Apie batus iš Mek­si­kos, rite­rių seges ir kitas Klai­pė­dos pilies įdo­my­bes iš pir­mų lūpų

Apie batus iš Mek­si­kos, rite­rių seges ir kitas Klai­pė­dos pilies įdo­my­bes iš pir­mų lūpų

Tęsia­me pokal­bį su archeo­lo­gu, kny­gos "Klai­pė­dos pilis: tyri­mai ir šal­ti­niai" suda­ry­to­ju doc. dr. Gin­tau­tu Zabie­la apie Klai­pė­dos pilies archeo­lo­gi­nius tyri­mus ir atei­ties vizi­jas.

Gana keis­ta, kad kur­šiai, mėgę sta­ty­ti pilis upių san­ta­ko­se, netu­rė­jo pilies tokio­je stra­te­gi­nė­je vie­to­je.

Tie­sa, kur­šiai sta­tė pilis stra­te­gi­nė­se vie­to­se, tačiau veng­da­vo šla­pių vie­tų ir gyven­da­vo aplink. Žino­me, kad kur­šių gyven­vie­tės buvo aukš­tes­nė­se, neuž­lie­ja­mo­se vie­to­se Slen­giuo­se, Žar­dė­je, Ban­du­žiuo­se. Dar vie­na vie­ta, kuri stip­riai suar­dy­ta, bet gal­būt dar gali­ma ką nors ras­ti, yra Bal­ti­kal­nės rajo­nas. Pats pava­di­ni­mas sako, jog ten buvu­si aukš­tu­ma.

O vie­ta, kur pasta­ty­ta Memel­bur­go pilis, buvo labai šla­pia dėl Danės upės van­dens lygio svy­ra­vi­mų. Tada, žino­ma, Klai­pė­da buvo aukš­čiau, dabar ji grimz­ta.

Archeo­lo­gai dis­ku­tuo­ja, kur sto­vė­jo pir­mo­ji medi­nė, pas­kui mūri­nė pilis, nes ras­ti tik XIV a. ir vėles­ni mūrai. Anks­ty­vo­sios pilies ras­tas tik nedi­de­lis mūro frag­men­tas, kuris yra kiek kito­kios orien­ta­ci­jos.

Iš jo spė­ja­me, kad anks­ty­vo­ji pilis buvo dabar­ti­nės pilies kie­me, o pas­kui buvo ple­čia­ma pilant bas­tio­nus. Mies­tas, papi­lys atsi­ra­do jau už pilies sie­nų.

Archeo­lo­gi­nių kasi­nė­ji­mų metu atra­do­me seniau­sio medi­nio pasta­to vie­tą, tačiau jis buvo užpil­tas neiš­spren­dus kon­ser­va­vi­mo klau­si­mo. Gal­būt kada nors, atsi­ra­dus tech­no­lo­gi­joms, jį bus gali­ma atkas­ti ir eks­po­nuo­ti. 

Vadi­na­si, hipo­te­zė, kad ordi­nas savo pilį galė­jo sta­ty­ti ant nuka­riau­tos vie­ti­nių pilies, įro­dy­mų netu­ri?

Ordi­nas savo pilis sten­gė­si sta­ty­ti lais­vo­je vie­to­je. Sta­ty­bos juk yra pro­ce­sas ir jei­gu pra­dė­si karą, tai tas pro­ce­sas gali ir nebū­ti sėk­min­gas. Klai­pė­dos isto­ri­ja tai įro­do. Pilį ordi­nas gana grei­tai pasta­tė, tačiau buvo kur­šiai ir sem­bai, tei­sin­gai palai­kę, kad šie atėjū­nai ban­dys užka­riau­ti jų kraš­tą, ban­dė ordi­no pilį užim­ti, bet nesu­ge­bė­jo.

Kas jums asme­niš­kai labiau­siai įsi­mi­nė tyri­nė­jant Klai­pė­dos pilį, gal­būt galė­tu­mėt išskir­ti kokį nors įsi­min­ti­ną arte­fak­tą?

Archeo­lo­gi­niai kasi­nė­ji­mai turi tokią ten­den­ci­ją, jog archeo­lo­gai jų ima­si su entu­ziaz­mu, bet kasant jis grei­tai išga­ruo­ja.

Vyk­dant Klai­pė­dos pilies archeo­lo­gi­nius tyri­mus įtam­pa ir atra­di­mo džiaugs­mas išlai­ko­mas visą lai­ką. Esa­me kasę net iki gruo­džio mėne­sio, kol vis­kas užša­lo, kad užbaig­tu­me, nes labai trū­ko seniau­sių duo­me­nų.

Džiu­gu, kad susi­rin­ko labai entu­zias­tin­gi žmo­nės, kurie tuo dar­bu gyve­no. Dabar domi­nuo­ja užsa­ko­mie­ji archeo­lo­gi­niai tyri­mai, kai spe­cia­lis­tai atei­na, atlie­ka savo dar­bą ir vis­kas tuo pasi­bai­gia. Iš jų nesu­lau­kia­me moks­li­nių tyri­mų, lei­di­nių ir pan.  

O išskir­ti­nių daly­kų viso­kių yra buvę. Dabar yra dro­nai, kurie pade­da foto­gra­fuo­ti archeo­lo­gi­nius tyri­mus, o anks­čiau tek­da­vo sam­dy­ti tokius lėk­tu­vė­lius.

Kar­tą tokį lėk­tu­vė­lį, foto­gra­fuo­jan­tį pilia­vie­tę, užpuo­lė kiras. Gerai, kad meis­tras nuo jo išsi­su­ko, nes galė­jo paukš­tis numuš­ti lėk­tu­vė­lį su visu bran­giu foto­a­pa­ra­tu.

Kokie tyri­mai šiuo metu atlie­ka­mi Klai­pė­dos pily­je, kokie atra­di­mai?

Per­nai tru­pu­tį kasė­me prie didžio­jo bokš­to. Šią teri­to­ri­ją jau kasi­nė­jo ir tyrė prof. Vla­das Žul­kus apie 1990-uosius metus. Dabar buvo kasa­ma su tiks­lu išsi­aiš­kin­ti, ar pro­jek­tuo­ja­mą bokš­tą išlai­kys senie­ji pama­tai, nes rei­kia pri­im­ti konst­ruk­ci­nius spren­di­mus.

Tyri­nė­jant paaiš­kė­jo, kad bokš­to vidu­je yra gerai išli­kęs, tik žemė­mis užpil­tas grin­di­nys, o bokš­to pama­tai - gana pras­ti, kai kurio­se vie­to­se akme­nys net išvir­tę. Bokš­to konst­ruk­ci­ją lai­kė poliai, kurie įkal­ti kelis met­rus į žemę, yra žemiau jūros lygio ir nesu­pu­vę.

Sta­ty­bų archeo­lo­gė vaka­ri­nė­je pilia­vie­tės daly­je žval­go­mų­jų tyri­mų metu apti­ko til­to lie­ka­nas ir nusta­tė vie­tą, kurio­je jis buvo.

Kaip jūs ver­ti­na­te pilies atkū­ri­mo vizi­jas?

Klai­pė­dos pilies tyri­mai ir jos atkū­ri­mo pla­nai turi vie­ną gerą savy­bę - jie nėra sku­būs. Blo­giau­sia yra, kai grie­bia­ma­si ką nors tir­ti ar atkur­ti nesu­rin­kus pakan­ka­mai medžia­gos. Džiu­gi­na, kad per pasta­rą­jį dešimt­me­tį nugriau­ti beveik visi pilia­vie­tės teri­to­ri­jo­je buvę men­ka­ver­čiai pasta­tai. Liko tik spor­to salė, bet ir ji, tikė­ki­mės, bus nugriau­ta.

Visą straipsnį skaitykite naujajame savaitraščio „Savaitės Ekspresas“ numeryje, kurį rasite visuose spaudos kioskuose ir prekybos centruose visą savaitę: nuo šeštadienio iki penktadienio.


Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder