2018 m. rugsėjo 21 d. 20:57 val., penktadienis

Jūros šventė 2018

Jūros šventę kuria žmonės

(10)

Jūros šventę kuria žmonės nuotrauka, foto

PRADŽIA. Įspūdinga Jūros šventės eisena - vakar paskelbė didžiausios Klaipėdos metų šventės pradžią.

© Egidijaus Jankausko nuotr.

Klaipėda per Jūros šventę pražydo, išsiskleidė tarsi gėlė. Šilta, gera, vėjelis nuo jūros gaivina, miestas - pilnas laimingų žmonių. Būtent jie, žmonės ir kuria šventę. Jūros šventė - ne tik klaipėdiečių, bet iš visos Lietuvos, iš užsienių suvažiavusių žmonių nuopelnas. Su kokiomis mintimis ir darbais jie atvyko, kaip jaučiasi, kas juos džiugina, žavi, stebina?

Pirmosiomis šventės dienomis išėjome į Klaipėdos gatves ir šnekinome sutiktus žmones. Tegu jie kalba apie Jūros šventės džiaugsmus ir rūpesčius, apie Klaipėdą ir Lietuvą, apie mūsų vertybes šiandien ir ateitį.

Lietuvoje - brangiausia

Po visą pasaulį keliaujantis klaipėdietis Justas į namus sugrįžta tik vasarą. Šiemet grįžo birželio pradžioje ir jau dabar planuoja pirkti kitą lėktuvo bilietą. "Po šventės vėl iškeliausiu. Šįsyk noriu į Tadžikistaną, į kalnus. Pabūsiu ten porą mėnesių, po to vėl važiuosiu į Pietų Korėją, dešimtą kartą. Toks mano, klajoklio, gyvenimas. Lengvas ir paprastas. Tik į Lietuvą sugrįžti ir čia gyventi - brangiausia", - sako keliautojas.

Jūros šventė šiemet sutapo su Justo mamos jubiliejumi. "Namai - pilni žmonių, suvažiavo visa šeima ir artimieji iš visų kraštų. Kepsime bulvių plokštainį su kiaulės koja, o paskui eisime į Jūros šventės renginius. Pasiėmiau progamą - kur svečiai norės - ten ir eisime", - teigė Justas.

Danutė ir Virginijus su sūnumi Benediktu į Klaipėdą sugrįžo atostogų. "Jau šešerius metus gyvename ir dirbame Norvegijoje, sugrįžti į Lietuvą neketiname. Dar prieš metus svarstėme tokią galimybę, tačiau sūnus pradėjo mokytis mokykloje ten ir dabar jau galutinai nusprendėme ten pasilikti. Tik vasarą visada atvažiuojame į Klaipėdą. Smagu linksmintis, kai toks geras oras ir yra pinigų kišenėje. Tačiau į akis krenta labai aukštos maisto, drabužių kainos. Norvegijoje - pigiau. Čia pirkdami maistą - verčiame į kronas ir skaičiuojame, renkamės, ką pirkti", - pasakojo emigrantai.

Viešbučiai - pilni

Svečius iš užsienio Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre konsultuojanti Jurgita teigė, kad per Jūros šventę lankytojų sumažėja. "Pas mus užeina nebent lietuviai, ieškantys šventės programėlių. Pasitaiko tik vienas kitas svečias, kuris atvyksta nieko nežinodamas apie šventę. Štai ir šiandien atvyko į Klaipėdą dviračiu keliaujantis turistas ir panoro apsistoti čia keturias dienas. Mums buvo didelis iššūkis atrasti jam nakvynę, nes viešbučiai, nuomojami apartamentai jau seniai užpildyti. Atradome vietą tik Girulių kempinge", - teigė Jurgita.

Kur minia - ten vagys

Senjorai Stanislava ir Vaclovas sėdėjo ant suolelio senamiestyje. Paklausti, ar klaipėdiečiai, ėmė pasakoti: "Nuo 1955 metų esu klaipėdietis. Po karo atvažiavau, viskas čia sudaužyta buvo. Gyventi teko ir Rygoje, Vilniuje, po pasaulį daug keliavau, bet vis sugrįždavau į Klaipėdą, čia ir pasenau. Nebėra jau dabar kur važiuoti, bet norėčiau dar į Berlyną. O šiandien atvažiavome į senamiestį pasižmonėti", - pastebėjo ponas Vaclovas.

Stanisalva teigė minios nemėgstanti, todėl į Jūros šventę tik pirmą dieną einanti. "Kur daug žmonių - ten ir daug vagių, rankinę išplėšti gali", - įspėjo klaipėdietė. O vyras replikavo: "Reik žinoti, kur ir kaip daiktus pasidėti."

Jūrininko uniforma pasipuošęs ponas Vytautas teigė, jog dešimt metų praleido tarp jūros ir dangaus, ant laivo denio, o iš viso jūrininku dirbo 19 metų. "Man Jūros šventė ir jūra labai daug reiškia, ir ne tik man - visai Klaipėdai. Buvau jūrininkų pagerbimo ceremonijoje prie "Albatroso", o į kitus renginius daug nevaikštau, nes Danės gatvėje gyvenu - viską matau", - sakė jūrininkas.

Uždarytos Herkaus Manto gatvės pradžioje iš sustojusio Kelių policijos automobilio išlipusi pareigūnė Fajeta teigė, jog Kelių policija per šventes nusiteikusi rimtai dirbti. "Bus daug darbo, nes karšta. Visą savaitgalį dirbsime slankiuoju grafiku po 12 valandų. Krūvis - didelis, tačiau laisvu nuo tarnybos laiku ir aš eisiu pasigrožėti Jūros šventės fejerverku šeštadienį", - planavo policininkė, trečius metus dirbanti per Jūros šventę.

Žuvelės - meduoliai

"Žuvelės, laivuko, širdelės formų meduoliais su Jūros šventės užrašais ir saldainiais prekiaujanti Diana pirkėjų sulaukė jau anksti ryte, dar nespėjusi išdėlioti skanėstų. "Jūros šventei prikepėme meduolių daugiau kaip porą tūkstančių. Tai mūsų šeimos verslas. Keturiese, penkiese kepėme, dekoravome meduolius daugiau kaip dvi savaites. Saldainiai kainuoja nuo 50 ct iki 1,50 Eur, meduoliai nuo 70 ct iki 4 Eur", - informavo jaunoji pardavėja.

Gamintojų mažėja

Medžio meistras Arūnas iš Kėdainių pirmą kartą Jūros šventės mugėje pristato originalius šaukštus, pagamintus komponuojant ragą ir medį. "Pats neseniai pradėjau juos daryti. Atsivežiau į festivalio "Parbėg laivelis" mugę - kaipmat viską išpirko. Tad dar papildžiau per savaitę, bet daug neturiu, nes ragai ant medžio neauga - ne taip lengva jų gauti", - teigė amatininkas Arūnas. Šventei prasidedant kėdainietis džiaugėsi pakilia nuotaika. "Žmonės visi labai malonūs, šilti, daug bendrauja, klausinėja. Labai gera Klaipėdoje. Tad atvykstu kasmet. Pastebiu, kad Jūros šventės keičiasi: mažėja gamintojų, daugėja prekybininkų, perpardavinėtojų. Taip yra todėl, kad prekiauti per Jūros šventę - žiauriai brangu. Vilniuje pigiau. Ten už vietą prekiauti mes mokame 160 Eur, čia - 240 Eur. Čia su nuolaida, taikoma tautinio paveldo gamintojams. O kiti prekybininkai mokėjo po 360-380 Eur. Tai kosmosas!"

Mugės kainos nerūpi dailininkui iš Vilniaus Rimtui Tarabildai. Jis su žmona Jūros šventės metu dalyvauja Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamame plenere "Klaipėdos akvarelistai - Vandens kelias 2018". Sėdi ant suolelio Dangės krantinėje ir tapo. "Pirmąją dieną akvareles liejome prie Lietuvos jūrų muziejaus. O šiandien, eidamas Dangės krantine, atkreipiau į dėmesį į Mažosios Lietuvos kostiumus. Jie tarsi gyvi stovi ir laukia, kol kas juos prisimatuos", - sakė menininkas.

Skalsi duona

Iš Žemaitijos atvykusi ponia Loreta Jūros šventėje jau trečius metus prekiauja Verbūnų duonos gaminiais. "Beveik visada prekiaujame šitoje pačioje vietoje, Dangės skvere prie rotušės. Tik šiais metais ji pavadinta Tautinio paveldo alėja, kurioje pristatomi tik tautinio paveldo ženklą turintys gaminiai. Mūsų pagrindinė prekė yra šventinė duona. Tai balta duona, kuri kvepia. Ji yra kaip pyragas, valgoma be jokių priedų. Skani ir senolių juoda duona. Ją ypač mėgsta emigrantai. Jie perka daug, užsišaldo šaldikliuose", - pasakojo Loreta.

Iš Širvintų rajono atvykęs Gintaras ruošė lauko krosnelę, kurioje šventės metu keps tradicinę ruginę duoną. "Duonai iškepti reikia 300 laipsnių temperatūros krosnyje. Tad aplipdome moliu visus tarpelius, kad šiluma viduje kuo ilgiau išsilaikytų. Šitoje krosnyje telpa 5-6 maži pagrandukai ir tik vienas normalus 1-2 kg duonos kepalas. Kad duona taptų duona - procesas trunka tris dienas, iškepa kepalas per porą valandų, o valgyti ją skubėti nereikia. Mūsų proseneliai ragaudavo duoną tik po savaitės. Kuo šviežesnė duona - tuo skanesnė ir daugiau susivalgo. Tai beprasmis maisto eikvojimas. Duona turi būti skalsi", - teigė duonkepys.

Arbata "Dieve, padėk"

Pasak Stanislovo iš Anykščių, prekiaujančio žolelių mišiniais, Jūros šventės mugė viena gražiausių ir pelningiausių vasaros mugių. Vyras prekiauja šviežių, tik šią vasarą surinktų, žolelių arbatomis ir specifine kava, sumalta iš skrudintų varnalėšų, kiaulpienių šaknų, gilių.

"Kai žmonės neturėjo kavos pupelių, gerdavo tokią kavą. Pavyzdžiui, varnalėšų šaknų kava gali būti puiki alternatyva įprastai kavai. Ji yra kartoko skonio, neturi kofeino, tačiau - turtinga gydomųjų savybių. Ji naudinga kepenims, gerina virškinimą, normalizuoja kasos veiklą, mažina cukraus kiekį kraujyje", - pasakojo vaistažolių specialistas.

Žolelių mišiniai arbatoms traukia ne tik nuostabiais aromatais, bet ir išskirtiniais pavadinimais, pavyzdžiui, arbata "Dieve padėk". "Visos žolelės - nuo Dievo. Jo pagalba labai reikalinga žmogui, ir ne tik sunkiomis gyvenimo akimirkomis", - tvirtino vyras, atstovaujantis savo uošvio ūkininko Ramūno Daugėlavičiaus įmonei "Arbatos magija".

ORIGINALŪS. "Vadinti šaukštus meno kūriniais - per skambu, tačiau man pačiam labai patinka juos daryti, nes kiekvienas vis kitoks išeina", - džiaugėsi meistras Arūnas.


KIEKIS. "Kiek prikepsime ragaišių, riestainių ir duonos, priklauso nuo to, kokioje vietoje prekiausime, ir labiausiai nuo oro. Jeigu oras blogas - mažiau, geras - daugiau", - sakė ponia Loreta, prekiaujanti Verbūnų duonos gaminiais.


LINKĖJIMAS. "Susitvarkysime. Mes, Kelių policijos pareigūnai, mažiau susiduriame su incidentais, tačiau kiekvieną šventę palydi ir triukšmai, muštynės į kurias tenka įsikišti pareigūnams. Svarbu, kad nebūtų rimtų incidentų. Tad linkime visiems švenčiantiesiems nepamesti sveiko proto per linksmybes", - sakė Kelių policijos specialistė Fajeta.


PAŠAUKIMAS. "Negaliu paaiškinti, kodėl pradėjau kepti duodą. Pajutau, kad tai yra mano kelias. Judėdamas tuo keliu pamatai, kokia prasmė, vertė, atgalinis ryšys. Įsideda žmogus į burną gabalėlį duonos ir prisimena viską: kaimą, močiutę, mamą, o tie, kurie neprisimena, sako: "Skanu!"Kepti duoną kiekvienas gali. Nieko ypatingo nėra. Duonos receptūra - iš gamtos. Surauginti miltus su vandeniu nereikia didelio mokslo, tik apsileidimo", - juokavo duonkepys Gintaras.

ATOSTOGOS. "Anksčiau nederindavome atostogų prie Jūros šventės, tad keletą metų jos nematėme, o šiais metais pasiilgome, tad specialiai šiuo laiku atostogaujame", - sakė iš Norvegijos į Klaipėdą trumpam sugrįžę Danutė ir Virginijus su sūnumi Benediktu.

NEĮPRASTA. "Keista, kad vokiečių nėra. Jie čia nuolat vaikštinėja", - stebėjosi senjorai Vaclovas ir Stanislava.


SALDUMYNAI vaikams - būtinas šventės atributas.

AKCENTAS. Buriuotojų krantinėje penktadienį atidengtas atminimo knechtas buriuotojui Broniui Rožinskui, pirmajam lietuviui perplaukusiam Atlanto vandenyną.

PREMJERA. Italijos teatras "Teatro dei Venti" Klaipėdos piliavietėje Jūros šventės metu pristato pasaulinę spektaklio "Mobis Dikas" premjerą. Virginijos Kesminės nuotr.


KLAIPĖDIEČIAI vaikai taip pat dalyvavo tarptautiniame teatro projekte "Mobis Dikas". Virginijos Kesminės nuotr.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Vakarietis

2018-07-29   08:47

IP: 85.232.128.54

Jeigu nesugebate,paprašykite,kad švęsti jūros šventę pamokytų kapitonai,perplaukę ekvatorių(aš 6 kartus).Net buvę KJM kursantai pirmąjį jūros krikštą įspūdingiau švęsdavo.

tik jau

2018-07-29   08:35

IP: 86.38.181.132

palikite ramybėje Vasaros estrada. Nes ten greta miegamieji rajonai plus dar ligoninė. Dar ir dabar per miegus iš lovų šokinėjame nuo to siaubo, nuo tų trenksmų ir drebėjimų bei dūžių per galvą per SELO koncertą. Kuo toliau, tuo bjauresnis šis miestas darosi - tikra budulių sostinė - smarvė, triukšmas ir t.t.

Vakarietis

2018-07-29   00:32

IP: 85.232.128.54

Tau.Po trisdešimties metų nepriklausomybės atgavimo-tas pat kaip po trisdešimties metų po karo.Tada ir dabar yra tokių ponų-tovariščių žiūrinčių į vėliavikes ir klykiančių urąąą-valiöoo.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūros šventė 2018

Praūžė, nuvilnijo,visa lietuviškąja Baltijos pakrante nubangavo Jūros šventė - didžiausias uostamiesčio metų...

Jūros šventės - 2018 pliusai ir minusai nuotrauka, foto

Paprašius mūsų skaitytojų pakomentuoti, kas patiko ir ko trūko ką tik praūžusioje...

Svetinga ir nuoširdi Jūros šventė 2018 nuotrauka, foto

Dar tuomet, kai Klaipėdos kraštas priklausė Vokietijai, o uostas buvo laikomas žymiausiu...

Vienai seniausių Klaipėdos įmonių – 120 metų nuotrauka, foto

Policininkai džiaugiasi, kad Jūros šventė praėjo palyginti ramiai. Tačiau klaipėdiečiai, ankstų sekmadienio...

Radviliškiečiai „užsisupo“ treniruoklyje nuotrauka, foto

Tradicinėse lenktynėse paskelbtos lygiosios nuotrauka, foto

Klaipėda, Penktadienio rytą Klaipėdoje vyko tradicinės lenktynės Dienai be automobilio pažymėti. Studentai varžėsi,...

Klaipėdiečiai vienijasi: dėl smarvės surinko per 3 000 parašų nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos gyventojai, nepatenkinti gyvenamosios aplinkos kokybe, surinko daugiau nei 3 tūkstančius parašų....

Neringoje atidengtas suoliukas prancūzų kariams nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Ketvirtadienį Nidoje, šalia tako Saulės laikrodžio link, atidengtas suoliukas, skirtas prancūzų karių...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (549) nuotrauka, foto

Klaipėdos akvarelės, "Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėda, Paskelbta prieš 13 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėdos akvarelės, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...