„Iki vasaros patvirtinsime aiškią tvarką, kas gali lankyti nuskendusius laivus, ko reikia norint plukdyti turistų grupes.
Iki tol nebuvo jokių taisyklių, nežinojome, nei kas nardo, nei kokiais tikslais. Yra sudaryta speciali darbo grupė, ji rengia taisykles. Nuskendęs jūrinis paveldas bus labiau apsaugotas, bet kartu sudarytos galimybės jį lankyti, organizuoti turistams ekskursijas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.
Narai mėgėjai tikina, kad jau seniai esame subrendę civilizuotam laivų skenduolių lankymui. Tai daroma kitose pasaulio šalyse, galinčiose pasigirti povandeniniu kultūros paveldu.
Nuskendusius laivus lankantys narai svarsto, kad povandeninis turizmas Baltijos jūroje - gana ekstremalus, tačiau perspektyvus. Deniso Nikitenkos nuotrauka
Muziejus po vandeniu
Praėjusių metų pabaigoje KPD gerokai išgąsdino visus Lietuvos povandeninio nardymo entuziastus.
Departamento iniciatyva buvo pasirašyta tarpinstitucinė bendradarbiavimo sutartis dėl povandeninio kultūros paveldo apsaugos.
Dokumentą pasirašė KPD, Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai. Sutarties tikslas – efektyviai bendradarbiauti saugant povandeninį kultūros paveldą Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, įgyvendinti UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatas.
Šį dokumentą Lietuva pasirašė dar 2001 metais ir buvo pirma tai padariusi Šiaurės Europos šalis.
Narai ėmė būgštauti, kad po šios sutarties pasirašymo jiems bus užkirsti visi keliai lankyti mūsų šalies teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse slypintį povandeninį paveldą.
Įdomių objektų išties yra. Į KPD registrą šiuo metu įrašyta 17 prie mūsų krantų nuskendusių laivų, o valstybės nesaugomų yra kur kas daugiau – per šimtą.
„Tie skenduoliai – labai įvairūs: nuo XVII-XVIII a. katastrofas patyrusių medinių burlaivių likučių iki Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų laivų. Yra ir keli vokiški povandeniniai laivai, vadinamieji u-botai.
Juos lankydavo ne tik narai mėgėjai, bet ir vadinamieji juodieji archeologai, kurių tikslas – prisigrobti įvairių vertybių, vėliau jas parduoti šešėlinėje rinkoje. Deja, nebuvo nei reguliavimo mechanizmo, nei tvarkos, nei atsakomybės ar atskaitomybės. Nardė visi, kas tik norėjo.
Dabar situacija keisis“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Nors siaurame rate tai buvo žinoma seniau, tik dabar plačiau pasklido žinia, kad mūsų vandenyse glūdi ir vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo kreiserių, pirmuoju pasaulyje lėktuvnešiu vadinamas „Friedrich Carl“.
Pavyko sužinoti, kad 1914 metais šis laivas su ketursparniais karo lėktuvais plaukė į Liepojos uostą, susidūrė su rusų povandenine mina ir nuskendo. Iš istorijos žinoma, kad tuomet žuvo ne vienas vokiečių karys.
Kai kurie laivai Baltijos dugne guli 20–30 metrų gylyje, bet yra ir tokių, kuriems apžiūrėti nereikėtų giliai nerti.
Pavyzdžiui, prie Palangos krantų yra nuskendę trys valstybės saugomi XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios laivai, visi – vos 2,5–3 metrų gylyje.
Prie Vanagupės jūros dugne guli 30 metrų ilgio ir 8 metrų pločio medinio laivo, pavadinto L2, liekanos su lauko akmenų balastu.
Dar vienas skenduolis (L13) – 15 m ilgio ir iki 6,3 m pločio medinis burlaivis – yra prie Užkanavės. 23,2 m ilgio ir 7 m pločio laivo liekanos guli jūros dugne 2,5–3 m gylyje prie Šventosios, ties šiaurine Elijos senovės gyvenvietės dalimi. Tai gali būti vienas iš 1699 metais į Šventąją plaukusių lenkiškų laivų.
Algimantas Degutis: "Nuskendęs jūrinis paveldas bus labiau apsaugotas, bet kartu sudarytos galimybės jį lankyti, organizuoti turistams ekskursijas.“/ Nardymo akademijos nuotrauka
Reikės leidimų
Paveldosaugininkai pripažįsta, jog iki šiol valstybės saugomų nuskendusių laivų lankymas buvo „palaida bala“. „Kas tik norėjo, tas ir nardė. Mes apie tokius apsilankymus nieko nežinojome.
Geriausiu atveju sąžiningi narai mėgėjai apie naujai rastus objektus pranešdavo mokslininkams, povandeninės archeologijos specialistams. Šiuo metu rengiama tvarka, kuri turėtų būti įteisinta iki šių metų vasaros. Pagal ją bet kas lankyti povandeninio paveldo nebegalės.
Pirmiausia naras turės būti licencijuotas. Toks žmogus privalės kreiptis į KPD paskirtą skyrių ir susipažinti su povandeninio paveldo lankymo taisyklėmis. Jose bus aiškiai išdėstyta, ką galima daryti, ko – ne, nurodyta atsakomybė.
Tik KPD leidimą gavęs naras turės teisę lankyti nuskendusius paveldosauginius objektus“, – pasakojo A. Degutis. Kartu toks naras turės teisę ir vesti povandeninę ekskursiją kitiems žmonėms.
„Prieš išplaukdamas į jūrą leidimą turintis naras apie numatomą apsilankymą paveldo objektuose privalės pranešti pasieniečiams, Transporto saugos administracijai. Bus registruojamas laivas, žmonės, juo plauksiantys asmenys. Po kelionės naras turės pateikti ataskaitą: ką lankė, ką matė.
Taip galėsime vykdyti stebėseną ir žinoti apie povandeninio paveldo būklę, pokyčius. Tai svarbu siekiant išsiaiškinti, ar tas paveldas nėra niokojamas, grobstomos laivų dalys. Atskira kalba – dėl žvejų tinklų, kuriais taip pat naikinamas paveldas“, – teigė KPD direktoriaus pavaduotojas.
Žvejai dabar be jokių suvaržymų gali vykdyti veiklą ir tose teritorijose, kuriose glūdi nuskendę laivai. „Narai dažnai randa už jų liekanų užsikabinusius žvejų tinklus. Juos velkant, traukiant nulaužiamos laivų dalys.
Kreipsimės į Aplinkos ministeriją ir prašysime uždrausti žvejams vykdyti veiklą ten, kur dugne guli nuskendę laivai. Tikimės, kad Lietuva povandeninio paveldo lankymo srityje pagaliau taps civilizuota. Kitose valstybėse jau seniai galioja palyginti griežta tvarka“, – pažymėjo A. Degutis.
Tiek Egipte, tiek Kroatijoje ar kitose povandeniniu paveldu garsėjančiose šalyse nuskendusius laivus galima apžiūrėti tik lydint licencijuotam gidui. Jis atsako ne tik už savo, bet ir už turistų veiksmus.
Pavyzdžiui, jei fiksuojamas paveldo ar gyvosios gamtos niokojimas, keliems mėnesiams gido licencijos netenka ne tik naras – leidimas plaukti panaikinamas ir pačiam laivui.
Nišinis turizmas
Lietuvos povandeninio sporto federacijos prezidentas Aurelijus Kinas „Lietuvos žinioms“ sakė teigiamai vertinantis KPD rengiamą tvarką.
„Neseniai sudarytos komisijos nariai lankėsi Klaipėdoje, vyko diskusija su narais. Tai pirmas kartas, kai paveldosaugininkai šioje srityje bando rasti sąlyčio taškų. Nesame paveldo vertybių plėšikai, lankome nuskendusius laivus pažintiniais tikslais, todėl tai, kad nėra patvirtinta atitinkama tvarka, nepatiko ir mums.
Gerai, jog neinama tuo keliu, kuris apskritai uždraustų povandeninio paveldo lankymą, o siekiama aiškiai reglamentuoti šį procesą. Viską bus galima organizuoti legaliai, plukdyti narų mėgėjų grupes“, – pasakojo jis.
Organizacijos vadovas svarstė, kad mūsų vandenys nepretenduoja tapti masinio turizmo vieta, tačiau ekstremalams jie – labai įdomūs. „Yra narų, kurie jau yra išmaišę Raudonąją jūrą, Karibus, Maldyvus, Kroatijos, Turkijos pakrantes ir prisižiūrėję gražių vaizdų. Ten – vanduo skaidrus, šilta.
O štai mūsų Baltija – labai negailestinga narams. Vasarą, kai sušyla vanduo, nardyti neapsimoka, nes dėl dumblių, vandens žydėjimo nieko nematyti. Didžiausias matomumas – rudenį ir žiemą, bet tuomet dažnos audros, šalta. Tad čia galime kalbėti apie nišinį turizmą, jis bus patrauklus tikrai ne visiems“, – kalbėjo A. Kinas.
Jis pažymėjo, kad nuskendusių laivų lankymas prie mūsų krantų gali būti įdomus ir tiems narams, kurie nori tobulėti.
„Skenduoliai glūdi ir 30–40 metrų gylyje, o pasinerti taip giliai gali ne bet kas. Tai tikrai ekstremalu, tačiau lavina įgūdžius, patiriamos naujos emocijos, galų gale savo akimis pamatomas mįslingas paveldas. Po vandeniu tie laivai laikui bėgant nyksta, todėl saugoti juos vien popieriuje ir neleisti lankyti žmonėms būtų klaida. Dabar bus parengta tvarka, aiškios taisyklės, kuriomis vadovaujantis povandeninis turizmas galės būti plėtojamas“, – dėstė naras.
Povandeninės archeologijos specialistas, vadovavęs vienintelio tarpukario karo laivo „Prezidentas Smetona“ paieškų ir apžiūros ekspedicijoms, Klaipėdos universiteto akademikas Vladas Žulkus „Lietuvos žinioms“ teigė, kad narams taikytinos taisyklės – gyvybiškai reikalingos.
„Šioje srityje tvyrojo chaosas. Šiuo metu turime duomenų apie 114 prie Lietuvos krantų Baltijos jūroje nuskendusių laivų. Artimiausiu metu bus siūloma į paveldo registrą įtraukti keletą naujų objektų.
Viena vertus, mūsų vandenyse povandeninio turizmo entuziastams yra nepalyginti mažiau įdomių laivų nei kitose šalyse. Tačiau turime prieš 9–11 tūkst. metų augusio miško likučius, glūdinčius jūros dugne.
Tinkamai išreklamavus, pateikus mūsų povandeninį paveldą įdomiai, suintrigavus, būtų galima pasiekti neblogų rezultatų. Potencialo yra. Juolab kad rasis aiški tvarka, viską bus galima daryti legaliai, neniokojant paveldo, nesislapstant“, – tikino V. Žulkus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą