Agnė Bilotaitė

Agnė Bilotaitė: "Už teisingumą ir skaidrumą kovojame kaip niekad aršiai"

"Kova prieš aplinkos taršą, patyčias darbovietėse, kyšiusyra mūsų siekis gyventi kitaip, jis tik stiprėja ir tai geras ženklas", - sako Seimo narė, laikinosios grupės "Už Lietuvą be korupcijos" pirmininkė Agnė Bilotaitė.

Artėjant gruodžio 9 - ajai, Tarptautinei antikorupcijos dienai, vardydama savo pačios su bendražygiais nuveiktus darbus, parlamentarė pripažįsta, kad valstybės institucijų veiklos skaidrinimas, valstybės pinigų švaistymo kontrolė vis dar sulaukia labai didelio pasipriešinimo.

Jau tapo tradicija, kad kasmet, minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, Seime atkreipiate dėmesį į su korupcija susijusias problemas tam tikroje srityje. Kas jūsų akiratyje atsidūrė šiemet?

Gruodžio 9 dieną Seime kalbėsime apie papildomas priemokas gydymo įstaigose. Ne paslaptis, kad kai kuriose ligoninėse (Klaipėdoje taip pat) yra reikalaujama papildomai primokėti už gydymą, operacijas, medikamentus ar instrumentus, nors visa tai kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, vadinasi yra nemokama. Tačiau dabar galiojantis teisinis reglamentavimas nėra aiškus, todėl kai kurios įstaigos naudojasi tomis spragomis ir pelnosi pacientų sąskaita. Tai yra neskaidru ir neteisinga, todėl priemokų reikalavimo praktika turi baigtis. Kaip tai padaryti, Seime kalbėsimės su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentu Šarūnu Narbutu, "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovu Sergejumi Muravjovu, Valstybinės ligonių kasos direktoriumi Gintaru Kacevičiumi, Jaunųjų gydytojų asociacijos vadove Kristina Norvainyte.

Sveikatos priežiūros sritis gyventojų apklausose vis dar įvardijama kaip labiausiai korumpuota. Kodėl, jūsų nuomone, situacija negerėja ir kokias išeitis matote?

Situacija gerėja, tačiau ne taip greit, kaip norėtųsi. Kyšių medikams duodama vis rečiau, tai patvirtina ir organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus atliktos apklausos.

Tačiau turime ir kitų problemų, kurių niekaip nepavyksta išspręsti. Tai stambioji korupcija - neskaidrūs gydymo įstaigų (ypač didžiųjų) viešieji pirkimai, susitarimai su farmacijos, medicininės įrangos gamintojais.

Kaip parodė Valstybės kontrolės atlikti auditai, beveik 60 proc. įsigytos medicininės įrangos naudojama per mažu intensyvumu, 7 proc. išvis nenaudojama, tiesiog sandėliuojama. Pacientai tyrimų laukia mėnesių mėnesius, o įranga nenaudojama - kaip taip gali būti? Apmaudu, kad sveikatos sektoriaus bėdos sprendžiamos labai vangiai, nenorint ar nesugebant imtis ryžtingų sprendimų.

Neseniai kreipėtės į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl situacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurios medikai anonimiškai skundžiasi apie darbe patiriamą psichologinį smurtą.

Bijau, kad didesnių pokyčių neįvyks, kol nebus įstatymu apribotos gydymo įstaigų vadovų kadencijos. Tai, kad įstaigos vadovas nesikeičia daugiau kaip 30 metų, jau yra blogas požymis. Jokios srities pažanga neįmanoma be permainų. Kartais jos būna skausmingos, bet yra būtinos. Visi neseniai pamatėme, kokia didelė būna abejingumo kaina, kai Vilniuje nusižudė jaunas ir perspektyvus gydytojas. Kiekvienas, net ir anoniminis skundas, turi būti vertinamas labai rimtai. Įstaigos steigėjas (šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybė) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija turėtų inicijuoti objektyvų tyrimą, kuris padėtų nustatyti tikrąją įstaigoje vyraujančią atmosferą, identifikuoti problemas, konkrečius asmenis, kurie elgiasi netinkamai ar neteisėtai. Atliekant tyrimą turi būti visiškai užtikrintas visų dalyvių konfidencialumas. Tik atlikus nešališką tyrimą galima daryti išvadas ir imtis veiksmų. Aš niekada nepalaikysiu Linčo teismų, tačiau apsimesti, kad viskas yra gerai, negalima.

Klaipėdiečiai sunerimę dėl padidėjusios oro taršos. Jos šaltinis iki šiol nėra aiškus, atlikti dirvožemio tyrimai pauostyje vienas kitam prieštarauja, gyventojai sutrikę. Kokią išeitį matote?

Taršos klausimas yra labai sudėtingas jau vien dėl to, kad šių problemų sprendimas priklauso nuo daugelio skirtingų institucijų, kurios, kaip dažnai pas mus nutinka, nederina veiksmų, o neretai ir nebendrauja tarpusavyje. Pagrindinė viso sąmyšio priežastis - kad iki šiol nenustatytas taršos šaltinis. Turiu omeny taršą sunkiaisiais metalais, šiuo atveju, chromu. Kita problema ta, kad gyventojai jaučiasi kvailinami. Daug žmonių, gyvenančių netoli uosto, taip pat ir miesto centre, šiaurinėje dalyje, kalba apie nemalonius kvapus iš uosto pusės, kurie ypač sustiprėja savaitgaliais, vakarais ir naktimis. Jau nekalbu apie pajuodusias nuo neaiškių dulkių palanges irgrindis.

Tačiau viešumoje nuolat girdime pranešimus, kad tarša neviršija normų, viskas gerai. Ar tikrai?

Natūralu, kad kai nėra aiškios informacijos, gimsta sąmokslo teorijos, pagrįstai kyla pasipiktinimas ir jis nukreipiamas ne tik į uosto verslininkus, bet ir į savivaldybę, nors miesto valdžios vaidmuo šiuo atveju yra tarpininko, veiksmų koordinatoriaus. Ir, žinoma, informacijos teikėjo.

Jūs ne kartą kreipėtės į Susisiekimo ministeriją dėl to, kad Uosto direkcija nesuvaldo taršos uoste. O dėl ankstesnių tyrimų, kurie parodė itin didelę taršą chromu, kreipėtės net į Generalinę prokuratūrą. Kaip, jūsų nuomone, turėtų būti sprendžiamos taršos problemos uoste?

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas labai aiškiai nustato, kad už aplinkosaugą uoste, taršos prevenciją ir taršos sukeltus padarinius atsakinga Uosto direkcija. Situacija rodo, kad kontrolės ne per daugiausiai. Susidaro įspūdis, kad rūpinamasi tik krovos rekordais, o kaip užtikrinti, kad kroviniai būtų kraunami saugiai, kad iš miesto centro būtų iškelta atvira krova, regis, mažai kam rūpi. Deja, bet dabar galiojantis teisinis reglamentavimas nepriverčia verslininkų labiau rūpintis aplinkosauga, baudos už aplinkos teršimą yra simbolinės ir neatgrasančios. Noriu pabrėžti tai, ką sakiau jau ne kartą: uostas Klaipėdai ir visai Lietuvai yra labai svarbus, man, kaip ir visiems, rūpi, kad jis klestėtų ir neštų naudą, tačiau tik ne žmonių sveikatos sąskaita. Mes tikrai pajėgūs civilizuotai išspręsti problemas ir suderinti miesto gyventojų bei uosto verslo interesus. Tam reikia politinės valios ir pačių gyventojų sąmoningo įsitraukimo bei dalyvavimo.

Kokį Klaipėdos uosto valdymo modelį laikytumėte geriausiu?

Aš esu už municipalinį uostą, kokie sėkmingai veikiaBelgijoje, Danijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje.Klaipėdos miesto savivaldybė galėtų tapti uosto bendrasavininke su 35 proc. akcijų. Akcijos turėtų būti neatlygintinai perduotos savivaldybei. Toks valdymo modelis leistų turėti didesnę įtaką uosto valdymui ir miestui gauti daugiau naudos iš uosto veiklos. Dabar savivaldybė iš uosto pelno gauna labai mažai, ir tie pinigai dažniausiai skiriami su uostu susijusiai infrastruktūrai gerinti. Gyventojai tos naudos praktiškai nejaučia. Norėtųsi, kad dalis uosto pelno būtų skiriama viešosioms erdvėms atnaujinti, vaikų žaidimų ir sporto aikštelėms įrengti, želdiniams plėsti.

Sausio mėnesį sukaks vieneri metai, kai galioja Pranešėjų apsaugos įstatymas, kurio iniciatorė buvote jūs. Ar dėl šio įstatymo kova su korupcija tapo efektyvesnė?

Tai, kad mes pagaliau turime Pranešėjų apsaugos įstatymą, yra didelis žingsnis į priekį. Kiekvienas, kuris savo darbovietėje pastebi korupciją, kitus įstatymų pažeidimus, gali saugiai apie tai pranešti ir gauti šiuo įstatymu garantuojamą apsaugą, teisinę pagalbą, kompensaciją už patirtas išlaidas ir kt. Naujausiais duomenimis, apie 30 žmonių šiemet suteiktas pranešėjo statusas. Tačiau, kaip parodė Rasos Kazėnienės atvejis, įstatyme dar yra ką tobulinti, tad kartu su įstatymo rengėjais netrukus vėl sėsime ir aiškinsimės, ko dar trūksta, teiksime pataisas. Mums negana, kad įstatymas egzistuoja, svarbu, kad jis veiktų ir būtų naudingas žmonėms.

Dabartinė valdančioji dauguma į valdžią atėjo aukštai iškėlusi kovos su korupcija ir skaidrumo vėliavą. Kaip vertinate valdančiųjų pastangas kovoti su korupcija?

Deja, bet tie gražūs užmojai taip ir liko rinkimų programoje. Valdančiųjų elgesys ir priimami sprendimai veikia priešingai - diskredituoja bet kokias pastangas siekti didesnio skaidrumo ir valdymo efektyvumo valstybėje. Tačiau, nepaisant to, mes su bendražygiais tęsiame savo pradėtus darbus ir tikrai nesustosime.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder