2020 m. liepos 9 d. 04:07 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Akis bado memorialas Tarybų Sąjungos didvyriams

(42)

2020-06-24, 20:12

Domantė Platūkytė, LRT.lt

Akis bado memorialas Tarybų Sąjungos didvyriams nuotrauka, foto

Memorialas Klaipėdoje.

© LRT nuotr.

Reklama

Atminimo lentelės „Tarybų Sąjungos didvyriams“, žuvusiems Antrajame pasauliniame kare, užrašai, kad Klaipėda buvo išvaduota sovietų, kardo paminklas ir aikštė, „papuošta“ sovietinėmis skulptūromis ir žvaigždėmis. Toks vaizdas pasitinka apsilankius Klaipėdos skulptūrų parke. Nors teigiama, kad memorialas bado akis, kol kas niekas nesikeičia.

Vis dėlto istorikų nuomonės nesutampa – kol vieni tvirtina, kad svetimi dalykai turi išnykti, o memorialas bado akis, kiti tvirtina, kad esame pakankamai stiprūs, jog pakęstume tokias erdves, o memorialo panaikinimas galėtų sukelti ir priešingą efektą.

Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga dar 2018 metų balandį kreipėsi į miesto savivaldybę ir merą, tačiau atsakymų nesulaukė.

„Suvokdami sovietinio okupacinio režimo padarytą milžinišką žalą mūsų valstybei ir tautai, (...) kreipiamės į Jus dėl viešųjų erdvių išvalymo nuo istorinės tiesos neatitinkančių objektų ir viešųjų užrašų“, – buvo rašoma kreipimesi.

Tylėdami pritariame tam, kas įprasminta

Anot kreipimosi autorių, jau tris dešimtmečius gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau vis dar negalime išsivaduoti nuo sovietinio palikimo, „puošiančio“ įvairias miesto viešąsias vietas. Jų teigimu, užrašą, kad miestas Raudonosios armijos buvo išvaduotas, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai vertina kaip pasityčiojimą.

„Keistai skamba vietinių politikų, apsilankiusių prie šio paminklo, žodžiai kad „nieko tokio ten lyg ir nėra“. Gal „nieko tokio“, kad vykdant krašto aneksiją buvo sunaikinta virš 20 tūkstančių tam besipriešinančių partizanų ir jų rėmėjų, ištremta apie 120 tūkst. Lietuvos žmonių, suimta ir įkalinta 186 tūkst., lageriuose ir kalėjimuose žuvo apie 25 tūkst., tremtyje žuvo 28 tūkst. žmonių tik todėl, kad jie iki išvadavimo gyveno savam krašte, pagal savo įstatymus ir papročius. (...)

Kalbame apie tai, kad karių palaidojimo ar pagerbimo vietos paverčiamos komunistinės ideologijos ar „išvaduotojų“ galios bei pasekmių demonstravimo ir jų šlovinimo paminklais. Ne išimtis ir šis memorialas.

Savo tylėjimu ir tokių paminklų toleravimu mes tarsi ir pritariame tam, kas juose įprasminta. Šiame memoriale iškalti ir žodžiai, primenantys apie žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose atminimą. O sovietiniai lageriai, kalėjimai, trėmimai? Norom nenorom kyla dviejų totalitarinių režimų sugretinimas“, – į savivaldybę kreipėsi Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

Kaip portalui LRT.lt sako Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys Vytautas Mickus, į kreipimąsi savivaldybė nesureagavo: „Prašėme, kad bent jau lentelę pakabintų, kad ne išvadavo, o okupavo – išvadavo, bet pamiršo išeiti“, – ironizuoja V. Mickus.

Anot jo, didelis akibrokštas visiems ir šalia kabančio kardo paminklas. O už 10 žingsnių, to kardo šešėlyje yra kuklus, beveik neprižiūrimas paminklėlis žuvusiems Lietuvos kariams, apgailestauja V. Mickus. Jis priduria, kad dar esame pernelyg neryžtingi ir kuklūs, nepriimame ryžtingų sprendimų.

Memorialas „bado akis“

Kalbėdamas apie paminklus bei lenteles „Tarybų Sąjungos didvyriams“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius atviras: „Svetimi dalykai turi išnykti“. Anot jo, natūralu, kad memorialas atsirado Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, tačiau šiuo metu jis „bado akis“. Nors istorikas įsitikinęs, kad memorialas turėtų būti iškeldintas, diskusijos savivaldybėje vyksta gana vangiai, apgailestauja jis.

S. Karalius sutinka, kad kai kuriems šio memorialo egzistavimas dar gali kelti nostalgijos jausmą: „Žmonės, kurie yra nusiteikę prieš Lietuvos nepriklausomybę, prie šio paminklo renkasi ir per sausio 28 dieną, kai būna minėjimai (Klaipėdos krašto užėmimo – LRT.lt), ir per gegužės 9-ąją – „pergalės dienos“ šventimą. Būna ir konfliktų, susidūrimų.“

Reklama

Pasak istoriko, tokios lentelės taip pat klaidina visuomenę, klastoja istoriją ir skelbia neteisingus faktus: „Dažnai ir dabartinė Rusija bando mus kaltinti, kad mes perrašinėjame istoriją – tai nėra istorijos perrašymas. Tai yra, kaip mes, istorikai, jau ne kartą esame sakę, istorijos tikslinimas“, – priduria S. Karalius.

Vis dėlto drąsiai teigti, ką derėtų daryti su šiuo memorialu, istorikas nesiryžta. Pasak jo, reikėtų platesnės diskusijos, o vienareikšmiškai griauti memorialą stabdytų ir tai, kad čia buvo kapinės – negalime elgtis taip, kaip su mumis elgėsi okupantai, įsitikinęs S. Karalius. Jo teigimu, būtų šalia būtų galima įrengti informacines lenteles, kuriose būtų paaiškintas istorinis kontekstas.

Kariai ardė bažnyčias, užgrobė vietinių namus

Sąvoka „Klaipėdos išvadavimas“ buvo vartojama ne tik sovietinės okupacijos laikotarpiu, bet ir atgimimo laikais. Būdavo, kad minint Klaipėdos krašto okupacijos metines, sausio 28 dieną, pas S. Karalių atvykdavo žurnalistai ir klausdavo apie „išvadavimą“, prisimena pašnekovas.

„Klausdavau, kokia čia išvadavimo diena – šį žodį nebent į kabutes galima rašyti. Tą dieną Klaipėdoje turėtų būti juodos vėliavos iškabintos. O anksčiau, sovietiniais laikais, ji buvo švenčiama. Jokios šventės neturėtų būti, nes tai buvo Klaipėdos tragedijos diena, Klaipėdos sugriovimo diena – visi mitai apie visokius mitinius išvadavimus, žygdarbius... Didelė dalis jų yra mitas“, – pasakoja istorikas.

Pasak jo, sovietams užėmus Klaipėdą, didelę valdžią turėjo kariuomenė – net buvo siunčiami raštai, kuriuose prašoma sutramdyti karius, nes jie griauna miestą. Tuo metu buvo šaltas metas, reikėjo pasišildyti namus, todėl kareiviai ėjo į namus, nešėsi išlikusius medinius suolus, nusprogdintų bažnyčių medines dalis.

„Visa, kas buvo medinio, buvo griaunama, ardoma, kad būtų naudojama kurui. Yra tokių faktų, kad karininkai savavališkai užimdinėdavo namus, išvarydavo gyventojus iš jų, apsigyvendavo jų namuose. Žmonės praktiškai jokių teisių neturėjo, prisiartinti prie jūros buvo draudžiama. Pajūris atidarytas tik po 1950 metų“, – aiškina S. Karalius.

Miesto užėmimą rodo ir šaltiniai

Reklama

1945 metų spalio 10 dieną Raudonoji armija pasiekė Klaipėdą, tačiau šalia buvo labai stiprių karinių įtvirtinimų – nacistinė Vokietija suprato, kad šis uostas strategiškai naudingas, todėl buvo pasiruošusi Klaipėdą ginti, pasakoja S. Karalius. Sovietų Sąjungai staigiu puolimu užimti Klaipėdos nepavyko, taigi prasidėjo Klaipėdos apsiaustis, trukusi 115 dienų. Visą tą laiką Sovietų Sąjunga nuolat miestą bombardavo, buvo pastatytos didelės toliašaudės patrankos, skrisdavo bombonešiai.

Nuo sausio 21 dienos naciai pradėjo kariuomenės evakuaciją, Sovietų Sąjungos puolimas prasidėjo sausio 28 dieną. Įžengus Raudonajai armijai miestas degė, buvo palikta dar sproginėjančių bombų, tačiau miestas kurį laiką dar nebuvo gesinamas.

Tai, kad miestas Sovietų Sąjungos buvo ne išvaduotas, o okupuotas, rodo ir to meto šaltiniai. To meto laikraščiuose buvo išspausdintas Stalino įsakymas, kuriame rašoma, kad „šlovingieji Raudonosios armijos kariai užėmė Klaipėdos (Mėmelio) miestą“.

„Jie nerašo, kad išvadavo miestą, net pats Stalinas to nesakė. Vėliau netgi ir padėkos kariams išrašytos už miesto užėmimą“, – teigia S. Karalius.

Anot jo, mitas, kad miestas buvo išvaduotas, buvo sukurtas tik vėliau. Tai buvo didelis blefas, o sovietų okupacijos metais ši diena buvo didžiausia miesto šventė, vyko paradai, sveikinimai kariams, sako istorikas.

Esame pakankamai stiprūs, kad pakęstume tokias erdves

Humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Zigmas Vitkus tvirtina visada pasisakantis už papildomą informacinę lentelę, kurioje būtų pristatyta konkretaus atminimo ženklo istorija, atskleistas jos atsiradimo kontekstas. Tai ne tik suteikia informacijos apie objektą, bet ir neutralizuoja nepageidaujamas reikšmes, sako jis. Kita vertus, priduria istorikas, jei tokios lentelės nėra – tai taip pat ne skandalas.

Reklama

Klaipėdos skulptūrų parke esantis memorialas pastatytas aštuntajame 20 a. dešimtmetyje, todėl transliuoja tai, kas jam buvo „patikėta“ transliuoti: kalba apie Klaipėdos išvadavimą, sovietų karius didvyrius, tačiau šiuo naratyvu didžioji Lietuvos visuomenės dalis niekada netikėjo ir netiki, todėl ir be komentaro toks kompleksas nėra „pavojingas“, gali drąsiai egzistuoti kaip istorijos paminklas, sako Z. Vitkus.

„Kviesčiau pažvelgti į šį ir kitus panašius atminimo ženklus ne kaip į akibrokštą, bet kaip į muziejų po atviru dangumi – praeities ženklą, sovietmečio paveldą. Lietuvių tapatybė pakankamai stipri, Lietuvos valstybė pakankamai stipri, kad galėtų leisti sau pakęsti tokias erdves, ypač, kai jos miesto periferijoje, ypač, kai į memorialą įkomponuotos kapinės“, – tikina istorikas.

Memorialo panaikinimas sukeltų priešingą efektą

Pasak Z. Vitkaus, tikriausiai, paminklas Klaipėdoje liko todėl, kad tai yra kultūros paveldo objektas – Antrojo pasaulinio karo karių kapinės, be to, ši vieta tebėra svarbi daliai Klaipėdos gyventojų. Komplekso pašalinimas sukeltų nereikalingų trikdžių, kurie būtų labai naudingi mums nedraugiškoms valstybėms.

„Sutinku, logiškai mąstant, atminimo ženklų okupantams išvis neturėtų likti, bet tikrovė yra sudėtinga – daliai žmonių ši ir panašios vietos yra reikšmingos, jie čia renkasi, atmena, atkartoja jiems savą tarybinį naratyvą.

Jei imtumėmės šio atminimo ženklo šalinimo, tai kaip tik sustiprintų senąjį pasakojimą ir siekį jį ginti, tik jau su kančios, valstybės prievartos prieš savo šalies piliečius šešėliu. Tai nenaudinga ir, manau, neišmintinga. Tarkime, gegužės 9 dienos iškilmes Vilniaus Antakalnio karių kapinėse irgi galima traktuoti kaip okupacijos ir okupantų šlovinimą, bet juk valstybė nesiima vaikyti mitingo dalyvių“, – svarsto Z. Vitkus.

Istorikas primena ir Vilniuje esantį paminklą Petrui Cvirkai. Jei paminklas būtų nukeltas spontaniškai, atgimimo metu, tai būtų viena situacija, tačiau tada jo nenukėlė, nes, matyt, nematė tokio reikalo, jautė, kad jį galima ten pakęsti, kalba Z. Vitkus.

Reklama

„Apsižvalgęs pastebėjau, kad jei šį paminklą pašalintų Vilniuje visai neliktų autentiškų, netransformuotų sovietmečio erdvių, į kurias patekęs lankytojas pajustų ano laikotarpio dvasią, galėtų užsukti į šią vietą kaip į muziejų, kuris pasakotų apie sovietinio režimo pastangas įsitvirtinti Vilniaus viešosiose erdvėse“, – teigia pašnekovas.

Ar nostalgiją reikia kontroliuoti?

Pasiteiravus, ar atminimo lentelės ir užrašai apie „išvaduotą kraštą“ nepropaguoja totalitarinės santvarkos, kai kuriems nesukelia nostalgijos jausmo, Z. Vitkus kelia klausimus: „Ar sovietinės santvarkos nepropaguoja šimtai Vilniaus Antakalnio karių kapinėse esančių užrašų ir simbolių, čia gegužės 9-ąją vykstančios ceremonijos, kurios smelkte persmelktos nostalgija sovietmečiui?

Stebint Pergalės mitingus, vykstančius sovietmečiu suformuotose atminimo vietose, manęs neapleidžia jausmas, kad ten besirenkančius žmones „suklijuoja“ būtent nostalgija sovietmečiui, o pagarba žuvusiems sovietų armijos kariams (kaip deklaruojama) yra priemonė jai išreikšti“, – sako Z. Vitkus.

Visgi, istoriko teigimu, tokiuose mitinguose dalyvaujantys žmonės tikriausiai nuoširdžiai nemano, kad jie propaguoja totalitarinę santvarką, nes jos poveikio nėra įsisąmoninę. Anot jo, šie žmonės ateina pabūti tarp savų, išgirsti seną pasakojimą, išgyventi pakilius jausmus ar prisiminti jaunystę.

„Kremliaus režimas ir jo atstovai Lietuvoje šią nostalgiją (ją praturtinę kai kuriais naujais simboliniais elementais) skatina, nes tai jam naudinga. Tačiau ar įmanoma (ir ar reikia) tokią nostalgišką jauseną kontroliuoti? Ar ji sumažėtų šias lenteles pašalinus ar prirašius komentarą (kam tai rūpėtų)? Gal net priešingai, sustiprėtų, nes žmonėms patinka prieštarauti ir „kovoti už tiesą“, ypač kai kas nors griežtai draudžiama“, – kalba Z. Vitkus.

Savivaldybė žada pridėti lentelę

Pirmiausia, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta Kultūros paveldo departamento iniciatyva buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą, LRT.lt sako Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Reklama

Anot jo, buvo nustatytos tokios šio objekto vertingosios savybės, kuriuos naikinti draudžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Sprendžiant klausimus, susijusius su minėta palaidojimo vieta, privalu vadovautis kultūros ministro patvirtintomis Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklėmis, informuoja V. Juška.

„Vadovaujantis taisyklėmis, savivaldybė kitais metais paženklins Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietą informacine lentele. Lentelės tekstas bus suderintas su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, o įrengimo projektas ir įrengimo vieta su Kultūros paveldo departamentu“, – teigė V. Juška.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Vytautas

2020-06-27   23:21

IP: 88.104.35.248

Palikit ramybej mirusius,jie kovojo,zuvo ne is sukio kad reikia ,o gyne tevyne nuo baisaus teroristo HITLERIO ,kazkodel tai pamirstama .Nepamirskim tai ,gaila,kad mano megstamas laikrastis leidzia sau panasius straipsnius publikuoti ,parasykit nors karta teisybe...

Jonas Lietuvis

2020-06-27   18:14

IP: 172.69.190.76

Tuos paminklus reikia įprasminti. Galima padaryti lentelę , kurioje būtų parašyta kad SSSR galvažudžiai beveik beginklius žmonės ginė su kulkosvaidžiais gerai ginkluotų vokiečių pulti. Per prievartą tapo žmonės didvyriais , ir kariauti pramokta tik karo pabaigoje.

op

2020-06-27   14:39

IP: 5.254.46.18

Jei akis bado, tai reikia raminamuosius gerti, arba tiesiai į Bangų gatvę, jei man bado akis Rusiškos cerkvės, Sovietiniai Daugiabučiai, Tiltai, Krantinės, Fabrikai kurių pilna Klaipėda, ar tai reiškia, kad juos reikia imti griauti.... gydytis rimtai reikia, o ne nusipezėti...

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Klaipėdoje per trejus metus planuojama atnaujinti akmeninius senamiesčio grindinius. Skaičiuojama, kad tam...

Klaipėdos senamiesčio grindiniams remontuoti – 5 mln. eurų nuotrauka, foto

Paskutinį liepos savaitgalį Klaipėdoje organizuojamos Jūros šventės mugė šiemet bus kitokia: perpus...

Prekyba Jūros šventėje sumažinta perpus nuotrauka, foto

Į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi klaipėdietė Adelė Danutė, gyvenanti Baltijos prospekte. Pasak...

Gyventojai skundžiasi netvarkingais šaligatviais nuotrauka, foto

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. visi priešmokyklinukai ir pirmokai, nepaisant to,...

Nuo naujų mokslo metų – nemokamas maitinimas jauniausiems mokiniams nuotrauka, foto

Klaipėdos sunkiaatlečiams - visų spalvų medaliai nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Viesulo" sporto centro komanda sėkmingai gynė mūsų miesto garbę tarptautiniame sunkiosios...

Klaipėdos senamiesčio grindiniams remontuoti – 5 mln. eurų nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdoje per trejus metus planuojama atnaujinti akmeninius senamiesčio grindinius. Skaičiuojama, kad tam...

Prekyba Jūros šventėje sumažinta perpus nuotrauka, foto

Klaipėda, Paskutinį liepos savaitgalį Klaipėdoje organizuojamos Jūros šventės mugė šiemet bus kitokia: perpus...

Izoliacija bus privaloma atvykusiems iš dar 7 šalių nuotrauka, foto

COVID-19, Rumunija, Bulgarija, Mergelių salos, Seišeliai, Džibutis, San Marinas ir Svazilandas – naujos...

Sportas, Paskelbta prieš 7 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 8 val.

COVID-19, Paskelbta prieš 10 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...