"Klaipėdoje parkų nėra. Yra tik pagrindas parkams įrengti", - šiandieninį Klaipėdos kraštovaizdį kritikuoja P. Grecevičius.
Nėra sistemos
Anot P. Grecevičaus, kraštovaizdžio architektūros darbai Klaipėdoje (ne geresnė situacija visoje Lietuvoje) atsilieka 50 metų nuo šiuo metu pasaulyje egzistuojančių tendencijų. Anot pokalbininko, profesionaliai įrengtų miesto parkų ir želdynų toli ieškoti nereikia, užtenka nuvažiuoti į Latviją ar Vokietiją.
Profesorių stebina, jog nėra sistemos, kurie parkai Klaipėdoje yra miesto, kurie - tik rajono.
"Juk ta sistema buvo parengta ir aprašyta miesto planuose. Buvo nustatytos jų funkcijos, tvarkymas. Tik reikia strateginiuose planuose nustatyti prioritetus, skirti lėšų ir tvarkyti, tačiau tai - apleista sritis. Klaipėdos želdiniai ir parkai formuojami periodiškai, lėšos jiems skiriamos maždaug kas 10 metų. Tai yra tas pats, kas moteris vieną kartą per metus apsilankytų kirpykloje. Jokio rezultato. Želdiniai turi būti tvarkomi ir prižiūri kasmet. Pagal augalų parinkimą matosi, jog esame ubagai", - aiškina pašnekovas.
Trinyčių tvenkinio pavyzdys, anot P. Grecevičiaus, yra vienas iš tokio aplaidumo pavyzdžių.
"Visi supranta, kad tą teritoriją reikia tvarkyti, nes ji apleista, tačiau nežino kaip tvarkyti. Tada skelbia konkursą. O konkursui pasirengta nebuvo. Tvenkinį iš trijų pusių riboja didelio eismo intensyvumo gatvės. Šalia jų, pagal sanitarines normas, turi būti 60 metrų apsauginė juosta. Klaipėdos miesto taršos analizė daryta prieš aštuonerius metus, triukšmo žemėlapio šioje vietoje niekas nesudarinėjo. Visi šie darbai turėjo būti atlikti, jeigu norima parką pritaikyti rekreacijai. Pirmiausia turi būti paruoštas projektas, pagal kurį būtų numatyta, kokia funkcija tinkama šioje vietoje, ir kas ten galėtų būti. Tik tuomet galima skelbti konkursą", - aiškino pokalbininkas.
Poilsio parkas, anot P. Grecevičiaus, sutvarkytas itin neprofesionaliai, o jame įrengtas laipynių medžiais parkas naikina mišką.
"Kokie yra Poilsio parko akcentai? Takas ir eilė suolų šalia tako. Niekas šiais laikais taip nedaro. Turėtų būti atskiros aikštelės žmonių grupių susirinkimams, bendravimui, skirtingoms veikloms ir individualios erdvės, kuriose galėtum pabūti vienas, paskaityti knygą. Laipynės po medžius, žinoma, - madingas dalykas, tačiau pažiūrėkite, kaip atrodo miško paklotė. Tuoj prasidės problemos su medžių išlikimu. O šis parkas yra Klaipėdos miesto plaučiai. Manau, kad sprendimas šioje vietoje įkurti laipynių parką buvo neapgalvotas", - sako P. Grecevičius.
Apie šį projektą neigiamai yra atsiliepusi ir Klaipėdos universiteto Botanikos sodo dendrologė Rita Goliakovienė.
"Klaipėdos savivaldybė perspjovė ir kitų didžiųjų miestų savivaldybes, pačioje renovuoto poilsio parko širdyje įrengdama laipiojimo medžiais atrakcionus. Atsisėdus naujai suprojektuotoj poilsio aikštelėj ant suoliuko, turi atidžiai stebėti, kad geriausiu atveju ant galvos neužkristų koks karabinas, o gal ir pats nepatyręs laipiotojas. O jeigu rimtai, tai miesto valdžia, dalindamasi interesus, nebegerbia nei savo piliečių ir juolab medžių, kurie jau ir taip pasvirę nuo vakarinių vėjų, dar turi atlaikyti papildomą laipiotojų naštą. Netolimoje perspektyvoje, dabar naudojama laipiojimams vieta atrodys labai liūdnai: ištrypta miško paklotė, sudarkyti medžių kamienai... Kamieno apsauga nuo metalinio troso ir jo įtempimo reguliavimo sistema neįrodo, kad jinai tinkamai veiks, ir medis, pastoviai veikiamas vibracijos, nebus pažeidžiamas. Juolab pažeidžiamas ne vien kamienas, bet ir visa, pastoviai judinama šaknų sistema. Gal ir galimas būtų panašios, ne tiek išvystytos trąsos įrengimas kažkokiam atokiam parko kampelyje, ant senų, jau subrendusių medžių. Bet šiuo atveju viskas pajungta komercijai ir laipiojimo intensyvumas skatinamas visais įmanomais būdais. Pušis labai nepakanti užterštam orui bei mindžiojimui, todėl jai sudaromos visos sąlygos sunykti. Kaip buvo galima išduoti leidimus taip žaloti medžius? Vakaruose parkuose taip pat yra tokios laipynės, tik konstrukcijos kitos.
Parko ribose auga 49 rūšys medžių bei krūmų, kur vyraujantys medžiai - paprastoji pušis bei beržas. Tai ne itin gausus parko augalijos asortimentas, bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia parke išsaugoti, tinkamai parodyti senus medžius bei įvairius jų derinius, kurių gausu parke, atverti netikėtas perspektyvas, įrengti romantiškas poilsio aikšteles ir panašiai. Juk parkas - tai gamtos šventovė, kurioje vienokiom ar kitokiom priemonėm sukuriamas stilingas kūrinys. Parkas, šiuo atveju miško parkas, turėtų būti ir tvarkomas išlaikant miško parko dvasią su atitinkamomis mažosios architektūros formomis bei augmenija. Bet nei gremėzdiškos šiukšlių dėžes bei kita įranga, nei naujai pasodinta augalija šios nuotaikos nesukuria. Nesuprantama, kokiu tikslu pasodinta raudonlapės svyruoklinės fomos buko eilė vienoje iš poilsio aikštelių, tarp pušų, ankštoje vietoje, susodinti ąžuoliukai, išvalyta nuo dangų likučių aikštelė su sena puikia pušim, užsodinta jaunais medeliais, kai taip trūksta laisvos erdvės. Visas šias bereikalingas darbo sąnaudas buvo galima panaudoti parko prašviesinimui, išgenint liepų kamienines atžalas bei galybę įvairių medžių savaiminukų. Belieka džiaugtis tuo, kad yra įrengti pėsčiųjų bei dviračių takai, kuriais galima nuvažiuoti į nedaug žmogaus paliestą gamtos prieglobstį", - "Vakarų ekspresui" rašė ji.
Medžių kirtimas - atsikratymas darbu
Senų medžių Klaipėdos miesto gatvėse kirtimas ir keitimas naujais, anot kraštotyros specialisto, yra atsikratymas darbu.
"Tik nereikia aiškinti, kad visi tie medžiai buvo sergantys. Paprasčiausiai naujiems medžiams nereikia tiek daug priežiūros kaip seniems, tačiau ir tai yra klaidingas požiūris. Tuo galite įsitikinti į Mažvydo alėjoje pasodintus naujus medžius. Jie jau yra apleisti, kamienai apaugęs šalelėmis, lajos nesutvarkytos. Negerai, kad kelios įmonės rūpinasi želdiniais mieste. Vienas darbuotojas lapus grėbia, kitas šakas geni, o atsakingo asmens nėra", - pastebi pokalbininkas.
Profesoriui tik šypseną kelia pavasarį spaudoje užvirusi diskusija, ar tinka mieste prie parduotuvės sodinti pušis.
"Žinoma, pušys gali būti, tačiau jas reikėjo sugrupuoti, o ne eilėmis susodinti. Tuomet žiūrėtųsi visai kitaip ir neužstotų kelio žmonėms. Arba gėlių laivelis Atgimimo aikštėje. Eiliniam žmogui atrodo, kad yra gražiau, kai jis yra negu jo nebūtų. O man tas laivelis - tai pigaus, visiškai šioje vietoje netinkančio, kičo elementas, disonuojantis su čia pat Danės upėje stovinčiu tikru burlaiviu "Meridianu", - savo nuomonę dėstė P. Grecevičius.
Beje, Klaipėdos Atgimimo aikštę puošiantis gėlių laivelis buvo užkliuvęs ir uostamiesčio architektams Romui Gailiui ir Mindaugui Savickui. Jie buvo pateikę prašymą savivaldybei šią kompoziciją išardyti, o tą vietą užsėti žole. Laivelį architektai buvo išvadinę "unikalia, būdingo Klaipėdos kraštovaizdžiui floristikos ir high-tech menų sinteze - urbanizuoto valstiečio, pseudo miestiečio meno kūriniu".
Istorija
Klaipėdos želdynų - parkų, skverų, sodų ir žalių alėjų istoriją nagrinėjantis klaipėdietis istorikas bei leidėjas Kęstutis Demereckas neseniai išleistoje savo knygoje "Klaipėdos istoriniai parkai ir želdynai" rašo, jog apželdinimo darbai Klaipėdoje pradėti tik XIX a.
"Klaipėda XIX a. viduryje po truputį tapo kurortu. Įtakingi to meto žmonės, supratę parkų būtinybę mieste, įdėjo daug lūkesčių ir darbo, kad patys dar galėtų sulaukti žaliuojančių vešlių miško jaunuolynų ir želdynų pavėsio. Vasaros restoranų ir kavinių savininkai ypač stengėsi meniškai apželdinti savo sodus ir parkus, kad medžių ūksmėje sustatyti staliukai kviestų lankytojus pailsėti. Už žaliąjį Klaipėdos miesto rūbą turima būti dėkingi praeities apželdintojams Forsteriui, Riechertui, J. L. Vyneriui, Miuleriui ir kitiems", - teigia K. Demereckas.
Istorikas atkreipia dėmesį, jog dar 1725 m. kartografijos duomenys byloja, jog tuomet jokių miškų aplink Klaipėdą ir Smiltynėje nebuvo.
"Apželdinimo darbai Klaipėdoje pradėti 1809 metais parengus apsodinimo planą ir įkūrus Melnragės girininkiją. 1820 metais apsodinta švyturio kopa tapo pavyzdžiu, kaip galima įkurti žalią oazę pajūryje", - pasakoja K. Demereckas.
Nedideli gojelis prie šv. Kazimiero bažnyčios, kuriame šiuo metu mėgsta ant suolelių prisėsti vietiniai girtuokliai, pasirodo turi labai kilmingą istoriją. 1802 m. šioje vietoje (tuomet tai buvo priemiestis) susitiko caras Aleksandras I ir karalius Friedrichas Wilhelmas III. Šiam susitikimui atminti buvo pasodintas Karališkasis miškelis ir įrengta vasaros kavinė.
Vienas įdomiausių įvykių Klaipėdos apželdinimo istorijoje - privataus asmens finansuota ir nutiesta, medžiais apsodinta pasivaikščiojimo promenada iš Klaipėdos miesto į Karališkąjį miškelį. Jos tiesimą inicijavo pirklys Julius Liudvikas Vyneris. Buvusi promenada gyva iš šiandien - tai pėsčiųjų takas Kretingos gatvėje, tačiau senųjų medžių čia jau neliko.
"1821 metais Klaipėdoje buvo pasodinta pirmoji Liepų alėja iki pat XX amžiaus pradžios buvo vienintelė. Prieškariu mieste tebuvo 5 gatvės apsodintos medžiais. Pirmasis privatus skveras mieste pasodintas 1808 metais priešais L. Lorcko namą Dangės krantinėje. Jis pavadintas karalienės garbei Luizės vardu. Pirmas miesto viešas skveras - Liepų sodas pasodintas 1821 metais. Tik 1858 metais pušų sodinukais pradėtas apsodinti pagrindinis Klaipėdos miesto poilsio parkas, tuomet vadintas plantacija", - pagrindinius uostamiesčio apželdinimo faktus vardino K. Demereckas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą