2017 m. gruodžio 11 d. 05:56 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Ateities Klaipėda: svajonėms pritrūko pinigų

(18)

Ateities Klaipėda: svajonėms pritrūko pinigų nuotrauka, foto

VIZIJOS. Prieš 15 metų kurtame ateities Klaipėdos vaizde prognozuotas ir giliavandenis uostas, ir "žalias" viešasis transportas, ir modernūs traukiniai.

© Agnės Kanaverskytės montažas

Žmonėms būdinga svajoti. Taip šiandien, žvelgdami į prieš 15 metų kurtas Klaipėdos vystymosi vizijas, kalba tuomečiai miesto politikai. Tuomet Savivaldybės užsakymu parengtame filmuke piešiama klestinčios Klaipėdos vizija - buvo įsivaizduojama, kad uostamiestyje kils didžiuliai pastatai, jų kompleksai, pramogų parkai, verslo, diplomatinių atstovybių ir kitų įstaigų biurai, plėsis uostas ir geležinkeliai, o gyventojams bus sukurta daug sporto ir laisvalaikio erdvių.

Internete iki šiol galima rasti 2002 metais sukurtą vaizdo klipą su kiek utopiniais planais, kurių dauguma šiandien kelia šypseną. Tiesa, dalis idėjų buvo įgyvendinta arba įgyvendinta iš dalies, kai kurie projektai tik pradėti, o apie dalį galima kalbėti kaip apie galimus įgyvendinti gerokai tolesnėje Klaipėdos ateityje. Tačiau galime neabejoti, kad klipo kūrėjų vaizduotė buvo išties laki.

Nuo piliavietės...

Buvo žadama sutvarkyti senosios piliavietės kompleksą. Planuota, kad čia turėtų veikti "modernių statinių kompleksas valstybinėms institucijoms, užsienio diplomatinėms atstovybėms, bankams ir viešbučiams. Ims funkcionuoti įvairios kultūros įstaigos, pramogų ir prekybos centrai, jachtų ir keleivinių laivų prieplauka". Be to, planuota, kad, siekiant užtikrinti laisvą žmonių judėjimą į senamiestį, Pilies g. taps estakada.

Žadėta, kad neatpažįstamai turėtų pasikeisti ir senamiestis nuo Jono kalnelio iki Šilutės plento. Šiai daliai buvo numatytas "dalykinio rajono" amplua. Įsivaizduota, kad palei Danę "nusidrieks gyvenamųjų namų, verslo ir diplomatinių atstovybių, parduotuvių, paslaugų centrų, bankų, valstybinių ir kitokių įstaigų biurai". Be to, centre (už Jono kalnelio, Irklavimo centro link) norėta matyti ir miesto apžvalgos ir pramogų bokštą, viešbutį bei restoraną. Ketinta tvarkyti Vasaros estrados infrastruktūrą, įrengiant golfo aikštynus, baseinus su fontanais.

Dar didingesnis buvo Baltijos žiedo planas. Žiedo viduryje norėta matyti "šiuolaikišką žiniaplėtros centrą". Svajota, kad neišnaudotas žemės plotas Taikos ir Baltijos prospektų sankryžoje galėtų tapti "informacijos ir žiniasklaidos centrų, parodų ir konferencijų salių, viešbučių, daugiaaukščių ir požeminių garažų, verslo biurų bei prekybos ir paslaugų įstaigų zona". Be to, planuota, kad čia pat būtų įrengtas žiemos sodas bei kitos poilsio ir pramogų vietos, stikliniais koridoriais sujungtos su rajono objektais...

VIZIJA I. Už Jono kalnelio norėta matyti ir miesto apžvalgos ir pramogų bokštą, viešbutį bei restoraną.

Taip pat pietinėje dalyje žadėta sukurti sporto kompleksą, kuriame būtų įvairių sporto šakų stadionai, aikštynai, uždari ir atviri baseinai, lauko teniso kortai, bėgimo ir kitokios trasos. Šiaurinėje dalyje, tarp miesto ligoninės ir miesto, ketinta matyti naują gyvenamąjį kvartalą, pavadintą Amsterdamo vardu. O tuščiose teritorijose ir sankryžoje tarp Palangos plento ir Liepojos gatvės bei kitur įsivaizduoti kotedžai.

Planuota investuoti ir į protą - svajota išplėtoti universiteto teritoriją ir kurti mokslo ir aukštųjų technologijų parką bei verslo inkubatorių, o šalia - gamybines, komercines, sporto bei gyvenamąsias patalpas, rekreacines, paslaugų bei kitas institucijas. Klaipėdos LEZ prognozuota vaisinga logistikos centro bei skirtingas veiklas plėtojančių įmonių ir organizacijų komplekso veikla.

