Jūrų muziejuje - didžiųjų rekonstrukcijų metas

Jūrų muziejuje - didžiųjų rekonstrukcijų metas

Vienas iš puikių jūrinio paveldo išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams pavyzdžių - Nerijos forte įsikūrusio Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) veikla ir jo įgyvendinami projektai. Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, jūrinį paveldą, žinoma, reikia saugoti, tačiau ne mažiau svarbu ir jį naudoti, kad jis pasakotų istoriją.

Pastaruoju metu LJM vykdo net kelis didelius, apie 100 milijonų litų kainuojančius, Europos Sąjungos (ES) remiamus projektus - baigiamas rekonstruoti delfinariumas, rekonstruojamas akvariumas, ruošiamasi Nerijos forto ir muziejaus administracinio pastato Smiltynėje rekonstrukcijai.

Delfinariumas - su naujais objektais

LJM toliau rekonstruoja delfinariumą. Oficialus šio projekto pavadinimas - "Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parkas Kopgalyje". Bendra jo vertė - apie 46 mln. Lt. Darbai pradėti 2009 metų pavasarį, baigti planuojama kitų metų vasarį. Šiemet gegužę jau baigėsi pirmo etapo, t. y. delfinariumo rekonstrukcijos, darbai, jis jau atvertas lankytojams.

Dabar atliekami antro etapo - priestato delfinų terapijai ir vidaus baseino rekonstrukcijos - darbai. Trečio etapo metu bus įrengtas baseinas-lagūna po atviru dangumi su žiūrovų tribūnomis. Šis objektas duris atverti turėtų kito sezono metu.

Taigi delfinariumas po rekonstrukcijos turės 2 naujus objektus - Delfinų terapijos centrą ir baseiną-lagūną po atviru dangumi.

ISTORIJA. Taip buvo valoma fosa prieš atidarant Jūrų muziejų 1977 metais.

Pasinaudota galimybe

Kitas LJM projektas - muziejaus akvariumo rekonstrukcija, kainuosianti apie 40 mln. Lt, irgi pradėtas įgyvendinti prieš kelerius metus. Muziejus kurį laiką bandė derinti ir lankytojų priėmimą, ir rekonstrukcijos darbus, tačiau šiemet rudenį teko akvariumą uždaryti, nes jau prieita iki tokio etapo, kai reikia jį griauti, įrengti akrilo tunelius, naujus akvariumus etc. Taigi nuo šių metų rudens uždarytas visas Nerijos fortas, vadinamoji Kopgalio tvirtovė, lankytojai į ją neįleidžiami.

"Naudodamiesi proga, kad Kopgalio tvirtovė šiaip ar taip uždaryta, nusprendėme, jog reikia ne tik rekonstruoti muziejaus akvariumą, bet ir sutvarkyti fosą, kuri nebuvo valyta nuo 1976 metų, t. y. nuo muziejaus atidarymo. Ir anais laikais jos valymas buvo gana sudėtingas, nes buvo likę Antrojo pasaulinio karo sviedinių etc., nemanome, kad ir dabar tai bus lengva padaryti.

Pateikėme paraišką ES paramai gauti dėl Nerijos forto rekonstrukcijos ir mums buvo skirta pinigų", - pasakojo LJM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė.

SUMA. muziejaus akvariumo rekonstrukcija kainuos apie 40 mln. Lt.

Kartu su norvegais

Lietuvos jūrų muziejus prieš 35 metus įsikūrė XIX amžiaus II pusėje statytame forte, anuomet skirtame ginti Klaipėdos uosto prieigas. Šis fortas - vienintelis toks išlikęs Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Rekonstruotas Nerijos fortas lankytojams bus pristatomas ne tik kaip karinis, bet ir kaip jūrinis paveldas.

Projektui "Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas" įgyvendinti gauta lėšų iš ES. Kadangi dar nepaskelbtas rangos darbų konkursas, kol kas tik rengiama jo dokumentacija, LJM šio projekto vertės neskelbia. Muziejus turės prisidėti prie šio projekto finansavimo, tam skirdamas apie 10 proc. jo vertės, t. y. apie 1,6 mln. Lt. Projekto trukmė - 22 mėnesiai.

Šį projektą LJM įgyvendina kartu su Norvegijos Stavangerio jūrų muziejumi. Muziejai surengs bendrą kilnojamąją parodą, atskleidžiančią Lietuvos ir Norvegijos, Klaipėdos ir Stavangerio, ryšius. Jungiamoji grandis buvo silkės. Norvegai jas gaudydavo ir gabendavo į Klaipėdą, kur jos būdavo sūdomos, o paskui keliaudavo į Žemaitiją, į žydų parduotuvėles etc.

Be visų kitų dalykų, LJM specialistai tikisi iš kolegų pasisemti ir gerosios skandinaviškos paveldo išsaugojimo bei aktualizavimo patirties.

Išvalys fosą

Atliekant Neringos forto išsaugojimo darbus bus sutvarkytas fortą juosiantis gynybinis griovys - fosa, išvalytas joje susikaupęs dumblas. Pasak O. Žalienės, vien tik dumblo pašalinimas kainuos apie 1 mln. Lt, nes jame yra tokių medžiagų, dėl kurių jo negalima išvežti į įprastinius sąvartynus.

Bus sutvarkytos fosos vidinė ir išorinė krantinės, sutvirtinti tilto pamatai, poliai, sutriušę pakeisti naujais etc.

Planuojama restauruoti sargybinę, esančią kairėje pusėje prie įėjimo į muziejų, kurioje buvo suvenyrų parduotuvė. Joje bus įrengta ekspozicija, pasakojanti Nerijos forto istoriją.

Bus restauruoti trys iš šešių kaponyrų (raudonų plytų poternų iškyšos į fosą), juose bus įrengtos naujos ekspozicijos. Viename iš jų planuojama intriguojanti ekspozicija, pasakojanti apie nelaimes jūroje ir gelbėjimo operacijas.

Fosoje plaukios laiveliai?

Pačią Nerijos forto fosą planuojama labiau pritaikyti lankytojams. Numatyta atlikti mokslinį tyrimą apie 1936-1939 metais įrengtą perkasą, jungusią fosą su Kuršių mariomis, tad į ją galėjo įplaukti laivai ir apsistoti kaip uostelyje. Sakoma, jog čia buvusi lietuviško jachtklubo pradžia. Mėmelio jachtklubo nariai buvo vokiečiai, turintys brangias jachtas, o Nerijos forto fosoje glaudėsi lietuviai su kuklesnėmis jachtomis.

Atliekama mokslinė studija turėtų atsakyti į klausimą - jeigu šiais laikais vėl būtų padaryta perkasa, kaip būtų galima panaudoti fosą?

Ketinama į diskusijas įtraukti studentiją, kad pasidalintų mintimis, kaip būtų galima pritaikyti restauruotą ir sutvarkytą Nerijos fortą rekreaciniams, pažintiniams poreikiams. Gal fosoje būtų galima rengti distancinio valdymo laivų modeliukų istorinius jūrų mūšius, gal padaryti sumažintus istorinių laivų modelius, kuriais kaip valtelėmis būtų galima pasiplaukioti aplink Nerijos fortą vertinant gamtos ir paveldo grožį? Taigi šis projektas turės ir tęstinumą.

Prireikė antro konkurso

LJM tikisi gauti ES paramą ir rekonstruoti muziejaus administracinį pastatą. Tai turėtų būti viešai prieinamas jūrų gamtos ir jūrinės kultūros paveldo informacinis centras, jame galės dirbti, rinkti duomenis ir mokslininkai, ir studentai, ir šiaip jūrine istorija besidomintys žmonės, mokytojai turės galimybę parodyti vaikams kur kas turtingesnes istorinių lobių kolekcijas, supažindinti juos, kaip moksliškai apdorojama visa turima medžiaga ir t. t.

Preliminariais skaičiavimais, šioms mintims įgyvendinti reikėtų apie 10 mln. Lt.

Kadangi LJM administracijos pastatas yra jautrioje vizualinei taršai Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, muziejus organizavo pastato rekonstrukcijos architektūrinės minties konkursą per Lietuvos architektų sąjungą.

Buvo pristatyti 4 darbai, tačiau pirmosios vietos laimėtojas nebuvo išrinktas, nes darbai neatitiko muziejaus estetinių, vizualinių lūkesčių. Pasak N. Puteikienės, vietovė, kurioje turi atsirasti naujas statinys, ypatinga - čia pat yra Nerijos fortas, delfinariumas, Kuršių marios.

Be to, "užkliuvo" pastato funkcionalumas. Iš esmės jo paskirtis konkursiniuose darbuose liko nepakitusi, buvo paliekamas tas pats senas pastatas, tik nagrinėti įvairūs jo rekonstravimo būdai, pavyzdžiui, siūlyta jį apgaubti gaubtu.

Tad LJM organizavo specialistų diskusiją, po kurios buvo paskelbtas pakartotinis konkursas. Šį kartą darbus pristatė jau šeši dalyviai. Kol kas jie analizuojami, nugalėtojas dar nepaskelbtas. Darbai eksponuojami LJM skaitykloje.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder