Ar Savivaldybė išgirs architektų nuomonę dėl Šv. Jono bažnyčios?

Pirmajame pirkime Savivaldybė buvo sulaukusi trijų pasiūlymų. Vienas buvo atmestas, nes techninio pasiūlymo vertinimo etape atsirado pateikta pasiūlymo kaina, nors skiriami balai, o kainų pasiūlymai dar nebuvo atplėšti. Antrajam pasiūlymui trūko reikiamų dokumentų, o trečiasis viršijo pirkimui suplanuotas lėšas.

Kartoja klaidą?

Pasak Klaipėdos regioninės architektūros tarybos pirmininko Edmundo Andrijausko, Savivaldybė turėtų pradėti nuo architektūrinio konkurso - taip supažindinant klaipėdiečius su esama situacija ir planais.

"Galiu tik manyti, kad Savivaldybė greičiausiai mūsų neklausys. Pastatas yra išskirtinis Klaipėdai. Mūsų tikslas - aukšta projekto ir rezultato kokybė. Jeigu vėl darys tokį pirkimą kaip anąkart, vadinasi viešinimo nebus. Jis atsiras tik po to, kai bus išrinktas galutinis variantas", - tikino E. Andrijauskas.

Jo teigimu, Savivaldybės noras konkursą rengti remiantis mažiausios kainos principu prilygsta "katės maiše" pirkimui, esą "visada yra lengviau išsirinkti iš kelių pasiūlymų".

"Dėl to mes šitą klausimą ir keliame. Architektūros įstatymas reikalauja tokiems objektams architektūrinio konkurso. Mes nesutinkame su mažiausios kainos principu", - pridėjo Klaipėdos RAT pirmininkas.

Situacijos įkaitai

Pasak miesto vicemerės Juditos Simonavičiūtės, Šv. Jono bažnyčiai atstatyti sukurta komisija prioritetą skiria ne architektūriniam konkursui, o archeologiniams tyrimams. Ji neslėpė, kad Architektų rūmai kritikuoja Savivaldybės administracijos teikiamas konkursines sąlygas. Tačiau kuri pusė teisi, komisija kol kas nenusprendė.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška "Vakarų ekspresui" sakė, kad Klaipėdos savivaldybė pirmadienį susitikime su Architektų rūmų atstovais tarėsi, kaip būtų galima išvengti klaidų, kurios buvo padarytos organizuojant konkursą pirmą kartą. Pasak jo, abi pusės sutarė bendradarbiauti dėl vienos idėjos - bažnyčios atkūrimo.

Tačiau techninio pobūdžio klausimų netrūksta - diskusijos verda. V. Juška patikino, jog viską norima pradėti nuo archeologinių tyrimų neatsitiktinai.

"Šiuo atveju daug įtakos turi Kultūros paveldo departamentas (KPD). Archeologinius tyrimus būtų galima finansuoti tik po to, kai Savivaldybė su liuteronų bendruomene pateiktų projektinius pasiūlymus, kad būtų aiški tyrimų apimtis. Tai buvo mūsų argumentas dėl pasiūlymų. Tai užtikrintų finansavimą", - teigė V. Juška.

Pasak jo, užtikrinus finansavimą ir atlikus archeologinius tyrimus būtų galima parengti plataus masto architektūrinį konkursą, pateikiant architektams paketą medžiagos. Teigiama, kad tada būtų aiškios archeologinių ir inžinerinių tyrinėjimų išvados dėl radinių, esamų pamatų stiprumo, esą visa tai suteiktų papildomos informacijos architektams, kurie parengtų pasiūlymus konkursui.

"Dabar darbo grupė pritaria pirminiam projektinių pasiūlymų rengimui ne architektūrinio konkurso būdu vien tam, kad būtų užtikrintas finansavimas. Tyrimai brangūs - gali kainuoti apie 330 tūkstančių eurų. Be KPD pagalbos Savivaldybė ir liuteronų bendruomenė atlikti tyrimų neįstengs. Gal ir Architektų rūmai nežinojo visų smulkmenų dėl finansavimo", - svarstė Paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Jis pridėjo, jog šiuo metu rengti platų architektinį konkursą būtų keblu, kadangi Savivaldybė dar neturi visos bažnyčios atkūrimui reikalingos medžiagos. Teigiama, kad turima tik 1994 metų keletą pamatų fragmentų. Dėl šios priežasties reikalingi išsamesni archeologiniai tyrimai, kad architektai parengtų kokybiškus sprendinius.

Į pastabas atsižvelgs

Investicijų ir ekonomikos departamento vyresnysis patarėjas Vytautas Kovaitis patvirtino, kad Savivaldybės išsikeltas didžiausias tikslas - parengti projektinius pasiūlymus ir gauti finansavimą archeologijai.

"Laikomės nuomonės, kad kartosime pirkimą, atsižvelgdami į Architektų rūmų pastabas, galbūt matomas grėsmes ateityje. Koreguosime sąlygas, bet neorganizuosime architektūrinio konkurso ir pirksime įprasta tvarka. Koreguosime pačią pasiūlymų apimtį - ją mažinsime, bet gilinsimės į architektūrą, archeologiją, KPD sritį. Atsižvelgiame į Architektų rūmų nuogąstavimus, lūkesčius dėl darbų patikėjimo profesionalams", - sakė V. Kovaitis.

Pasak jo, pirkimas bus vykdomas ekonominiu būdu taupant laiką - delsimas kainuotų didesnius pinigus ir veikiausiai taip būtų prarastas KPD finansavimas. Jis ramino architektus, sakydamas, kad architektūrinis konkursas bus, tačiau ne projektiniam pasiūlymui, o techniniam projektui parengti.

"Architektų rūmai neteisingai inerpretuoja įstatymą. Jis teigia, kad miesto Taryba sprendžia, kaip bus organizuojami architektūriniai konkursai. Vykdant šį konkursą ekonominiu būdu kokybė nenukentės, bet savo tikslą gauti finansinavimą pasieksime greičiau. O pasakymas, kad reikia pradėti nuo projektinių pasiūlymų, o ne nuo archeologinių tyrimų, mūsų manymu, yra keistokas", - kalbėjo Investicijų ir ekonomikos departamento vyresnysis patarėjas.

Tikimasi, kad projektiniai pasiūlymai bus pateikti dar šių metų rudenį. Maždaug dvejus metus užtruktų archeologiniai tyrimai ir techninio projekto parengimas.

Klaipėdos savivaldybės atstovų teigimu, prioritetas skiriamas archeologiniams tyrimams siekiant gauti Kultūros paveldo departamento (KPD) finansinę paramą.