...iki salos Giruliuose

Transportas ateities Klaipėdoje buvo įsivaizduojamas kaip varomas alternatyviais energijos šaltiniais: elektromobiliai, troleibusai, tramvajai, eskalatoriai. Įsivaizduota, kad, perkėlus miestą juosiančių geležinkelių trasą toliau nuo miesto, turėtų pradėti kursuoti keleivinis ir krovininis šaudyklinis traukinys "Kaliningradas-Klaipėda-Maskva" ir vienbėgis traukinys "Nida-Šventoji".

Šalia dabartinės Naujosios perkėlos norėta matyti greitaeigių keleivinių laivų prieplauką, iš kurios keleiviniai keltai kursuotų į Skandinavijos bei kitas šalis. Labai svarbiu projektu buvo pavadintas giliavandenio uosto įrengimas. Manyta, kad čia bus švartuojami atlantiniai ir "panamerican" tipo laivai, plaukiosiantys tarp Europos ir Amerikos.

Šypseną dabar kelia tuometės svajonės apie Girulių ateitį. Čia norėta kurti pramogų ir poilsio kompleksą - rekreacijos salą Baltijos jūroje su jachtų prieplauka, kavinėmis, paslaugų bei linksminimosi įstaigomis, vėjo jėgaine. Girulių salos tęsiniu turėjo būti akvaparko kompleksas šalia gyvenvietės - visus metus veikiantys baseinai, vandens atrakcionai, fontanai, tramplinai ir kiti statiniai, kuriuose būtų naudojamas geoterminis vanduo.

"Uostamiestis, bet ne jūramiestis"

Keletą tuometės miesto tarybos narių, merą bei administracijos vadovą paprašėme pažiūrėti šį filmuką ir pasakyti, kas gi tuomet sukosi jo kūrėjų galvose.

Artūras Šulcas prisiminė, kad tuomet miestams buvo madinga reklamuotis tokiu būdu, tad ir filmuke atsispindi didžiulės idėjos. "Mintis visuomet yra greitesnė už veiksmą, tai ir jaučiasi", - šypsojosi A. Šulcas.

Jo nuomone, prieš 15 metų negalvota, kad Lietuvoje įsigalės biurokratija, buvo manyta, kad miestams, regionams bus duota daugiau laisvės: "Tada galvojome, kad ką sufantazuosime, tą ir padarysime. Atgimimo pradžioje Vyriausybė sakydavo - "Imkite, darykite, kas ką norite".

A. Šulcui vis dar reali atrodo estakados Pilies g. idėja, kuri gali tapti aktuali užbaigus piliavietės tvarkymo projektą, ir dabar planuojamas "žaliasis" transportas, užsakyta atlikti galimybių studiją, kuri turi atsakyti į klausimus, ar mieste įmanomas greitaeigis netaršus, netriukšmingas keleivinis transportas, kuris sujungtų ilgo linijinio miesto pietinę ir šiaurinę dalį, ir kiek tai kainuotų.

A. Šulcas svarstė, kad įgyvendinti daugiau tuomečių planų sutrukdė finansinių bei žmogiškųjų resursų stoka, ekonominė krizė bei centrinės valdžios požiūris, o turint omenyje aplinkybes galima sakyti, kad padaryta tikrai daug. Be to, kai kuriamos vizijos, jeigu bent 50 procentų jų įgyvendinama, yra gerai. Jos turi skatinti žmones judėti į priekį.

VIZIJA II. Buvo kurtas didingas Baltijos žiedo planas - jo viduryje norėta matyti "šiuolaikišką žiniaplėtros centrą".

Paprašytas išsakyti savo ateities Klaipėdos viziją, A. Šulcas sakė manantis, kad dešimties metų perspektyvoje atsiras greitaeigis viešasis transportas, toliau vyks piliavietės atstatymas. Lietuvos pajūris, jo nuomone, ir toliau bus niokojamas pramonės, o žmonės nuo jos trauksis tolyn.

"Miestas plėsis. Žmones, kurie keliasi už miesto ribos, vadinu kolonistais, nes jie toliau kolonizuos teritorijas. Miestas tikrai klestės, tik jis bus miestas su žmonėmis toli nuo jūros. Tai bus didžiausia bėda, nes bus uostamiestis, bet ne jūramiestis. Labai daug kas priklausys nuo to, ar jis bus patrauklus jaunimui, nuo universiteto raidos. Manau, kad labai atsipirks investicijos į sportą, kultūrą. Mums labiausiai reikia investuoti į tai, kad trauktų žmones dvasiniai dalykai", - nuomonę išsakė A. Šulcas.

Sukėlė nostalgiją

2002 metais mero pareigas ėjęs Rimantas Taraškevičius prisipažino, kad filmukas sukėlė malonių prisiminimų bei nostalgiją, o kai kurios tuometės idėjos privertė nusišypsoti, tačiau esą netoli nuo realybės nuklysta.

"Tokie dalykai per 10 ar 15 metų neįvyksta. Miesto gyvenime tie 15 metų yra labai trumpas laikotarpis", - pabrėžė R. Taraškevičius.

Jis vardijo įvairius projektus, kurie kažkada galėjo atrodyti beviltiški: buvęs tabako fabrikas, kur dabar veikia "Kultūros fabrikas", namai palei Danę, kur buvo saldainių fabrikas, planuojama buvusios "Klaipėdos energijos" teritorijos konversija ir t. t. Tad ir prieš 15 metų kurtos vizijos, nors ir kelia šypseną, dalis jų dar gali tapti realybe ateityje.

Buvęs meras prisiminė, kad sala ties Giruliais buvo architektų išmonė. "Bet kodėl negalime pasvajoti apie tokią vietą tolimoje ateityje? Jeigu manęs neapgauna atmintis, prieš daugelį metų buvome detaliajame plane numatę galimybę Girulių neįgaliųjų pliaže įrengti akvaparką. Tad jei atsirastų, kas finansuoja, toks objektas gali iškilti", - sakė R. Taraškevičius.

Pašnekovas sakė, kad per daugiau nei 60 metų, kai gyvena Klaipėdoje, matė ir griuvėsių, matė, kaip miestas vystėsi, kokie buvo keliai, transporto sistema, kaip viskas pasikeitė per pastaruosius 25 metus.

"Manau, kad mūsų miestas turi labai didelį ir plėtros, ir investicijų, ir gyvenimo sąlygų gerinimo potencialą. Reikia turėti fantazijos, svajonių, finansavimo. Reikia tikėtis, kad miesto kišenės netuštės ir visi pasirašyti planai bus realizuojami, o ne paliekami ateities kartoms", - vylėsi R. Taraškevičius.

Reikia išeiti už miesto ribų

Valdemaras Anužis 2002-aisiais buvo Savivaldybės administratorius. Jis tuometėms vizijoms negailėjo kritikos - esą vaizduojamos nerealios idėjos, didžiulės erdvės, pertekliniai tokio dydžio miestui dalykai. "Tai buvo futuristinis planavimas", - sakė V. Anužis.

Jis atkreipė dėmesį, kad per tuos 15 metų miestas prarado labai daug gyventojų ir dabar laukia visai kiti iššūkiai. Jis abejojo, ar reikėtų atstatyti pilį - esą ji buvo ne Klaipėdos, o kryžiuočių ordino pilis. Jis skeptiškai žiūri ir į uosto plėtros planus. Jo asmenine nuomone, jei atsiras giliavandenis uostas jūroje, Klaipėdos, kokia yra dabar, nebebus, ji taps visai kitu miestu, kuriame bus mažiau žmonių, logistikos centru.

"Pasaulis ir technologijos keičiasi labai greitai, todėl daugelis senų grandiozinių planų šiandieniniam gyvenimui nebetinka. Manyčiau, kad miestui yra svarbiausia pajusti visumą, išeiti už savo ribų. Administracinės ribos yra nelogiškos, jos trukdo miestui vystytis, priemiesčiai yra atskiri nuo miesto, negalime planuoti kvartalų. Be to, visi kamščiai prie miesto yra nevykusio planavimo pasekmė. Visi norėjo remtis užsienio pavyzdžiais, o aš jau tada sakiau, kad pirmiau suskaičiuokime savo biudžetą, pažiūrėkime į Klaipėdą visos Lietuvos kontekste. Manau, kad Kaunas šiandien į priekį žengia žymiai sparčiau už mus", - dėstė V. Anužis.

VIZIJA III. Labai svarbiu projektu buvo pavadintas giliavandenio uosto įrengimas. Manyta, kad čia bus švartuojami atlantiniai ir "panamerican" tipo laivai, plaukiosiantys tarp Europos ir Amerikos.

Jis pripažino, kad žmogus be fantazijų gyventi negali, jam reikia ko nors siekti, bet, jo nuomone, reikia negriauti visumos gamtoje ir nestatyti didžiulių statinių, reikia išnaudoti aplinką.

V. Anužio manymu, kuriant ateities Klaipėdą, reikia galvoti apie tai, kaip pritraukti daugiau gyventojų: puoselėti mokyklas, darželius, mažinti paveldo reikalavimus senamiesčiui, kad atsirastų į jį norinčių investuoti verslų, atsikratyti nepatrauklių apleistų statinių.

"Manau, kad šiandien Klaipėda vystosi ne pagal strateginį planą, o kaip akmenukas rieda nuo kalno, su mažiausiu pasipriešinimu. Daugiau nulemia aplinkybės, o ne strateginiai sprendimai ir čia matau problemą. Reikia keisti strateginio planavimo principus, kurie taikomi dabar; jie nesusiję su realiais ištekliais ir realiomis galimybėmis", - kritiškai žvelgė V. Anužis.

"Karalių pasaka"

"Kai pažiūri, gaila, kad kai kurių dalykų nėra, taip gražiai atrodo, pavyzdžiui, Pilies g. estakada, bet tai tikriausiai kokius 200 milijonų kainuotų", - peržiūrėjęs filmuką sakė tuometės ir dabartinės Tarybos narys Vytautas Čepas. Jis daugumą tuomečių planų pavadino "kuveitiškais" ir "saudo arabiškais", mat tai - prabangios idėjos.

Jis atsiminė, kad salos prie Girulių idėja buvo iškilusi labai seniai, tačiau taip ir nebuvo į jūrą išpilta nė žiupsnio žemių. "O kam pilti tą salą, kai pas mus tų plynių ir tuščių laukymių ir taip pilna - imk ir statyk tuos pramogų centrus. Kam daryti tai, kai šalia gali viską padaryti už dešimt ar šimtą kartų mažesnę kainą", - samprotavo V. Čepas.

Jis mato ir realių projektų, pavyzdžiui, Vasaros estrados sutvarkymo, nes šią vietą tikrai reikia tvarkyti, padaryti funkcionalesne. Džiugu matyti, kad "žalėja" viešasis transportas, taip pat reikia kalbėti ir apie miesto augmeniją - ne apie medžių kirtimą, bet apie naujų sodinimą, kad tai būtų tiesiogine prasme žalias miestas, reikėtų griežčiau tvarkytis su senamiesčio plynėmis, apleistais pastatais.

Paprašytas nupiešti savo ateities Klaipėdos viziją, pašnekovas sakė manantis, kad miestas pasikeis minimaliai, nebent ateis industrinė revoliucija. Galbūt bus užstatytos dykros, miestas pasiplės link Gindulių, išsikels trečioji vandenvietė ir bus įveiklintas Vilhelmo kanalas, atsiras sodybos, plaukios netaršūs laivai, atgims senamiestis, kuriame bus ir barų, kavinių, ir viešnamių - "visko, kas reikalinga šiuolaikiniam žmogui". Miestas turėtų būti kultūringas, klestėti.

V. Čepas atviravo, kad kaip tik rašo romaną, kurio herojus po 40 metų nuo išvykimo sugrįžta į Klaipėdą.

"Jo akimis žiūriu, surašiau, paskui skaitau ir galvoju, kad kažkas ne taip. Paskui pagalvojau, kaip miestas pasikeitė per laiką, kai aš jame gyvenu. Aprašiau, kad traukiniai važiuoja viadukais, dangoraižiai į dangų kyla, tiltai, požeminės perėjos, Teatro aikštė - kaip Čiurlionio paveiksle "Karalių pasaka", apgaubta dangoraižių... Ir supratau, kad perlenkiau lazdą", - juokėsi V. Čepas.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Pindosijai

2017-12-04   19:05

IP: 78.57.219.197

Gal Vokietija pades.Duos slangu,stangu ir fanera burnas uzkis.O jei sugrius tai laisve greiciau i svogta dvara ateis....

taip ir turėjo būti su tais "geležinkeliais"

2017-12-03   13:28

IP: 78.56.228.141

nešvari konkurencija, tarp savų - padedant konkurentams, prie gero nepriveda, o kovojama buvo įnirtingai :))), nors ir tuščiame traukiny, kažkam vis pritrūkdavo bilieto....

Nerijus Rimkevičius

2017-12-03   11:43

IP: 45.56.155.114

Darau prielaidą, kad jungties į Juditos Simonavičiūtės gyvenamą vietą įrengimui lėšų tukrai nepritrūks.
„Rozovos atakarpa“ šiuo metu yra šalutinis veiksnys, mane labai domina jungties į J. Simonavičiūtės gyvenamą vietą, Žaliajame Slėnyje planavimo aplinkybės ir J. Simonavičiūtės priimti sprendimai.
Apibendrinimui, J. Simonavičiūtė 2012 m. rugpjūčio mėn. inicijuoja ir pasirašo įsakymą dėl Specialaus plano rengimo šiaurinėje Tauralaukio pusėje. 2013 m. sausio mėn. programinėje užduotyje numato jungčių į savo gyvenamąjį rajoną įrengimą ir pati pasirašo įsakymą. Patvirtinus planą, jungtis į J. Simonavičiūtės gyvenamąją vietą ( Žaliąjį slėnį) įvardijama prioritetine. Klaipėdos miesto savivaldybė, man adresuotuose dokumentuose šią jungtį įvardija kaip „ypatingos svarbos“, tačiau vėliau negali paaiškinti šios jungties svarbos ir nepateikia tai patvirtinančių dokumentų . Siekiant įrengti jungtį į „Žaliąjį Slėnį“, prioriteto tvarka būtina įrengti (rangos sutartis jau pasirašyta) ir išasfaltuoti mažiausiai visame Tauralaukio kvartale apgyvendintą ir užstatytą Vėjo g., kadangi iš Vėjo ir Smėlio gatvių sankirtos numatyta įrengti papildomą žiedą iš kurio ir yra planuojama jungtis į J. Simonavičiūtės gyvenamąją vietą. Na ir galiausiai, kad užtikrinti transporto srautų saugų eismą atsiradus jungčiai su „Žaliuoju slėniu“, būtina, neseniai įrengto Tauralaukio viaduko pertvarka, kainuosianti, mažiausiai puse milijono eurų. Štai tokia, visiškai teisėta schema kaip „prasukti“ jungtį iš miesto į savo kaimą, jeigu esi admininistracijos direktorius, viskas teisėta, tačiau ar teisinga kitų Tauralaukio gyventojų atžvilgiu? Būtų labai įdomu išgirsti teisėsaugos struktūrų vertinimą šiuo klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad kontrolės ir Audito tarnyba sąmoningai ar ne, visiškai nepasisakė ir nekomentavo planuojamos įrengti Vėjo gatvės aplinkybių.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašau informuoti kokiais teisės aktais, ir norminiais dokumentais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas į planavimo programos užduotis įtraukti Klaipėdos rajone esantį kaimą? Kuo vadovaujantis ir kodėl šiam kaimui suteiktas toksai aukštas prioritetas? Ar nemanote, kad J. Simonavičiūtė į planavimo programą įtraukdama rajone esančia vietovę, kurioje pati ir gyvena veikė galimai pažeisdama įstatymus ir viešuosius ir privačius interesus. Ar šios atkarpos įrengimo planavimui buvo teisėtai panaudotos miesto biudžeto lėšos?
Įdomu ką mano teisėsauga apie tokius buvusios Klaipėdos Administracijos direktorės J. Simonavičiūtės veiksmus ir priimtus sprendimus?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Šalia "Kultūros fabriko" planuojamas statyti daugiaaukštis automobilių garažas kainuos milijonus. Paaiškėjo, kad...

Vieta automobiliui - už buto kainą nuotrauka, foto

Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, ...

Gruodžio 10-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Klaipėdiečiai sunerimę - pačiame miesto centre, Herkaus Manto gatvėje esantis 4 numeriu...

Betono gabalai - vos ne ant galvos nuotrauka, foto

Vakar prisiminta įspūdinga Jūros šventės eisena. Jos organizatoriai šiemet rinkdami geriausiai pasirodžiusią...

Geriausių Jūros šventės eisenoje nerado nuotrauka, foto

Naktį eismo sąlygas sunkins plikledis nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Naktį iš sekmadienio į pirmadienį ir pirmadienio rytą eismo sąlygas sunkins plikledis,...

"Neptūną" palieka A. Butkevičius ir M. Girdžiūnas nuotrauka, foto

Sportas, Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubas sulaukė pastiprinimo iš Klaipėdos „Neptūno“. Į sostinę...

„Neptūnas“ be didesnio vargo nugalėjo „Juventus" nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate sekmadienį Klaipėdos „Neptūnas“ savo aikštėje 109:78 (29:20,...

Lietuvos klubų dvikovą laimėjo „Dragūnas“ nuotrauka, foto

Sportas, Baltijos vyrų rankinio lygos A grupės rungtynėse Klaipėdos „Dragūnas“ išvykoje 31:28 (19:12)...

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 10 val.

Sportas, Paskelbta prieš 10 val.

Sportas, Paskelbta prieš 11 val.

Sportas, Paskelbta prieš 13 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...