ministerija tikina, kad projekto klausimas buvo sprendžiamas dar šių metų pavasarį, po priimto sprendimo Vyriausybės kanceliarijoje, tačiau iki šiol laukiama tolesnių Vyriausybės veiksmų.

Priimti sprendimo neskuba

Prieš keletą savaičių Klaipėdoje lankėsi Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras ir kultūros viceministrė Ingrida Veliutė, tad susitikimo metu buvo paliestas ir Šv. Jono bažnyčios projekto klausimas.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, kol kas šiuo klausimu ledai nepajudėjo.

"Nieko paguodžiančio viceministrė mums pasakyti negalėjo. Priežastys išvardytos nebuvo. To norimo atsakymo neišgirdome", - sakė V. Juška.

Susitikime dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas neslėpė susirūpinimo, kad klausimas dėl statuso suteikimo užsitęsė. Visgi jis tikino sulaukęs kultūros viceministrės pažado į šį klausimą įsigilinti.

"Po "legendinio" susitikimo Vyriausybės kanceliarijoje, kai jau ant stalo gulėjo šis projektas, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis grąžino jį Kultūros ministerijai kaip rengėjai dar kartą tobulinti, kad būtų kuo daugiau skaičių ir įsipareigojimų. Nors kai kam, ir man, tie skaičiai atrodė pertekliniai. Po atmetimo projektas buvo nugulęs stalčiuje. Dabar buvo gera proga viską priminti", - teigė V. Grubliauskas.

Meras viliasi, kad situacija pagerės galutinai susiformavus ministerijoms, mat tai gali būti viena priežasčių, kodėl neskubama priimti sprendimo.

"Mes, klaipėdiečiai, to tikrai neužmiršome. Kultūros viceministrei priminiau situaciją. Priminiau, koks mums tai svarbus projektas. Paraginau projektą atgaivinti ir dar kartą teikti klausimą svarstyti Vyriausybei. Tikiuosi, kad šis klausimas bus vienas prioritetinių. Bent jau mes to užmiršti neleisime", - tikino uostamiesčio vadovas.

Nežinomybė kelia nerimą

Situacija verčia nerimauti uostamiesčio bendruomenes. Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Reincholdas Moras, praėjusių metų pabaigoje dalyvavęs susitikime su Klaipėdos savivaldybės atstovais, ragina klausimą spręsti greičiau, nes investuotojai iš Vokietijos gali ir nelaukti.

"Jeigu Savivaldybė nieko nesprendžia, tai apie ką mes kalbame. Dėl archeologinių tyrimų norėjome kreiptis, bet dabar visi atostogavo. Vilties reikia turėti, kad viskas pajudės į priekį. To tikiuosi. Bet tokiais tempais bažnyčios galime ir nepamatyti.

Reikia tikėtis, kad Savivaldybė iki Naujųjų metų išspręs problemas. Bet viskas daroma labai lėtai, ir tai nėra naudinga. Paramos būtų galima sulaukti ir iš Vokietijos, bet apie tai negalime kalbėti ir kažko prašyti, nes nėra net projekto", - ne pačią geriausią situaciją konstatavo R. Moras.

Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdoje lankėsi ir "Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise" organizacijos, vienijančios 1944 m. ir vėliau pasitraukusius iš Klaipėdos krašto gyventojus ir jų palikuonis, Vokietijoje atstovas Linus Skwirblies.

Tąkart jis nestokojo optimizmo ir vylėsi, kad Klaipėdos savivaldybei įgyvendinti gražią idėją pavyks.

"Man jau dvejus metus keliamas klausimas, kokia bus kaina. Mes prisidėsime, reikia tik skaičių. Kol kas laikas nėra jūsų naudai, o tokios bažnyčios klaipėdiečiams tikrai reikia", - tąkart "Vakarų ekspresui" sakė L. Skwirblies.

Būtinas valstybinis pripažinimas

Praėjusių metų pabaigoje, prieš Kalėdas, "Kultūros fabrike" buvo pristatyti Šv. Jono bažnyčios projektiniai pasiūlymai ir žemės sklypo detaliojo plano keitimo koncepcija.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas V. Juška priminė, kad dar 2008 m. specialistai diskutavo apie bažnyčios atkūrimo galimybes. Per dešimtmetį buvo atlikta bažnyčios atkūrimo galimybių studija, parengti projektiniai pasiūlymai.

Kadangi dar nežinomi tikslūs būsimo statinio matmenys, interjero, inžineriniai, garso, sklypo sutvarkymo ir kiti sprendiniai, preliminariai skaičiuojama, kad projektas gali atsieiti 20-30 mln. eurų.

Tąkart buvo užsiminta ir apie galimus finansavimo šaltinius. Pristatyme dalyvavęs Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas priminė Drezdeno bažnyčios atstatymo istoriją.

"Matome visus įmanomus finansavimo šaltinius, bet tik tada, kai turėsime techninį projektą ir detalųjį planą, galės lėšos plaukti. Į kiaurą maišą niekas nenori pinigų dėti", - tąkart argumentavo R. Zulcas.

Evangelikų liuteronų bendruomenės vardu kalbėjusi Lilija Petraitienė pridėjo, kad bažnyčiai siekiama gauti valstybinės svarbos projekto statusą ne be priežasties - tik taip bus galima bendrauti su Vokietijos vyriausybe ir paramos fondais dėl galimų finansavimo šaltinių.

Atstatys identišką bažnyčią?

Šv. Jono bažnyčia Turgaus gatvėje gali būti atstatyta kone identiškai tokia, kokia buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Kiek anksčiau UAB "Senamiesčio projektai" architektas Aurimas Širvys sakė, kad su kryžiumi bažnyčios aukštis galėtų siekti 82 metrus. Svarstoma, kad bažnyčią būtų galima statyti iš gelžbetonio, apdailai naudoti rustiką, o detales gaminti iš smiltainio arba smiltainio mišinio. Stogo dangai veikiausiai bus siūloma rinktis šiferį arba skalūną.

"Galima ir iš plytų statyti, bet plytų bus labai daug. Nėra prasmės, nes architektūrą bus galima atstatyti šiuolaikinėmis technologijomis. Kaip bažnyčia stovės ant pamatų, paaiškės po tyrimų. Bažnyčios grindys bus truputį pakeltos. Pamatai yra ypač suirę, būklė labai prasta ir vietomis net neaiškus kontūras. Archeologų komisija spręs dėl pamatų", - praėjusių metų pabaigoje sakė architektas A. Širvys.

Beje, ankstesniuose pasiūlymuose kai kurios įstaigos buvo išreiškusios norą bažnyčios bokšte įsirengti patalpas.

Planuojama, kad į bažnyčią būtų 4 įėjimai, bokšte būtų įrengta apžvalgos aikštelė, kuri buvo ir seniau. Atkurtos bažnyčios plotas siektų 2,1 tūkst. kv. metrų, tūris - beveik 32 tūkst. kub. metrų.

Laukiama tolesnių Vyriausybės veiksmų

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius
Norime atkreipti dėmesį, kad šių metų kovo mėnesį Vyriausybė pasiūlė Kultūros ministerijai surengti tarpžinybinį pasitarimą dėl projekto finansinių įsipareigojimų detalizavimo. Toks susitikimas įvyko 2019 metų kovo 27 dieną ir finansiniai įsipareigojimai buvo detalizuoti.
Klaipėdos miesto savivaldybė po papildomų Vyriausybės prašymų pateikė Kultūros ministerijai visus reikalingus dokumentus ir jų patikslinimus.
Kultūros ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo "Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto pripažinimo valstybei svarbiu kultūriniu projektu" projektą ir tikslinančią informaciją dėl projektą įgyvendinančių šalių