Gyvenimas pro langą: kvartalas be žalumos

Gyvenimas pro langą: kvartalas be žalumos

Pradėjau ciklą „Gyvenimas pro langą“. Nes gyvenimas pro langą vis tiek yra gyvenimas. Tegul ir apribotas.

SEPTINTOJI istorija: kvartalas be žalumos

Taigi, gyvenimas pro langą - vis tiek gyvenimas, nors ir apribotas. Kovo 30, pirmadienis. Vėl snyguriuoja. Žiūriu pro langą, ir savo akimis netikiu: nuo medžių "išvaduotame" kalnelyje ekskavatoriukas rausia tranšėjas. Juda, kruta keli inžinerinių komunikacijų klojėjai.

Sutrikau: džiaugtis, kad gyvenimas ne visai sustojo, ar liūdėti, vis dar liūdėti kalnelyje rudenį iškirstų ąžuolų, liepų, kaštonų, berželių? Kai kurių medžių diametrai buvo net apie metrą. Sveikiausi, gražiausi medžiai.

Taip, čia turėjo būti pastatyta Lietuvos šimtmečio mokykla. Šimtmetis antai kur, o "statybos" pajudėjo tik rudenį, iškertant medžius ir klojant šilumos ir nežinau kokius dar komunikacijų tinklus. Kaimynas, kuris kalvelėje prieš 14 metų, kai čia atsikraustėme, pasodino riešutmedį. Ir jis sėkmingai prigijo. Per medžių kirtimo vajų drauge su kitais 40 - 50 metų, o kai kurie net šimto amžiaus medžiais, krito ir jo sodintas.

Tai tas kaimynas, kaip ir aš gedintis nukirstų medžių, rudenį pašnabždėjo: "Ar žinai, kodėl būtent čia mirtinai reikėjo statyti tą mokyklą?" Nelabai. Mūsų kvartale butus pirko ar ėmė paskolas jiems įsigyti daugiausiai maždaug trisdešimtmečių šeimos. Susikraustyti pradėjusios rudenį, pavasarį jau daugelis mamyčių buvo suapvalėjusios. Taigi kvartale demografijos nesklandumais skųstis negalėtume.

Nežinau, kodėl statybų verslininkai pirmiausiai kvartalui sumanė mokyklą, o ne darželį. Tiek to. O klausimuką "Kodėl čia mirtinai reikėjo mokyklos?" mestelėjęs kaimynas, švystelėjo ir atsakymą: "Kad "ant šaros" būtų nutiesti komunikaciniai tinklai..." Na, taip ar ne taip, bet tiesos galėtų būti. Mokykla statoma miesto biudžeto lėšomis. Tinklai klojami taip pat iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Pradinis Žolynų kvartalo sumanymas buvo kotedžai. Dabar kvartalas pristatytas daugiabučių, nors čia turėjo būti tik du penkiaaukščiai.

Įsivaizduokite automobilių judėjimą - gyvenu kaip prie Klaipėda - Vilnius autostrados. Tik toji "autostrada" - siauras keliukas, kuriame dvi skirtingomis kryptimis važiuojančios mašinos negali prasilenkti... O paklojus tinklus, juk čia burgs ir betono maišyklės ar bus vežami betono luitai. Nes kvartalo bendruomenei pažadėto aplinkkelio statyboms taip ir nėr.

Taigi, paklojus tuos tinklus "ant šaros", bus pratęstas ir kvartalo užstatymas. Juk nutiesti atšakėles tinklams visai kas kita, nei juos iš esmės kloti.

Kai savo sielvartu - krausčiausi esą arčiau gamtos, o gyvensiu kaip Mogiliovo kvartale - dalinausi su giliai tikinčia drauge, ši guodė: "Nesigraužk, juk tiek mums šioje ašarų pakalnėje beliko."

Iš tiesų. Kai dar esu "koronės" rizikos grupėje, tikrai nežinau, kiek čia beliko.

Ekskavatoriukas rausia tranšėjas. Sninga. Gyvenimas ne visai sustojęs. Bet geriau pasidžiaugsiu snaigių valsais, nei toliau rausiamu kalneliu Lietuvos šimtmečio mokyklai...

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder