2018 m. rugsėjo 22 d. 12:56 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Jūrų muziejus

Jūrų muziejus

Apie deficitą, silkę ir kramtomąją gumą

(9)

Apie deficitą, silkę ir kramtomąją gumą nuotrauka, foto

20 amžiaus 7-asis dešimtmetis. Žvejų kasdienybė.

© Bernardo Aleknavičiaus nuotr.

Šį šeštadienį, gegužės 28 dieną, Lietuvos jūrų muziejuje bus atidaryta nauja intriguojanti ekspozicija „Ilgas reisas“. Įdomi ir išskirtinė jau pačios ekspozicijos vieta – didžiausio muziejaus eksponato – vidutinio žvejybos tralerio „Dubingiai“ triumas. Šis, gilų sovietmetį menantis laivas, daugiau nei 18 metų skrodęs vandenynų ir jūrų bangas, garsėjo kaip socialistinio darbo veteranas, 1980 metais buvo perduotas Jūrų muziejui ir 1986 metais įkurdintas sausumoje.

„Gyvas“ sovietmečio liudininkas

Muziejaus istorikas Dainius Elertas pasakojo, kad „Dubingiai“ – vienintelis likęs „gyvas“ iš šimtų tokių laivų, 1960–80 metais priklausiusių Lietuvos žvejybos laivynui. To laivyno, kaip žinome, nebėra. „Dubingiai“ – vienintelis jo liudininkas.

Pasak istoriko, šis laivas garsėjo puikiais laimikiais: 1972 metais pasiekė Okeaninės žvejybos laivyno bazės rekordą – per reisą sugavo net 30 tonų žuvies. Nenuostabu, kad būtent jame sukurta ekspozicija atspindi Sovietinės Lietuvos žvejo kasdienybę.

Alfonso Mažūno nuotr..Vidutinis žvejybos traleris „Dubingiai“

Pasak ekspozicijos kūrėjo Dainiaus Elerto, joje atskleidžiama, kas skatino žvejus rinktis katorgišką darbą uždaroje laivo erdvėje ir kokia buvo tikroji sūriu prakaitu įsigytos valiutos ar legalių ir nelegalių „dovanų iš jūros“ kaina.

– Didžiulis kelių šimtų laivų sovietų Lietuvos žvejybos laivynas tinklais vagojo jūras tarp Europos, Afrikos, Amerikos žemynų, – pasakojo istorikas. – Laikraščiai rašė, kad sugaunama žuvies daug. Tačiau parduotuvių lentynos buvo pustuštės. Jose puikuodavosi tik ilgo galiojimo pigių konservų piramidės. Ekspozicijoje pateikiama oficiali ir neoficiali versija, kur „išgaruodavo“ didžioji žvejų laimikio dalis.

Lietuvos laivynas – be lietuvių kalbos

Sovietų Lietuvos žvejybos laivynas nebuvo tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikai. Raštvedyba vesta ir oficialiai bendrauta tik rusų kalba. Laivuose naudota tik TSRS simbolika. Laivo pavadinimai ir laivo uostas ant borto rašomi tik rusiškomis raidėmis. Sovietų Lietuvos žvejybos laivynas buvo tiesiogiai valdomas iš Rygos ir tuometinio Leningrado (Sankt Peterburgas). Jo sužvejoti laimikiai buvo skirti visos TSRS poreikiams.

Istorikas pasakojo, kad Sovietų Lietuvos žvejybos laivynas nebuvo aprūpintas moderniausia navigacine, technologine, žuvies paieškos įranga. Siekdami gausaus laimikio, žvejai buvo verčiami naudotis gamtos resursus alinančiomis žvejybos priemonėmis: žvejodavo tralais, elektrožūkle. Vandenynų plotai greitai likdavo tušti, o žvejai buvo priversti ieškoti vis naujų. Ekspozicijoje apie XX a. užsimenama ir apie žvejybos laivų naudojimą kariniams tikslams.

Darbą ir poilsį planavo partija

Iki šiol gyvas žvejybos jūreivio stereotipas – pinigais į dešinę ir į kairę besitaškantis, linksmas, nuolat išgėręs, nevaržomo elgesio plevėsa. Jis susidarė stebint pavienius epizodus grįžus į krantą. Tačiau, pasak Dainiaus Elerto, realybė buvo visai kitokia. Kaip ir kitose srityse, žvejo darbinę veiklą lėmė planai ir direktyvos, kurias tvirtino TSRS partinė vadovybė.

Vladimiro Golubevo nuotr. 1968 m. Lietuvos jūreiviai pagerbia Lenino paminklą Afrikoje

Darbo diena, „einant žuviai“, trukdavo iki 12 valandų. Buvo dirbama visą parą – pamaina skirstyta į 4 ir 8 arba 6 ir 6 darbo valandas. Miegui, valgiui, skalbimui, laiškų artimiesiems rašymui, asketiškiems pomėgiams likdavo 6–8 val. per parą. Ilgi reisai trukdavo iki 9 mėnesių. Juose žvejai atsikvėpdavo pakeliui iki žvejybos vietos ir grįžtant atgal. Kelių dienų vizitas užsienio uostuose ar pusiaujo kirtimo šventė – didžiausios neoficialios įgulos šventės. Pasivaikščiojimą užsienio uoste apkartindavo griežtos instrukcijos, kur apsipirkti, kaip elgtis ir budriai stebinti KGB akis.

Ekspozicijos „Ilgas reisas“ dizainą sukūrė „Klemencov Group“. Jos įgyvendinimą dalinai finansavo Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

ventspiliete

2016-12-22   10:07

IP: 85.158.74.156

Atvykau i Ventspili 1970 metais. Kokios tik žuvies čia nebuvo!!! O kokia skani- rūkyta menke, jūros ešerys nu tas raudonas! O natotenija ! O dabar ? Brangesne uz mesa. Kartais taip norisi žuvies , nusiperku - verkt norisi- neimanoma valgyti.
O dabar laivyne viskas angliškai ( tiksliau - laivyno paliekos)

Drąsuolė

2016-05-26   12:16

IP: 78.57.252.53


Lietuvių kalba sena ir graži, bet ne tau.!!!

drasuoli elfai

2016-05-26   11:40

IP: 46.249.186.10

dusk,skeltanagi!!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūrų muziejus

Šią vasarą „Premia KPC“ kartu su vienu prekybos centrų tinklu surengė kilnią...

Penkiolikai šeimų - nemokama delfinų terapija nuotrauka, foto

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Balsio kvietimu liepos 12 dieną (ketvirtadienį)...

Bandys spręsti pilkųjų ruonių žūčių problemą nuotrauka, foto

Lietuvos jūrų muziejuje praėjęs šeštadienis buvo ypatingas: jame lankėsi net pats Prezidentas...

Nerijos forte laikas pasuktas atgal nuotrauka, foto

Šį pavasarį Lietuvos jūrų muziejus muša ne tik lankomumo rekordus: Jūrų žinduolių...

Jūrų muziejus slaugo 14 ruoniukų nuotrauka, foto

Šaukštas deguto ir Muzikinį teatrą pagadina nuotrauka, foto

Bulvaras, Praėjusį savaitgalį iškilmingos ceremonijos metu į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pamatus įkasta...

Užsuko į kazino ir daužė, ką matė nuotrauka, foto

Kriminalai, Vakar apie 5:15 val., Klaipėdoje, Danės g., į kazino barą atėjęs neblaivus...

Tikslinėje teritorijoje nori aikštelių keturkojams nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos savivaldybė toliau ruošia planus tvarkyti tikslinę daugiabučių kiemų teritoriją centrinėje miesto...

Ar grąžinsime skolą Martynui Mažvydui? nuotrauka, foto

Mažoji Lietuva, Martynas Mažvydas, davęs Lietuvai pirmąją lietuvišką knygą, pirmąją lietuvišką abėcėlę, išmokęs melstis...

Bulvaras, Paskelbta prieš 55 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Mažoji Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...