Jūros šventės „vinis“ – tualetas už 5 eurus

Tačiau visus nurungė kavinė „Vinvino“, kurioje iš norinčiųjų pasinaudoti tualetu reikalauta 5 eurų.

Kalčiausi - užsieniečiai?

Tiesa, iš kavinės klientų mokesčio nereikalauta. Pinigus turėjo mokėti atėjūnai iš gatvės. Paklausta, kodėl toks brangus tualetas, kavinės padavėja atsakė, todėl, kad šventė.

„O tai žmonėms per šventes į tualetą nereikia?“

Į šį klausimą atsakė kitos kavinės darbuotojas. Esą tualetą apmokestinti liepė viršininkas. „Klientai jį taip pridergdavo, kad į vidų būdavo neįmanoma įeiti. Ypač „pasistengdavo“ užsieniečiai. Po vieno vizito radome privemtą kriauklę. O dar sako, kad užsieniečiai tvarkingi. Pernai prie tualeto nusidriekė net eilė, kurios galas buvo gatvėje. Viršininkas liepė rinkti pinigus, tai eilė dingo“, - pasakojo mergina.

Greta pastato, kur įsikūrusi kavinė, stovėjo du biotualetai. Tačiau jie buvo užrakinti. Raktai nuo jų taip pat „Vinvino“ kavinėje.

„Čia taip pat mūsų tualetai. Jei nesate kavinės klientas, taip pat teks mokėti 5 eurus“, - šypsojosi mergina.

Artimiausi miesto biotualetai yra ties Jono kalneliu, maždaug už 200 metrų.

Jūros šventė – ne atlaidai

„Tai jau nebe pasipinigavimas, o tikrų tikriausias lupikavimas. Plėšti tokius pinigus?“ – Jūros šventės prekių ir paslaugų kainomis piktinosi kai kurie jos dalyviai.

Savo ruožtu patys prekybininkai rėžė: „Jei žmonės perka, tai kainos ne tokios ir didelės“.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ duomenimis, šios Jūros šventės mugėje prekiavo per 840 prekybininkų, 151 daugiau nei praėjusiais metais. Į Klaipėdos miesto biudžetą jie sumokėjo 236 tūkst. eurų rinkliavų. Vidutiniškai beveik po 300 eurų kiekvienas. Todėl suprantamas jų noras ne tik susigrąžinti sumokėtus pinigus, bet ir uždirbti.

„Tai tik dalis mūsų išlaidų. O kur dar kelionės kaina? Tie, kurie samdo pagalbininkus, turi jiems algas mokėti. Be to, juk alų pardavinėjame, ne vandenį. Šiam gėrimui pagaminti taip pat reikia ir laiko, ir tam tikrų produktų, kurie taip pat kainuoja. Mėsa taip pat ne ant medžių augą, ją reikia užauginti ir pirkti iš augintojų“, - rėžė aludaris iš Pasvalio rajono, pardavinėjanti savo gamybos alų po 4 eurus už litrinį butelį, arba bokalą po tris eurus.

Cukrinius skanėstus pardavinėjanti moteris už ilgą krakmolinį saldainį, kokius pardavinėdavo bažnyčių šventoriuose per atlaidus, prašė po eurą.

„Čia ne atlaidai, užsidirbti atvažiavome“, - sakė prekybininkė.

Aukštos kainos

Pasižvalgius po tautodailės mugę bei apžvelgus kai kurių kitų paslaugų kainas jos išties stebino. Alaus bokalas – nuo 2,5 iki 4 eurų, giros – 2-3 eurai, nealkoholinio alaus – 4 eurai, cukraus vata – nuo 1,5 iki 2,5 euro, kepintos duonos saujelė – 2 eurai, ruginės duonos kilogramo kaina – 2 eurai, kibinas – 3 eurai, ant iešmo suverti bulvių traškučiai – 2-3 eurai, karšti patiekalai – nuo 5-6 eurų ir daugiau, pašokinėti ant pripučiamo batuto 5 minutes – 4 eurai, viena valanda pasiplaukiojimo vandens dviračiais - 10 eurų, įvairūs atrakcionai – nuo 5 iki 10 eurų.

Iš Vilniaus į Jūros šventę atvažiavusią Janiną kainos papiktino. „Tai jau nebe pasipinigavimas, o lupikavimas. Plėšti 4 eurus už kelių minučių pašokinėjimą ant pripučiamos pūslės! Suprasčiau, jei kainuotų gamyba, reikėtų kitų papildomų išlaidų. Tačiau tik prijungi kompresorių ir viskas. Jei ne vaikas, tai į tą skruzdėlyną nebūčiau nei ėjusi“, - piktinosi vilnietė.

Kita moteris taip pat negailėjo piktų žodžių prekybininkams: „Mano vaikai su šeimomis vakar toje mugėje buvo, daugiau ten nebevažiuos. Ne tų keliolikos eurų jiems gaila, bet pasibjaurėtina, kai tie vadinami „verslininkai“ akivaizdžiai tyčiojasi iš žmonių, konkuruodami vieni su kitais, kas daugiau prisiplėš pinigų. Todėl bet ką pirkdamas jautiesi kvailio vietoje“.

Neverčia pirkti

Tačiau buvo ir tokių, kuriems verkšlenimai dėl to, kad viskas brangu, kėlė tik juoką. „Kodėl reikia pykti? Niekas neverčia, nenori – nepirk“, - stebėjosi besipiktinančiais Tomas.

Klaipėdietį Dainių labiau papiktino ne kainos, o monotonija ir tautodailininkų bei prekybininkų neišradingumas. Vyriškis sakė, kad per pustrečio nepriklausomybės dešimtmečio nei prekybininkai, nei tautodailininkai nebesugeba pasiūlyti ko nors naujo.

„Besistumdant tarp žmonių mane apėmė deja vu jausmas. Kažkur jau tai mačiau, tą patį girdėjau ir tuos pačius smilkalus jaučiau. Tas pats kičas, tos pačios palapinės, tos pačios pirties kepurės su užrašais „Pirties bosas“, viskas tas pats. Aplink totali beskonybė. Pardavėjai su piktais žvilgsniais irgi tie patys. Todėl nusipirkau tik saldainį už 1 eurą“, - sakė Dainius.

Kainomis stebėjosi ir organizatorius

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys DELFI sakė, kad Jūros šventės organizatoriai neturi prievolės nustatyti prekybininkų kainų. Jas esą reguliuoja pati rinka. O jei kainos kyla, tačiau pirkėjai jų nesibaido, reiškia artėjame prie europinių kainų lygio.

„Ačiū Dievui, gyvename laisvoje ir nereguliuojamoje rinkoje ir kainų niekas nenustatinėja. Jei prekybininkai pasiskaičiavo, kad jų prekės ir paslaugos vertos tiek, jie tiek ir prašė. Kitas klausimas, ar tos kainos adekvačios.

Aš pats, pirkdamas vaikams prancūziškas spurgytes, nusistebėjau, kad jų pakelis kainuoja 6 eurus (20,72 lito). Manau, kad kaina tikrai neadekvati. Tačiau juk niekas neliepia pirkti. Jei kam nors tai atrodo per brangu, jo teisė nepirkti. Kita vertus, natūralu, kad kainos kyla. Pagal jų lygį tikrai artėjame prie panašių prekių kainų lygio Europoje“, - DELFI sakė R. Žiubrys.

Paklaustas, kiek, jo manymu, šventėje galėjo dalyvauti svečių, šventės organizavimo įstaigos vadovas konkrečių skaičių negalėjo pasakyti.

„Sunku suskaičiuoti, kiek per tas tris dienas į atvyko žmonių. Galime tik apytikriai pasakyti, kiek kuriame konkrečiai renginyje galėjo būti žiūrovų. Kažkada suskaičiavome, kad Jono kalnelyje, jei ten būna sausakimša, jei visi šlaitai būna pilni žiūrovų, tai ten gali būti susirinkę 12 tūkst. žmonių. Taip pat galime pasakyti, kiek žiūrovų dalyvavo koncertuose Kruizinių laivų terminale. Tačiau tiksliai kiek iš viso šventėje buvo svečių, nepasakysiu. Manau, kad priartėjome prie to skaičiaus, kurį fiksavome 2012-aisias, kai į miestą atvažiavo apie 500 tūkst. svečių“, - sakė šventės organizatorius.

R. Žubrys pastebėjo, kad šiemet Jūros šventės renginių geografija buvo platesnė nei pernai. Tad ir žmonių galėjo būti daugiau nei ankstesniais metais.

„Galime daryti preliminarią išvadą suskaičiavę į Klaipėdą atvažiavusių automobilių skaičių. Lietuvos kelių ir transporto tyrimo institutas miesto prieigose yra sumontavęs specialius jutiklius, kurie skaičiuoja atvažiuojančius automobilius.

Tai šios savaitės pabaigoje galėsime pasakyti preliminarius skaičius. Pastebėjome, kad į grupės „Brainstorm“ koncertą plūdo latviai. Tai šeštadienį gali būti padidėjęs transporto srautas iš Latvijos“, - prognozavo R. Žiubrys.