Ar apsaugoti maldos namai Lietuvoje?

Ar apsaugoti maldos namai Lietuvoje?

Sukaustęs siaubas ir neviltis - taip jautėsi visa Europa pirmadienio vakarą liepsnoms glemžiantis vieną svarbiausių visame Senajame žemyne laikomų objektų - Paryžiaus Dievo motinos katedrą. Tačiau ar nuo nelaimių tinkamai apsaugoti Lietuvoje esantys maldos namai?

Ugnis užgęso, tačiau įžiebė nerimą Dievo tarnų ir tikinčiųjų širdyse ne tik Prancūzijoje, bet ir Lietuvoje.

"Trapumas - tokia pirma mintis atėjo į galvą išvydus liepsnas Noterdamo katedroje", - ištarė prieš 25-erius metus pastatytos Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas Rolandas Karpavičius, kartą lankęsis Paryžiuje ir net meldęsis šioje katedroje.

Nuostabaus grožio šimtametę istoriją sauganti vieta - tokius įspūdžius dvasininkas išsisaugojo. Tačiau joje kilus gaisrui, prabilta apie tai, kaip užkirsti kelią nelaimei ir bažnyčiose Lietuvoje, kurioje taip pat ne kartą gaisrai siaubė šventoves.

R. Karpavičius teigė, kad Noterdamo katedros tragedija Paryžiuje atkreipė dėmesį į opią problemą - bažnyčių draudimą. Esą jų bendruomenėms apdrausti savo turtą yra sudėtinga.

"Nesame apsidraudę. Nors iki šiol visus reikalavimus atitinkame. Tiesiog nematome, kas pas mus turėtų degti, kadangi bažnyčios konstrukcijos yra iš granito, marmuro ir betono. Turime signalizaciją, daviklius, esame įsirengę priešgaisrinę apsaugą", - kalbėjo klebonas.

"Vakarų ekspresas" domėjosi, ar bažnyčios uostamiestyje būtų pasiruošusios atlaikyti ugnies metamus iššūkius. Daugelis kalbintų parapijų atstovų teigė, kad priešgaisrinė signalizacija jose veikia, tačiau apsidrausti sudėtinga dėl esą taikomų papildomų reikalavimų.

Bendrovės "Lietuvos draudimas" verslo rizikų vadovas Arūnas Raziūnas teigė, kad itin sudėtinga toms bažnyčioms, kurios yra medinės.

"Remiantis turima statistika, reikia pripažinti, kad Lietuvos medinės bažnyčios, deja, nėra aprūpintos tinkamomis priešgaisrinės saugos ar gaisro detekcijos priemonėmis, todėl pasitaiko atvejų, kad, nesant elementarių rizikos valdymo faktorių, draudimo apsaugos bažnyčioms neįmanoma pasiūlyti", - dėstė A. Raziūnas.

Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas Virgilijus Poškus teigė, kad priešgaisrinės apsaugos sistema bažnyčioje įrengta jau prieš dešimtmetį.

"Žinoma, technika negali visko padaryti. Bet mes padarėme viską, kad būtų kuo mažiau žalos, jei tai nutiktų", - tikino V. Poškus.

Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčios tarybos narys Romas Revutas taip pat patvirtino, kad Dievo namai yra apsaugoti.

"Mūsų tikėjimas grįstas tuo, kad nelaikome savo bažnyčioje brangių relikvijų", - ramiai dėstė jis.

KOMENTARAS

Andrius DAMBRAUSKAS, "Gjensidige" Draudimo produktų, kainodaros ir rizikos vertinimo departamento vadovas Baltijos šalims
Dauguma bažnyčių yra istorinis kultūros paveldas, tiek pastato ir visų meno vertybių prasme, kurių atkūrimo vertė nėra žinoma, nes nėra atlikti reikiami turto vertinimai. Vertinimas būtinas, kad nustatytume draudžiamojo objekto vertę, kad atsitikus nelaimei būtų išmokėta pakankama draudimo išmoka atstatyti bažnyčios pastatą ir jo viduje buvusius architektūrinius ir meninius elementus. Bažnyčioms atkurti nėra tinkami industriniai, šiuolaikiniai statybos principai. Turi būti taikomi individualūs ir rankų darbo metodai išlaikant objekto autentiškumą, istorinį paveldą. Todėl kiekvieną bažnyčią vertiname individualiai ir ne kiekvienai bažnyčiai galime pasiūlyti draudimo apsaugą.
2012 m. kilęs didelis gaisras Tytuvėnų vienuolyne ir bažnyčioje patvirtina, kad labai svarbu laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų ir papildomai investuoti užtikrinant geresnę turto ir žmonių apsaugą, kas taip pat padėtų išvengti nelaimės ar bent jau sumažintų jos padarinius.

200. "Lietuvos draudimas" kasmet turi 200 religinių pastatų ar kitų bažnyčių naudojamų pastatų draudimo sutarčių, teigė A. Raziūnas.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder